TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vienas iš 500 darbuotojų – laikinas

2016 01 29 6:00
Lietuvoje per laikino įdarbinimo įmones dirba 0,2 proc. visų šalies darbuotojų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvių nepasitikėjimas prieš penkerius metus teisės aktuose įtvirtinta laikinojo įdarbinimo forma mažėja, o laikinojo įdarbinimo agentūrų nuosekliai daugėja. Vis dėlto pagal asmenų, įsidarbinusių tokia forma, skaičių Lietuva nuo Europos dar gerokai atsilieka, o labiausiai to vengia vietinės įmonės.

Įdarbinimo veikla besiverčiančių įmonių, kaip rodo naujausi Statistikos departamento duomenys, pastaruoju metu nuosekliai daugėjo: 2012 metais jų buvo 257, o 2014-aisiais – jau 297. Augo ir šių įmonių apyvarta – ji siekė atitinkamai 148,5 mln. eurų ir 180,8 mln. eurų.

Kaip teigė laikinojo įdarbinimo įmonės „Biuras“ vadovas Valdas Strazdas, Lietuvoje per laikinojo įdarbinimo įmones yra įsidarbinę 0,2 proc. visų šalies darbuotojų, o tai reiškia, kad kas 500-asis dirbantis žmogus yra laikinasis darbuotojas. Šis skaičius labai menkas ir nuo Europos vidurkio atsilieka apie 7–8 kartus. Atotrūkis nuo kai kurių pažengusių šalių, pavyzdžiui, Japonijos, Didžiosios Britanijos ar Olandijos, yra dar didesnis – ten laikini darbuotojai sudaro ir 4–5 proc. visų darbo žmonių.

„Tai rodo, kad laikinasis įdarbinimas, arba darbuotojų nuoma, kaip buvo vadinta anksčiau, Lietuvoje nėra taip išplėtotas kaip kitose išsivysčiusiose šalyse. Kita vertus, džiugina, kad kiekvienais metais tiek darbdaviai, tiek darbuotojai vis mieliau naudojasi šia įdarbinimo forma. Didžioji dalis darbdavių jau nebebijo personalo administravimo funkcijos patikėti išorinėms įmonėms. Jie supranta, kad tai yra tiesiog procesų optimizavimas, paslaugos pirkimas, kaip ir valymo paslaugų ar IT ir kitų paslaugų“, – aiškino V. Strazdas.

Advokatų kontoros „iLAW“ vadovaujantysis partneris, advokatas dr. Tomas Bagdanskis tikino, kad laikinasis įdarbinimas Lietuvoje visiškai atitinka Europos Sąjungos (ES) direktyvą. Tad laikinųjų darbuotojų skaičiaus atotrūkį nuo ES vidurkio jis aiškino trumpesne tokios įdarbinimo formos patirtimi, taip pat šalies pramonės plėtra. Antai Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ar Olandijoje tokių darbuotojų kur kas daugiau, nes ten geriau išplėtota pramonė. Lietuvoje padidėjus gamybos mastui, tikėtina, augtų ir laikinojo įdarbinimo paslauga. Jos paplitimą skatina ir neapibrėžtumas: esą kai įmonės bijo dėl ateities, jos pradeda naudotis laikinojo įdarbinimo paslauga, užuot samdžiusios nuolatinius darbuotojus.

Tiltas į nuolatinį darbą

Mažėja ir darbuotojų nepasitikėjimas laikinuoju įdarbinimu. Šia įdarbinimo forma, kaip pasakojo V. Strazdas, ypač susidomėjo jauni žmonės, dar neišgryninę savo profesinių siekių ar derinantys mokslą su darbu, taip pat kasmet dirbantys sezoninį darbą arba reguliariai į užsienį padirbėti vykstantys asmenys. Laikinojo įdarbinimo įmonė pagal darbuotojų poreikius ir galimybes sudaro darbo grafikus, taigi nepatogumų nepajunta nei jie, nei darbdaviai.

Laikinieji darbuotojai turi daugiau galimybių išmėginti savo jėgas skirtingose įmonėse ir yra pirmieji kandidatai į nuolatinių darbuotojų pozicijas.

„Įsivaizduokime, darbuotojas neturi darbo vietos ir net nežino, ką norėtų dirbti. Laikinojo įdarbinimo agentūra jam pateikia keletą pasiūlymų. Jei kurį laiką padirbėjęs įmonėje darbuotojas supranta, kad ten jam nepatinka, agentūra pasiūlo kitą darbą. Taip darbuotojas išbando kelias įmones ir radęs jam tinkamą darbą būna labiau motyvuotas dirbti, jo rezultatai geresni. Ieškodamas nuolatinio darbuotojo darbdavys pirmiausia renkasi iš įmonėje jau dirbančių laikinųjų darbuotojų“, – patikino V. Strazdas.

Kita vertus, ar laikinasis įdarbinimas nesukuria darbuotojams nepastovumo jausmo? „Aišku, jei darbuotojas gali pasirinkti nuolatinį darbą, jis mieliau jį ir renkasi. Bet, kaip žinome, ne visada yra tokia galimybė, ypač kai darbuotojas turi mažiau patirties arba jo kvalifikacija žema. Jis turi alternatyvą: arba įsidarbinti laikinai, arba ilgiau būti bedarbiu“, – svarstė T. Bagdanskis.

Dirbti laikinai – ir į užsienį

Pagal laikinojo įdarbinimo principą lietuviai aktyviai dirba užsienyje. Tai „Lietuvos žinioms“ patvirtino laikinojo įdarbinimo agentūros „Darbai svetur“ vadovė Gintarė Januškaitė. Populiarėja praktika, kai darbuotojas samdomas Lietuvoje, tačiau iš tikrųjų dirba užsienyje. Toks darbas svetur trunka iki pusės metų, tačiau darbo pasiūlymų pasitaiko ir trims arba vos vienam mėnesiui. Šiuo požiūriu populiari Vokietija ir Anglija, ypač vasarą, per išpardavimą arba šventiniu laikotarpiu, kai piko metu įmonėms trūksta darbuotojų. Dažniausiai laikinam darbui samdomi nekvalifikuoti darbuotojai, kuriems būdinga didelė kaita, arba darbuotojai, kurių reikia trumpam.

„Darbuotojas sudaro sutartį su laikinojo įdarbinimo įmone ir būtent ji yra šio žmogaus darbdavys, mokantis atlyginimą. Šiam darbuotojui priklauso visos socialinės garantijos, mokesčiai nuo atlyginimo mokami Lietuvoje. Tiesiog jo darbovietė yra ne ta įmonė, kuri moka atlyginimą, – aiškino G. Januškaitė. – Toks modelis labai populiarus ir plinta dėl to, kad bendrovei, kurioje žmogus dirba, visai nereikia sukti galvos dėl darbuotojų atrankos, atlyginimo ir atostoginių skaičiavimo, supažindinimo su darbo saugos reikalavimais ir pan. Visa tai atliekame mes, įdarbinimo įmonė. Tačiau pačiam darbuotojui sąlygos dirbti viena ar kita forma nesiskiria.“

Dirbti laikinai užsienyje darbuotojus sugundo didesnis darbo užmokestis. Užsienio darbdavys paprastai siūlo atlyginimą pagal tos šalies standartus ir minimalios algos ribas.

„Siūlydamos minimalų atlyginimą užsienio įmonės vietinėje rinkoje neranda net nekvalifikuotų darbuotojų, o lietuviams jų siūlomas atlyginimas atrodo išsvajotas, nes yra gerokai didesnis nei Lietuvoje. Atlyginimo, mažesnio už minimalų savo šalyje, lietuviams paprastai ir nesiūlo, nors darbuotojų nuoma tam būtų paranki – užsienio darbdaviai tikrai galėtų darbinti pagal mūsų šalies įstatymus ir siūlyti mūsų šalies minimalias algas. Tiesa, jei darbdavys siūlo kokius nors priedus, pavyzdžiui, apmokėti būsto išlaidas ar maitinimą, alga gali būti ir šiek tiek mažesnė“, – aiškino G. Januškaitė.

Dėl sutaupytų laiko sąnaudų ir žmogiškųjų išteklių ieškant darbuotojų per laikinojo įdarbinimo agentūrą nusamdytas darbuotojas, anot jos, užsienio darbdaviams yra pigesnė darbo jėga.

Uždirba daugiau nei nuolatiniai

Taigi, užsienyje laikinieji darbuotojai uždirba minimalų darbo užmokestį, o Lietuvoje, kaip teigė V. Strazdas, tokios tendencijos esą nėra. Jis pažymėjo, kad tiek Lietuvos įstatymai, tiek ES direktyva nurodo, jog turi būti laikomasi vienodo darbo apmokėjimo principo. Vadinasi, laikinajam darbuotojui negali būti mokamas mažesnis atlyginimas nei nuolatiniam.

Šio principo, kaip patikino pašnekovas, Lietuvos darbdaviai laikosi. Be to, pastebima džiuginanti tendencija: laikiniesiems darbuotojams mokamas netgi didesnis darbo užmokestis nei nuolatiniams. Esą įmonės pradėjo suprasti, kad darbuotoją pasikviesti pas save trumpam laikotarpiui kainuoja brangiau, nei jį įdarbinti nuolatiniam darbui.

Vietinės įmonės atsilieka

V. Strazdo manymu, tėra tik laiko klausimas, kada laikinojo įdarbinimo forma dar labiau paplis Lietuvoje. Tiesa, užsienio investuotojams laikinasis įdarbinimas yra įprasta praktika, nes Vakarų šalyse ji gyvuoja jau 40 metų. Tik lietuviškos įmonės esą šiek tiek atsilikusios nuo pasaulinių tendencijų.

Laikinojo įdarbinimo plėtrai Lietuvoje, kaip teigė V. Strazdas, trukdo ir šalyje paplitęs nelegalus ar pusiau nelegalus darbas. Įmonės, kuriose atlyginimai iš dalies mokami vokeliuose, laikinojo įdarbinimo paslaugų neperka, nes tai joms per brangu. Mat per laikinojo įdarbinimo agentūras darbuotojai, kaip patikino pašnekovas, visuomet dirba legaliai, už juos mokami visi mokesčiai ir jie turi visas socialines garantijas.

Statistika

Rodiklis2012 m.2013 m.2014 m.
Apyvarta, tūkst. eurų148553160474180859
Bendrasis veiklos pelnas, tūkst. eurų1229710629
Įmonių skaičius, iš viso pagal darbuotojų skaičių, vnt.257270297

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"