TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Viduržiemio kainos atšaldo krosnis

2011 01 10 0:00
Tarp populiariausių kuro rūšių dominuoja malkos.
LŽ archyvo nuotrauka

Žmonėms, viduržiemį ieškantiems krosnių kuro, - menkas pasirinkimas: durpių briketų trūksta, medienos granulių - taip pat. Pakanka tik brangių malkų ir nepigių akmens anglių.

Šią šaltą ir sniegingą žiemą įsigyti kuro, kurį tuoj pat galėtum kišti į krosnį, nėra nei paprasta, nei pigu. Mat nuo vasaros kai kurių rūšių kuras ne tik gerokai pabrango, bet jo ir ėmė trūkti.

Geros malkos - prabanga

Tarp populiariausių kuro rūšių dominuoja mediena, ypač malkos. "Dar vasarą prisipirkau malkų tiek, kad turėtų užtekti ir šiai, ir kitai žiemai", - LŽ atviravo Kazlų Rūdoje gyvenanti Antanina K. Moteris neslėpė, jog tokios tradicijos - apsirūpinti malkomis žiemai dar vasarą ar net pavasarį - laikosi jau ne vieną dešimtmetį. Mat tada jos kainuoja kur kas mažiau nei rudenį ar žiemą. Antanina sakė taip sutaupanti apie pusę tūkstančio litų. "Labai gerai susiskaičiuoju, kokių malkų reikės, kokios jų kainos. Aplink mūsų miestelį - daug pušynų, o mums ir tokios nekaitrios malkos tinka. Krosnis stovi virtuvėje, tad bet kada galime įmesti į ją pliauską. Abu su vyru esame pensininkai, nuolat būname namie. Todėl kūrenti malkomis centralizuoto šildymo katilą nėra labai sunku", - kalbėjo pašnekovė.

Anot Antaninos, anksčiau, kai juodu su vyru dirbo, pirkdavo dar ir durpių pusbrikečių, o išeidami į darbus pilną krosnį jų prikraudavo. Per pietus parbėgdavo namo ir vėl pakurdavo. Todėl vakare, kai sugrįždavo, nedidelis medinis namas būdavo šiltas. Tačiau durpės keldavo nemažai problemų - joms sudegus lieka daug pelenų, tad jau kuris laikas šeima jų atsisakė.

Trūksta tik pirkėjų

Kadangi malkos - populiariausia kuro rūšis, jų pasiūla rinkoje šiuo metu irgi didžiulė. Pardavėjai žada jas atvežti ne tik supjautas, bet ir sukapotas - iš karto gali dėti į krosnį. Tačiau kaip LŽ teigė kai kurie Marijampolės prekiautojai malkomis, jų paklausa labai menka. "Per dieną sulaukiu gal vieno ar dviejų skambučių. Bet dažnas tik pasiteirauja kainos. Sužinojęs, kiek kainuoja malkos ir kiek - atraižos, žmogus dažniausiai renkasi šias", - neslėpė marijampolietis Vytautas.

Panašiai kalbėjo ir kiti prekiautojai malkomis. Tą patį tvirtino ir Marijampolės miškų urėdijos vadybininkas Darius Ambrazevičius. Anot jo, šiuo metu urėdija pirmosios kategorijos malkas - ąžuolų, beržų rąstus - parduoda po 133 litus už kubinį metrą, alksnių - po 121 litą. Jų reikėtų pačiam pirkėjui parsigabenti iš girininkijų. Jei vežtų miškininkai, prie minėtos kainos dar prisidėtų po 27 litus. "Malkos iš tikrųjų brangios. Palyginti su praėjusiais metais, jų kaina pakilo nuo 10 iki 22 litų už kubinį metrą. Manau, šiuo metu malkos tapo sunkiai įperkamu kuru", - pripažino D.Ambrazevičius.

Kadangi malkų kainos pasiekė pastarųjų metų rekordus, vis daugiau mediena kūrenamų krosnių savininkų vietoj jų renkasi įvairias medienos atraižas, mat šios beveik perpus pigesnės. Tiesa, kainos dydžiui turi įtakos ir atraižų stambumas, ar jos smulkintos, pjautos, ar ne.

Pjuvenos dar tik populiarėja

Lietuviai, rekonstruodami ar įsirengdami naujas šildymo sistemas individualiuose namuose, vis dažniau renkasi tokius katilus, kuriuos būtų galima kūrenti šiuolaikiškesniu kuru - medienos pjuvenų granulėmis ir jų briketais. "Įsirengti naują katilą, rekonstruoti visas senas šildymo sistemas mums atsiėjo daugiau kaip 5 tūkst. litų. Tačiau ši investicija, manau, naudinga. Užtenka du kartus per parą - rytą ir vakare - modernų katilą prikrauti pjuvenų briketų ir visą laiką namie būna šilta", - LŽ pasakojo Šakių rajono gyventojas Stasys.

Vyrui kilo minčių rekonstruojant šildymo sistemą pertvarkyti ją taip, kad būtų galima šildytis ne pjuvenų briketais, bet granulėmis. Tačiau kai apskaičiavo, kiek kainuotų ši rekonstrukcija, persigalvojo. Tokių išlaidų šeima negalėjo sau leisti. Nors galimybė tik vieną kartą per keletą dienų ar net per savaitę įpilti į katilo bunkerį kuro ir nesukti sau galvos, kad krosnis ims ir užges, labai viliojo. Bet tokios investicijos būtų siekusios daugiau kaip 10 tūkst. litų.

Šiuo metu rinkoje siūlomų medienos pjuvenų briketų kaina prasideda nuo 480 litų už kubą, o medienos granulių - nuo 500 litų.

Paklausa viršija pasiūlą

Kelmėje įsikūrusios UAB "Grankuras" direktorius Dainius Zaloga LŽ sakė, kad pirkėjams, norintiems šiuo metu įsigyti medienos granulių, tenka laukti net iki mėnesio, nes nebespėjama jų pagaminti tiek, kiek pageidauja pirkėjai. "Vienus rašome į sąrašus ir prašome palaukti, o kitiems iš viso pasiūlome pasiieškoti kito gamintojo ir pardavėjo, nes matome, kad visų pirkėjų poreikių nepatenkinsime. Be to, turime įsipareigojimų ir užsienio partneriams", - kalbėjo D.Zaloga. Pasak jo, tokią situaciją lėmė itin padidėjęs vartotojų skaičius. Mat renovuojant šildymo sistemas granulėmis kūrenamus katilus renkasi ir įvairios įstaigos, įmonės, ir pavieniai gyventojai. Vien Kelmėje pastaraisiais metais "Grankuro" klientų padaugėjo nuo kelių iki beveik pusšimčio. Noro šildytis namus medienos granulėmis nemažina net tai, kad ši kuro rūšis brango sparčiau negu malkos.

Durpių trūksta, anglių - kiek nori

Gyventojams, namus šildantiems durpių briketais, pastaruoju metu sunku susirasti šio kuro tiekėjų, nes jo pasiūla tapo labai ribota. Iš daugybės firmų, pernai prekiavusių baltarusiškomis durpėmis, šiandien likusios vos kelios. Baltarusiškus durpių briketus parduodančios AB "Kauno grūdai" mažmeninės prekybos vadovas Robertas Stravinskas LŽ teigė, jog šiuo metu prekyba briketais labai intensyvi, nors tona jų kainuoja 350 litų. "Matyt, žmonės vis dar įpratę rūpintis kuru tik tada, kai pradeda šalti", - svarstė jis. Ir prasitarė, kad baltarusiškų durpių briketų ilgai prekyboje nebebus - "Kauno grūdų" turimos atsargos gali baigtis jau sausį, o daugiau jų iš Baltarusijos nebegaunama. "Baltarusija yra uždraudusi durpių briketų eksportą į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Bandome derėtis su tiekėjais, tačiau gali būti, kad šios rūšies kuro greitai neturėsime", - aiškino R.Stravinskas.

Lietuviškus durpių briketus gaminančios UAB "Agrochema" gamybos ir technikos direktorius Evaldas Sirvydis sakė, kad jau nebespėjama pagaminti jų tiek, kokia yra paklausa, nors šis lietuviškas kuras gerokai brangesnis nei atvežtinis iš Baltarusijos. Mat "Agrochemos" durpių briketai degdami išskiria daugiau šilumos energijos ir palieka mažiau pelenų.

Kol vieni ieško, kas dar gali turėti durpių briketų, norintieji įsigyti kito įprasto kuro - akmens anglių - problemų nejaučia. Kaip LŽ pasakojo UAB "Vilža" sandėlio Mauručiuose (Kauno r.) darbuotoja Romualda Žmuidienė, šiuo metu tona stambesnės frakcijos Kuzbaso anglių kainuoja 525 litus, o smulkesnės - 515 litų. "Itin didelio pagyvėjimo nėra, tačiau prekyba nesustoja. Iš praėjusį mėnesį į sandėlį atbildėjusių 12 geležinkelio vagonų su akmens anglimis septyni jau išparduoti. Manau, šio kuro paklausa ir toliau tikrai nemažės", - teigė R.Žmuidienė. Ji tikino, kad prekybos apimtis išliko panaši kaip ir pernai, nors akmens anglių kaina šoktelėjo vos ne 100 litų už toną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"