TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vienam - darbas, kitam - atostogos

2012 05 25 7:07

Privačiame sektoriuje dirbantys žmonės per metus atostogauja gerokai trumpiau nei jų kolegos, už biudžetinius atlyginimus plušantys valstybės sektoriuje, kuriame įstatymai leidžia "užsidirbti" ilgesnį mokamą poilsį.

Mokamų kasmetinių atostogų trukmę lemia ne tik skirtinga darbo apmokėjimo bei motyvavimo tvarka verslo įmonėse ir biudžetinėse įstaigose bei įstatymais įteisintos ilgesnės atostogos medicinos ir švietimo sričių darbuotojams, bet ir galimybė valdininkams "užsidirbti" papildomas mokamų atostogų dienas.

Vyriausybės dabar siūlomos Darbo kodekso liberalizavimo pataisos galiojančios atostogų suteikimo tvarkos iš esmės nepakeis, tik palengvins apskaitą ir sumažins painiavą. Kaip jau skelbta, vietoj dabar skaičiuojamų minimalių 28 kalendorinių dienų būtų nustatomos 20 darbo dienų vidutinės kasmetinės atostogos.

Tačiau poliklinikoje gydytojui "kompaniją palaikanti" medicinos sesuo ir toliau atostogaus 5 savaites, o parduotuvėje prie kasos "prirakinta" kasininkė - 4. Mat, Vyriausybės nuomone, darbe jų patiriamo streso lygis yra nevienodas.

Paskatos dirbti - skirtingos

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas mano, kad teikiama nauja atostogų skaičiavimo tvarka reikalinga. Mat valstybinėse įstaigose, anot jo, ne vienas ir ne dešimt, o gerokai daugiau darbuotojų gudraudavo: imdavo savaitę kasmetinių atostogų, ją priderindavo prie šventinių dienų, taip prie poilsio prisidėdavo dar 3-4 darbo dienas ir 1 savaitė mokamų atostogų virsdavo 2 savaitėmis atostogų. "Su atsakingais pareigūnais iš valstybės institucijų vasarą netgi sunku susisiekti. Surenki telefono numerį ir dažnai išgirsti, kad žmogus vis atostogauja..." - šypsosi D.Arlauskas.

Jis pastebi, kad privačiame versle daugelis vadovaujančių darbuotojų iš viso mažai atostogauja - turi "susitaupę" kasmetinių atostogų už trejus, ketverius ir daugiau metų. Tačiau ir žemos grandies darbuotojų gamybos ar verslo procese darbas yra toks intensyvus, kad atostogauti jiems nėra kada. "Ne vienas jų per metus atostogauja tik savaitę ar dvi, ne daugiau. Tai gal irgi nėra gerai, tačiau privačiame ir viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų atostogavimo "tradicijos" tikrai skiriasi", - neabejoja D.Arlauskas.

Taip esą yra dėl to, kad darbo motyvacija privačiame ir viešajame sektoriuje skiriasi kaip diena nuo nakties: pasak jo, darbo apmokėjimo tvarka privačiame sektoriuje skatina kuo daugiau dirbti, o viešajame - kuo daugiau atostogauti.

"Visi darbai yra ir moralūs, ir labai reikalingi. Bet situacija paprasta: privačiame sektoriuje iš esmės mokama už darbo rezultatus. Daugelis darbo sutarčių privačiame sektoriuje turi pastovią ir kintamą atlyginimo dedamąją: dažnai fiksuojamas minimalus atlyginimas, o antroji dalis algos priklauso nuo darbo rezultatų. Todėl žmonės ir vengia atostogauti, nes ta dalis algos, kuri labai priklauso nuo darbuotojo veiklos, entuziazmo, yra gerokai didesnė už pirmąją. Tuo metu viešajame sektoriuje mokamas pastovus atlyginimas nepriklauso nuo jokių rezultatų - ten mokama už darbe praleistas valandas, o privačiame - pinigus reikia tiesiogine prasme užsidirbti", - mano D.Arlauskas.

Užsitarnauja daugiau poilsio

Kaip LŽ aiškino Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Gabrielė Banaitytė, tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje minimaliosios darbuotojams skiriamos kasmetinės atostogos yra 28 kalendorinės dienos.

Tačiau didėjant darbo stažui valstybės tarnautojai sukaupia papildomų atostogų dienų. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, darbuotojams, turintiems ne mažesnį nei 5 metų valstybės tarnybos stažą, pridedama po 3 kalendorines dienas kas trejus išdirbtus darbovietėje metus.

Tuo metu privataus sektoriaus darbuotojai sukaupti papildomų atostogų gali tik per dvigubai ilgesnį laiką. Už ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje skiriamos 3 kalendorinės dienos atostogų, už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje - po 1 kalendorinę dieną.

Valstybės tarnautojai netgi keliaudami iš vienos valstybės įstaigos į kitą išsaugo nenutrūkusį "užtarnautą" stažą - jis ilgėja ir suteikia teisę į privilegijas net dirbant vis kitose įstaigose.

O kad privataus sektoriaus darbuotojas galėtų pradėti kaupti papildomas atostogų dienas, jam reikia ne mažiau kaip 10 metų dirbti vienoje konkrečioje įmonėje ar bendrovėje.

VDI specialistai skaičiuoja, kad po 10 darbo metų ir privataus sektoriaus darbuotojas, ir valstybės tarnautojas atostogautų po 31 dieną per metus, tačiau ilgainiui tarp šių grupių susidarytų vadinamosios žirklės. Po 20 ir po 30 tarnybos metų valstybės tarnautojas atostogautų 42 dienas - tai maksimalus nustatytas atostogų laikas. O privataus sektoriaus darbuotojas, jei jis neatlieka ypatingo pobūdžio darbų ir nedirba kenksmingomis darbo sąlygomis, po 20 metų ištikimo darbo vienoje įmonėje atostogauti galėtų tik 33 kalendorines dienas, tai yra 9 dienomis trumpiau nei valstybės tarnautojas. Po 30 metų darbo vienoje įmonėje jis "užsidirbtų" 35 kalendorines dienas atostogų - taigi, 7 dienomis trumpiau nei biudžetinę algą gaunantis valstybės tarnautojas.

Aukščiausia kasta - medikai ir švietimas

Tačiau nei valstybės tarnautojai, nei privataus sektoriaus darbuotojai net pasvajoti negali apie tokias ilgas kaip mokytojų, dėstytojų, medikų atostogas. Vyriausybė yra nusprendusi, kad šių profesijų Lietuvos piliečiai patiria daugiausia streso ir nervinės įtampos, tad darbingumui ir psichinei sveikatai sugrąžinti jiems suteikiamos nuo 5 iki 8 savaičių kasmetinės mokamos atostogos.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, aukštųjų mokyklų, neformaliojo švietimo įstaigų, psichologinių, pedagoginių psichologinių tarnybų, vaikų globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų pedagoginiams darbuotojams priklauso 56 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų. Tiek pat laiko atostogauja aukštųjų mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai.

Sveikatos priežiūros specialistai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantys darbuotojai, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus, kasmet gauna 36 kalendorines dienas atostogų.

Teisę į ilgesnes kasmetines atostogas dabar taip pat turi orlaivių pilotai ir palydovai (58 kalendorinės dienos), Ignalinos AE bei teatro ir koncertinių organizacijų kūrybiniai darbuotojai (42),  jūrininkai, vaistininkai, aplinkosaugininkai (35) ir kiti laimingieji, Vyriausybės įtraukti į specialų "streso" sąrašą.

Kieno nervinė įtampa didesnė?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertės Ritos Griguolaitės nuomonė dėl privilegijų griežta. "Kažkodėl manoma, kad sveikatos, socialiniai ir švietimo darbuotojai susiduria su didesne nervine įtampa nei kiti dirbantys žmonės, o jų darbo sąlygos neva itin nepalankios. Tai subjektyvus vertinimas. Kas gali nustatyti, kad darbas su vaikais sukelia daugiau streso nei, tarkime, darbas su klientais banke? Kriterijai čia grynai subjektyvūs", - mano R.Griguolaitė.

Anksčiau 42 kalendorinių dienų atostogos buvo suteikiamos tik tam tikrų kategorijų gydytojams, kaip antai patologams, darbuotojams, dirbantiems su patogeniniais virusinės ar bakterinės kilmės sukėlėjais arba jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, šeimos gydytojams, apylinkių terapeutams, pediatrams ir kartu dirbantiems slaugytojams, pirminio lygio stacionariose sveikatos priežiūros įstaigose, ambulatorijose, kaimo medicinos punktuose ar kalėjimų ligoninėse dirbantiems medikams.

Tačiau įsisiautėjus ekonomikos krizei 2009 metų birželį visų medicinos darbuotojų atostogos buvo sulygintos, o greitosios pagalbos automobilių vairuotojai ilgesnių atostogų privilegijos neteko.

Darbdavių atstovas D.Arlauskas, ką tik išgirdęs apie tai, negalėjo patikėti, kad Vyriausybė sulygino visus medicinos darbuotojus, nustatydama, jog neva vienodai emociškai bei fiziškai pavargsta operuojantis chirurgas ir medicinos sesuo. "Jeigu vienodai  atostogauja patyręs chirurgas ir medicinos sesuo  - po 5 savaites, manau, yra negerai", - įsitikinęs D.Arlauskas.

R.Griguolaitei kyla ir kitas klausimas: "Galbūt 25 metus dirbantis chirurgas patiria perpus mažesnį stresą darbe nei vos metus dirbanti seselė?" LLRI ekspertė teigė, kad antai Estijoje taip pat numatytos ilgesnės mokamos atostogos švietimo ir sveikatos darbuotojams, bet nenumatyta papildomų "priaugančių" atostogų dienų už darbo stažą arba pagal darbo pobūdį atskiroms darbuotojų kategorijoms.

Ryškios disproporcijos

Nors įstatymai reglamentuoja kasmetinių mokamų atostogų trukmę, Statistikos departamento duomenimis, iš tikrųjų privataus sektoriaus darbuotojai atostogauja  gerokai trumpiau nei valstybės sektoriaus. Nė viena valstybės institucija specialios atostogų statistikos tvirtina nevedanti. Esą būtų sunku apklausti visas Lietuvos įmones, o papildomas jų įpareigojimas teikti tokius duomenis statistikams sukeltų nepatogumų.

Statistikos departamentas kas penkerius metus atlieka darbo užmokesčio struktūros tyrimą, kurio duomenys leidžia netiesiogiai nustatyti, kiek dienų konkrečiais metais atostogavo įvairių ūkio šakų ir valstybės sektoriaus darbuotojai. Tokio tyrimo 2010 metų duomenys šiemet bus skelbiami liepą.

Paskutinį kartą toks tyrimas buvo atliekamas 2006 metais, kai šalies ekonomika augo ir jokia krize dar nekvepėjo. Šio seno tyrimo duomenys atrodo gana skandalingai.

Pavyzdžiui, privataus viešbučių ir restoranų sektoriaus darbuotojai tais metais vidutiniškai atostogavo tik 7 darbo dienas, komunalinio ūkio ir aptarnavimo - 8,8 darbo dienos. Tuo metu jų kolegos valstybiniame sektoriuje atostogų ėjo beveik dvigubai ilgesniam laikui - atitinkamai 13,86 ir 18,16 darbo dienos. Didžiausia buvo švietimo darbuotojų atostogų disproporcija: valstybinėse įstaigose jie atostogavo 25,98, privačiose - 9,14 darbo dienos.

Vidutinis atostogų dienų skaičius (darbo dienos)  

Valstybės sektorius    Privatus sektorius

Iš viso    21,79    10,32

Šaltinis: Statistikos departamento 2006 m. atlikto Darbo užmokesčio struktūros tyrimo duomenys

Skaičiai

Švietimo ir mokslo ministerijoje pernai ilgesnes nei 28 dienų kasmetines atostogas turėjo 24 valstybės tarnautojai. Jų atostogų trukmė - nuo 31 iki 42 kalendorinių dienų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje teisę išeiti maksimalios 42 kalendorinių dienų trukmės atostogų turi 41 valstybės tarnautojas, tačiau, kaip LŽ tikino ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė, "tokiu lygiu jų niekas neišnaudoja dėl didelių darbo krūvių".

Lietuvos statistikos departamente šių metų pradžioje iš 556 darbuotojų valstybės tarnybos stažą nuo 10 iki 20 metų turėjo 70 žmonių, o daugiau kaip 20 metų valstybės tarnybos stažą - 47 darbuotojai. Taigi gauti 31-42 dienų kasmetines atostogas turi teisę beveik penktadalis (117) departamento darbuotojų.

Šaltinis: ŠMM, SADM, LSD

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"