TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Viena ranka duoda, kita atima

2015 02 17 6:00
Praėjusių metų pabaigoje daugiau kaip 0,5 mln. šalies pensininkų sulaukė išmokų, sudarančių 20 proc. visos apskaičiuotos kompensuojamos sumos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nepasiturinčius pensininkus pensijos kompensacija gali palikti be socialinės paramos - pašalpų bei kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį.

Pensijos kompensacija pagausina pajamas, tad jos tampa per didelės, kad asmeniui būtų skiriama socialinė piniginė parama. Kai kurių šalies rajonų pensininkai jau patyrė tokį „kompensavimą“. Todėl keli parlamentarai susirūpino, kad pensijos kompensacija nebūtų pretekstas mažinti socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams.

Ilgai lauktas teisingumas

Pagal 2009 metų gruodį priimtą Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą nuo 2010-ųjų sausio 1-osios iki 2012 metų sausio 1 dienos pensijų gavėjams buvo mokama ne visa paskirta pensija. Pernai gegužę Seimas priėmė įstatymą dėl pensijų kompensavimo, kuriame numatyta 2014-2016 metais grąžinti 2010-2011 metais neišmokėtą pensijos dalį.

Tačiau nebuvo pakeistas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, todėl išmokėta kompensuojama suma įskaitoma į asmens pajamas, o toks žmogus ar visa šeima netenka teisės į socialinę paramą. Dabar Seime radosi pataisų projektas, kurį priėmus kompensuojama suma, skiriant piniginę socialinę paramą, nebūtų įskaitoma į pajamas.

Aiškaus atsakymo negavo

Praėjusių metų pabaigoje daugiau kaip 0,5 mln. šalies pensininkų sulaukė išmokų, sudarančių 20 proc. visos apskaičiuotos kompensuojamos sumos. Po 40 proc. jos lygiomis dalimis bus išmokėtos šiais ir 2016 metais - kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais. Bendra kompensacijoms numatytų lėšų suma siekia 130 mln. eurų. Pernai iš „Sodros“ biudžeto buvo išmokėta apie 2 mln. eurų, o šiais ir ateinančiais metais - po 52 mln. eurų. Vidutinė kompensuojama suma - beveik 289 eurai.

Kiek daugiau nei 100 litų didesnės pensijos sulaukusi vilnietė Irena J. LŽ teigė nuogąstaujanti, kad tai iš jos gali atimti kompensaciją už šildymą bei karštą vandenį, kuri yra gerokai didesnė nei gauta pensijos kompensacija.

„Mano vyras mirė taip ir nesulaukęs, kol jam išmokės kompensaciją. Į ją jau niekas pretenduoti negali. Man kompensacijos dalį jau išmokėjo, bet kas gali garantuoti, kad dėl to nebus sumažinta šildymo kompensacija. Kreipiausi į namo bendriją, seniūniją, bandžiau pasiskambinti į savivaldybės administraciją, bet man niekur aiškaus atsakymo taip ir nebuvo pateikta“, - guodėsi garbaus amžiaus moteris.

Vilnietė pati pamėgino apskaičiuoti, ar jai priklausytų šildymo kompensacija, jei pensijos kompensacija būtų laikoma pajamų dalimi, ir įsitikino, kad atsakymas į šį klausimą yra neigiamas. „Išeina taip, kad valstybė viena ranka atiduoda nurėžtų pensijų dalį, o kita pasilieka dalį šildymo kompensacijų“, - stebėjosi Irena J.

Nepatenkintųjų vis tiek bus

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas rengęs Seimo narys Vytautas Gapšys LŽ pasakojo sulaukęs nemažai panašių skundų. „Vienose savivaldybėse pensijos kompensacija įtraukiama į šeimos pajamas, kitose - ne. Manyčiau, jog 2010-2011 metais sumažintų pensijų kompensavimas neturėtų tapti kliūtimi nepasiturintiems asmenims gauti piniginę socialinę paramą“, - sakė jis.

V. Gapšio aiškinimu, kol kas dar nėra tiksliai žinoma, kokiai daliai gaunančiųjų kompensacijas už šilumą ir karštą vandenį gresia netekti socialinės piniginės paramos dėl pensijos kompensavimo. Tokių žmonių skaičių artimiausiu metu turėtų patikslinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Parlamentaras sutiko, kad iki parengtų įstatymo pataisų priėmimo Seime dar praeis kuris laikas, o net jas priėmus įstatymas atgaline data negalios. Todėl kai kurie pensininkai tikrai gali likti nuskriausti.

Kristina Miškinienė/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sprendimai - merijų rankose

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė LŽ prisipažino dar negirdėjusi apie atvejus, jog kam nors dėl pensijos kompensacijos būtų buvusi sumažinta socialinė piniginė parama. „Kol su tuo nebuvo susidurta praktikoje, tol nebuvo galima numatyti galimų klaidų. Bet jei taip ir atsitiko, tai daugiau tokių atvejų neturėtų būti, nes kompensacijomis pensininkams yra atiduodama skola“, - aiškino ji.

K. Miškinienės tikinimu, lemiamą žodį teikiant socialinę paramą turi savivaldybės, todėl esą jos pačios sprendžia, ką įskaičiuoti į pajamas, o ko - ne. Politikė svarstė, kad jei kai kurios savivaldybės bando įtraukti pensijos kompensaciją į pajamas, tai galbūt ir derėtų numatyti įstatyme, jog taip elgtis nevalia. Tiesa, ji prisipažino kolegų parengtų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisų nemačiusi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"