TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Viena rodo skaičiai, kita – realybė

2014 12 05 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Nors statistikų skaičiuojama vidutinė metinė infliacija Lietuvoje yra mažiausia per pastarąjį dešimtmetį, retas vartotojas jaučia kainų smukimą. Analitikai svarsto, kad prie infliacijos mažėjimo labiausiai prisidėjo komerciniai bankai, užsukę kreditavimo čiaupus, tačiau pabrėžia, kad statistika atspindi tik dalį realybės.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, pavyzdžiui, 2008 metais, siekė 11,1 proc., o šiemet, makroekonomikos ekspertų skaičiavimais, ji gali siekti vos 0,2-0,3 procento. Nors dar prieš metus buvo prognozuojami kur kas didesni infliacijos rodikliai, atpigusios dujos, nafta ir sumažėjęs kreditavimas lemia, kad statistikų stebimos kainos šiemet auga gerokai lėčiau.

Ne visiems vienodai

Nepriklausomo ekonomisto Valdemaro Katkaus nuomone, sumažėjusią infliaciją lėmė tos pačios priežastys kaip ir euro zonoje – bankai, kaip ir anksčiau, vangiai išduoda naujas paskolas. Prie infliacijos rodiklio mažėjimo prisideda ir smunkančios žaliavų kainos: nafta ir dujos pinga. „Tai pagrindiniai veiksniai. Tačiau infliacijos rodiklis neatspindi visos realybės – jis skaičiuojamas nuo labai didelio kiekio prekių ir paslaugų krepšelio (daugiau nei 1 tūkst.). Taigi tas rodiklis niekada neatitiks tikrųjų vartotojų krepšelių kainų, pavyzdžiui, pensininko ar jaunos mamos. Jų prekių krepšeliai visada bus mažesni. Retas žmogus renkasi visas tas statistikų skaičiavimui naudojamas prekes ir paslaugas“, – aiškino V. Katkus ir pabrėžė, kad skaičiai pasako dar ne viską.

Ekonomistas nurodė, jog laukiant euro daliai vartotojų individualūs prekių ir paslaugų krepšeliai kaip tik pabrango. „Daugelis žmonių taip jaučiasi. Viena yra kalbėti apie tūkstantį ir daugiau paslaugų, kas kita – apie, pavyzdžiui, savo būtinųjų prekių krepšelį, – sakė V. Katkus. – Kaip ir matuojant temperatūrą derėtų pagalvoti apie „žvarbumo koeficientą“ – tarkime, veikia vėjas, oro drėgnumas - termometras sako viena, o jautiesi kitaip. Taip ir su infliacijos rodikliais.“

Fiksuoja tik tai, kas brangsta

Ekonomistas Rimantas Rudzkis pridūrė, kad mažėjančią infliaciją lemia pasaulinės tendencijos – pingantys grūdai, nafta, elektra. „Kodėl vartotojai to nejaučia? Matyt, tai psichologinės priežastys. Žmogus daug greičiau fiksuoja, kas brango. O kas atpigo, menkiau išlieka atminty. Jei žmonės prisimintų, kad dujos, elektra, telekomunikacijų paslaugos atpigo, suskaičiuotų, tada ir galvotų bei jaustųsi kitaip“, – svarstė R. Rudzkis.

O kaip bus ateityje, ekonomisto požiūriu, priklausys nuo kelių dalykų. „Anksčiau ar vėliau atlyginimai kils, o jie įneša savo dalį į kainą. Galiausiai, ir pasaulyje nafta amžinai nebus pigi. Ar dabartinis laikotarpis truks metus, ar dvejus - niekas nežino. O kokios bus maisto kainos, priklauso ir nuo oro. Pasisekė, kad pastaruosius kelerius metus pasaulyje buvo labai geri orai“, – kalbėjo R. Rudzkis.

Ar prie nulio artėjanti vidutinė metinė infliacija rodo, kad gyventojai elgiasi atsakingiau ir leidžia tik uždirbtus, o ne skolintus pinigus? V. Katkaus nuomone, tik dalis vartotojų tapo finansiškai drausmingesni.

Ekonomistas priminė, kad nuo ekonomikos krizės pradžios iki šių metų vasaros gyventojų vartojimo paskolos sumažėjo apie 4,5 mlrd. litų. Be to, gyventojai turi daugiau santaupų nei prieš krizę – indėlių suma 2009 metais siekė apie 24 mlrd. litų, šių metų vasarą šis skaičius šoktelėjo iki 28 mlrd. litų.

„Gyventojų vartojimo paskolos sumažėjo, santaupos padidėjo. Apytikriai skaičiuojant, iš rinkos nuo 2008 metų iki dabar išimta maždaug 8,8 mlrd. litų. Taigi, kalbant apie kainas, vietiniai gamintojai negali užsidėti didelių maržų. Kita vertus, vis daugiau gyventojų ima greituosius kreditus už veik 160 proc. metinių palūkanų“, – atkreipė dėmesį V. Katkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"