TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vienas uostamiestis – du bendrieji planai

2014 05 14 6:00
Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Klaipėda atsidūrė sparčiausiai mažėjančių miestų grupėje, todėl uosto ir savivaldybės užmojai, kad vizijos neprasilenktų su tikrove, reikalauja kompleksinio planavimo ir vieningo požiūrio į jūrinę šalies perspektyvą.

Visus praėjusius metus kaip išganymo laukę žadėtų Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų, šiuo metu specialistai studijuoja dokumento pataisas ir skirtumus. Naujoji redakcija, įsigaliojusi nuo šių metų sausio 1 dienos ir turėjusi palengvinti investuotojų bei nekilnojamojo turto plėtotojų dalią, nėra tobula. Šio įstatymo 17-os straipsnių (uostamiesčio architektų skaičiavimu – per 50 pataisų) pakeitimo įstatymo projektą Aplinkos ministerija tikisi suderinti su institucijomis bei visuomene per savaitę - nuo gegužės 8 iki 15 dienos. Pataisymai turėtų įsigalioti liepą. Kol kas naujų gyvenamosios paskirties ar komercinių projektų Klaipėdoje rengiama mažai. Didieji darbai, kurie pradėti ar numatomi rengti, susiję su transporto infrastruktūra ir dažniausiai reguliuojami valdžios sprendimais.

Urbanistinis margumynas

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio 1 dieną uostamiestis turėjo 157 350 gyventojų (pernai - 158 541). Sumažėjimas nuo 2006 metų sudaro per 20 tūkst., pastaruoju metu – po pusantro tūkstančio kasmet. Akivaizdu, kad dalis išvyko visai netoli, persikėlė į Klaipėdos rajoną. Čia naujakurių vis dar daugėja ir sausio 1 dieną gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone buvo deklaravę 52 140 žmonių (pernai – 51 614). Gargždų emigracija tarsi nepalietė – mieste gyventojų tiek pat, kiek prieš 8 metus – 14 945.

Dauguma „kaimiečių“ kasdien važiuoja dirbti į Klaipėdą, veža vaikus į uostamiesčio darželius ir mokyklas. Klaipėdos rajonas padeda išlaikyti aukštus viso krašto demografijos rodiklius, tačiau emigracijos masto nepajėgia kompensuoti. Apskrities gyventojų ir toliau mažėja - kasmet maždaug po du tūkstančius.

Krova uoste per dešimtmetį padidėjo kone dvigubai – iki 36 mln. tonų, o žlugusią tradicinę pramonę pakeitė naujos įmonės, įsikūrusios laisvojoje ekonominėje zonoje. Tačiau būtent tokia situacija iškėlė naujų susisiekimo kelių ir maršrutų poreikį, reikalauja kuo skubiau reguliuoti darbo migraciją. Neribojant pakrikų gyvenamųjų statybų prie Palangos baiminamasi, kad netrukus iškils klausimas – ar Palanga yra kurortas, ar Klaipėdos miegamasis rajonas?

Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos Klaipėdoje organizuotas renginys apie uostamiesčio plėtros praktiką ir perspektyvų planavimą turėtų išsilieti į platesnę bendruomenės diskusiją apie ateities vizijas. Nes susirūpinta, kad jei kiekvienas atskirai nagrinės tik savo stalčiaus dokumentų turinį ir nepakels galvos apžvelgti aplinkos, kiek gyventojų aplinkui belikę ir kokie verslo poreikiai, nepadės jokie įstatymai. Urbanistinis chaosas ir pinigų švaistymas ne būtiniausiems objektams tęsis.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė Dalia Bardauskienė didžiausia planavimo yda vadina demografinio požiūrio į miestus trūkumą. Ji siūlo prieš imantis projektavimo atsakyti į klausimą: „O kur yra žmogus, kam skirti tie planai ir kam braižomos naujos viešosios erdvės?“

Kiek reikia planų?

Uostamiesčio savivaldybėje ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje jau dabar pastebimas sujudimas – kaip reikės suderinti vienam miestui rengiamus du gretimus planus? Uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sumuoja uosto naudotojų vizijas ir jau šiemet ketina pagal naują Teritorijų planavimo įstatymą rengti pirmą viso uosto detalųjį planą, o miesto bendrasis planas sulauks korekcijų, ko gero, tik 2017 metais.

Projektavimo kompanijos „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras pažymi, kad Klaipėdoje nėra dviejų fizinių teritorijų – gyvenamoji ir ūkinė erdvės glaudžiai sąveikauja. „Priešpriešinti uostą miestui – neprotingas sprendimas. Miestą reikia formuoti kaip vienetą, o plėtrą organizuoti ant trijų banginių: aplinkosaugos, socialinės aplinkos ir ekonomikos. Jei nebus darbo vietų – miestas ištuštės. Uosto ir miesto atstovai turi sėsti prie stalo ir kartu viską daryti“, - įsitikinęs A.Vaišnoras.

Pristatydamas parengtų projektų vizijas A.Vaišnoras kalbėjo, kad per 25 metus techninės uosto galimybės gali išaugti iki 80-90 mln. tonų per metus. Uostas yra ten, kur yra, o miestas juk gali judėti į išorę.

Tačiau savivaldybės architektai nerimauja, ar tokį krūvį miestas pakels? Kol kas jų pozicija išlieka ta pati – uostas neturi peržengti dabar užimamo ploto. „Reikia gerai pamatuoti miesto raumenis ir plaučius, ar Klaipėda fiziškai pajėgi atlaikyti 90 mln. tonų krovinių ir išlikti patraukliu miestu gyventi?“ - svarstė Klaipėdos tarybos teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė. Pasak jos, verslas privalo elgtis atsakingai, sąžiningai vertinti projektus, o pramonės architektūra neabejotinai turi tapti "žalia" – deranti su aplinka.

Daug planų – mažai darbų

Klaipėdos universiteto Architektūros, dizaino ir dailės katedros profesorius Petras Grecevičius, vardydamas pajūryje iškeltas ir likimo valiai pamestas idėjas, apylinkėse išsidraikiusius pustuščius kvartalus pavadino urbanistinėmis dykromis. Jis sakė nematantis Klaipėdos miesto ir rajono planuotojų bendradarbiavimo. Ir visoje Lietuvos jūrinėje politikoje dominuoja nežinomybė: ar bus naujas uostas prie Klaipėdos, pramogų sala priešais Girulius, Šventosios jūrų uostas, Neringos jūrų prieplauka, kokia Palangos oro uosto ir vidaus vandenų kelių ateitis? Pasak jo, planavimo politika keičiasi, tačiau Klaipėdos bendrasis planas neįgauna raiškos. Galbūt todėl, kad parengtas pirmasis Lietuvoje.

Piliavietė, kaip tikėtasi, yra vienas iškiliausių senamiesčio vaizdo komponentų, tačiau tempas, kokiu ji atkuriama, beviltiškai ilgas. Nevykdoma Danės krantinių konversija, neatnaujinamos miesto aikštės. Dėl eklektiško projektavimo daug senamiesčio veiklos persikėlė į „Akropolį“. Ir darosi visiškai nesuprantama, koks kultūros paveldas svarbus. Todėl daugėja manančiųjų, kad žmones iš Klaipėdos veja estetikos stygius, o ne ekonominė uosto veikla.

P.Grecevičius skeptiškai vertina vėjo jėgainių jūroje statybą, apie kurią kalbama jau 10 metų, nes tai labai brangi ūkio šaka. „Dabar energetikos problema sprendžiama kitais būdais. Reikia kalbėti apie bangų energetiką, kuri pas mus nulinės fazės“, - teigė mokslininkas. Bet jis įsitikinęs, kad pats laikas, pradedant įgyvendinti „Rail Balticos“ projektą, nagrinėti greitaeigio traukinio tarp Klaipėdos ir Vilniaus kursavimo galimybę, maršrutą vėliau pratęsiant iki Minsko. Tik įtraukus uostamiestį į šį projektą ir atsivėrus milijono keleivių per metus perspektyvai Klaipėdos uostas turistams bus patrauklus, o mieste daugės gyventojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"