TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vienas uosto prioritetų – žemsiurbė

2016 04 20 6:00
Užsienio rangovų žemsiurbės atplaukia per 5 dienas, skubus laivo mobilizavimas kainuoja 200 tūkst. eurų. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Sąnašoms Klaipėdos uoste valyti kasmet išleidžiami milijonai, o darbus atlieka užsienio rangovai. Bręsta planai dar šiemet skelbti konkursą ir statyti nuosavą specializuotą laivą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) jau du dešimtmečius svarsto akvatorijos priežiūrai būtino laivo statybos klausimą, bet investicijų planuose pirmenybės šiam svarbiam visoms uosto kompanijoms poreikiui iki šiol neteikė. Pagaliau pernai buvo pradėti rimti skaičiavimai, kokio tipo žemsiurbę vertėtų įsigyti.

Rangovai neskuba

Praėjusiais metais Klaipėdos uoste buvo „iššluotos“ visos pakampės. Uosto kapitono Adomo Aleknos teigimu, 2015-aisiais iš akvatorijos dugno iškasta 900 tūkst. kub. m, 2014 metais – 300 tūkst. kub. m nusėdusio sąnašinio grunto. Nusistovėjęs vidurkis – maždaug 450 tūkst. kub. m per metus. Sąnašos gabenamos gramzdinti į sąvartą jūroje: dumblingos – už 19 kilometrų, smėlingos – už 10 kilometrų nuo kranto.

Dumblo iš Kuršių marių į uosto kanalą patenka nuolat, o švaraus smėlio šiaurinėje dalyje iš jūros – per audras. Tokiais atvejais projektiniam gyliui prie krantinių ir akvatorijoje palaikyti būtina operatyvi kontrolė ir skubūs kanalo valymo darbai.

„Darbams atlikti buvo samdomos Danijos, Olandijos, Belgijos, Vokietijos kompanijos, bet jų reagavimo laikas – 5 dienos, o tai per ilgas laikotarpis, kai dumblo ir smėlio užnešama staiga“, – uosto tarybos posėdyje kalbėjo A. Alekna. Kapitonas įsitikinęs, kad Klaipėdos uostui tikslinga įsigyti savaeigę žemsiurbę, nes jas turi ir kiti uostai.

Nors užsienio rangovai atsiunčia galingus laivus, jų prisišaukti darosi vis sunkiau. Niekas nesiveržia dalyvauti konkursuose, nes, pasak A. Aleknos, nenori gaišti laiko dėl mažų užsakymų. „Jei darbai atliekami ne laiku, ypač po audrų, kai uostas užnešamas iš jūros, su rangovais kyla ginčų, atsiranda grėsmė saugiai laivybai. Direkcijai tenka mažinti leistiną laivų grimzlę prie krantinių, o žemės naudotojai rizikuoja prarasti krovinius ir sutartis“, – aiškino A. Alekna.

Kad rangovo žemsiurbė atplauktų į Klaipėdos uostą, anksčiau tai kainuodavo nuo 800 tūkst. iki milijono litų, pastaruoju metu kiek mažiau – beveik 200 tūkst. eurų.

Apsisprendė, ko reikia

Pernai KVJUD kapitono tarnybai skirta užduotis išsiaiškinti, kokių parametrų laivą Klaipėdos uoste tikslinga įsigyti, buvo atlikta ir pristatyta specialistams. Šįkart uosto taryboje klausimas aptartas dar kartą. Uosto naudotojų rekomendacija statyti bus tarsi startas skelbti rangovo parinkimo konkursą. Pasak KVJUD vadovo Arvydo Vaitkaus, daugiafunkciam laivui pastatyti gali prireikti pusantrų metų. Manoma, jog tai kainuos 25–28 mln. eurų.

Pagal pasaulinės hidrotechninių darbų kompanijos „Jan de Nul“ žemsiurbės „Leiv Ericson“ (pastatyta 2010 metais Ispanijoje, Bilbao) pavyzdį pasirinkta Klaipėdos žemsiurbė – tai naujausiomis technologijomis aprūpintas 70 metrų ilgio laivas, galintis be degalų papildymo dirbti 5 dienas.

Žemsiurbė būtų naudojama uosto sąnašoms valyti, krantams papildyti smėliu ir gruntui tiekti į uosto prieplaukų statybos zonas. Dabar didelis kiekis grunto išpilamas jūroje visai be naudos. Atsižvelgiant į tai, kad KVJUD planuoja statyti išorinį uostą jūroje, laivo pajėgumui keliamas reikalavimas siurbti gruntą per velkamą vamzdį iki 22 metrų gylyje. Dugnui prie krantinių valyti būtų sumontuotas greiferinis kranas su kaušu ir panardinamu siurbliu. Laivas turėtų teleskopines kojas stabilumui užtikrinti, atidaromą dugną gruntui išpilti, purškimo 60 metrų atstumu įrangą ir 1500 metrų ilgio vamzdyną iškastam gruntui į krantą tiekti.

Kadangi Klaipėdos uoste numatoma statyti laivų pildymo skystomis gamtinėmis dujomis stotį, žemsiurbės 2800 kW galios variklis būtų varomas dviejų rūšių degalais: dyzelinu ir dujomis.

Skaičiuojama, kad turėdama nuosavą žemsiurbę KVJUD sutaupytų iki 40 proc. uosto eksploatacijos išlaidų. Tačiau uosto gilinimo darbams, kai reikia pašalinti sluoksnį dugno grunto, kaip teko daryti 2014 metais kasant 16 metrų gylio duobę prie Kiaulės Nugaros salos Suskystintų gamtinių dujų terminalui, taip pat gilinant ateityje šiaurinę akvatoriją dviem metrais – iki 17 metrų, ir toliau būtų ieškoma galingiausias pasaulio žemkasės turinčių rangovų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"