TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vieni rusų turistus traukia, kiti - atstumia

2012 06 18 8:52

Klaipėdos ryšius su Kaliningrado sritimi stabdo vizų barjeras. Turinčios bendrą sieną su Rusija Europos Sąjungos (ES) valstybės demonstruoja skirtingą požiūrį į kaimyninius santykius. Vienos bijo įsileisti rusus, o kitos, kaip Suomija, laukia jų išskėstomis rankomis.

Specialiai LŽ - iš Helsinkio

Lenkija, Suomija ir Latvija politiką nuo ekonomikos skiria - rusams teikia vizų lengvatas, o Lietuva ir Estija rusų turistams taiko griežtas sienos kirtimo taisykles, orientuojasi į atvykėlius iš Vakarų. Estai nusitaikę į pašonėje esančią Suomiją, Lietuva - į visą pasaulį.

Labiausiai nuo tokios diplomatinės pozicijos kenčia Lietuvos pajūris, neturintis daug istorinių paminklų, tačiau artimiausius kaimynus tenkinantis trumpalaikio poilsio sąlygomis ir parduotuvių asortimentu. Tačiau jiems atvertas tik siauras vizų plyšys.

Lenkija artimiausiu metu atidarys Kaliningrado srities gyventojams sieną. Tad rusų susidomėjimo komercinį atoslūgį pirmiausia pajus Klaipėdos regionas. Kelerius metus planuojamas, bet iki šiol neįgyvendintas tarpvalstybinis susitarimas dėl bevizio režimo iki 50 kilometrų pasienio ruožo uostamiesčio neapims.

Traukos ženklai

Lietuvos turizmo specialistai pagal kelionių tendencijas įžvelgia, kad ekonomikos pagerėjimas natūraliai padidintų atvykstančių užsieniečių srautą, nes tokią sąsają rodo europinė sektoriaus statistika. Klaipėdiečių nepasitenkinimą pajūrio turizmo būkle labiausiai kelia šio verslo sezoniškumas. Vasarą - svečių antplūdis, žiemą - visiškas štilis, kai viešbučiai ir restoranai stovi tušti.

Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento atstovės Lauros Paulauskienės išsakytas optimizmas, kad pernai turizmo pramonės ūgtelėjimas penktadaliu, kai bendras Europos vidurkis nesiekė net 6 proc. augimo, sektorių pakėlė aukščiau, negu jis buvo prieš krizę, pajūrio verslui kelia dar didesnį apmaudą.

Mat kone pusė visų užsienio turistų atvyksta į Vilniaus regioną, tarp kurortų išsiskiria Druskininkai. Pagrindinių šalių trejeto lyderis yra Rusija (20 proc. atvykstančiųjų). O Vokietija (17 proc.), kuriai istoriškai įdomus Klaipėdos kraštas, nusmuko į trečiąją poziciją - po Lenkijos (19 proc.). Tai rodo, kad kelionių rinkoje vyksta permainos, į kurias būtina sureaguoti.

Pasak Klaipėdos universiteto mokslininkės Daivos Labanauskaitės, Lietuvos ekonominis turizmo pelningumas žemas. Nors viešbučių užimtumas jau atskleidžia būtinybę didinti darbuotojų skaičių sektoriuje, verslas didina darbo krūvį esamiems, nes pagerėjimą vertina atsargiai. Trūksta nuolatinio svečių srauto.

Turizmo žinovas Liutauras Kraniauskas pastebi, kad šios rinkos dalyvius ypač spaudžia visų lygių konkurencija, pavyzdžiui: viešbučius - kambarių nuomotojai, senamiesčio verslą - prekybos centrai, vietinius gidus - atvykėlių gidai, pajūrį - Druskininkai, Lietuvą - Latvija ir panašiai.

Todėl esą reikia atrasti ir parodyti svečiams autentiškų ženklų, dažnai labai smulkių, kurių patys nepastebime arba tinkamai neįvertiname. Jis esą neseniai įsitikinęs, kad viena tokių užsieniečius galinčių sudominti uostamiesčio vietų - restoranas, kuriame renkasi netradicinė publika. Ankstesnė turizmo verslo formulė 5S  (anglų k. - Sea-Sun-Sand-Sex-Shop) jau neveikia, nes dabar turizmas - politinės kovos įrankis. Todėl atsakant į klausimą, ką daryti, kad turistų daugėtų, jau vengiama abstraktaus turisto sąvokos - pasirenkamos kategorijos.

Atsisakė lengvatų

Klaipėda ir Palangos kurortas traukia mokius ir turtingus rusus, o būtent tokios kategorijos turistų pageidauja visos gretimos šalys. Patekti į Lietuvą žmonėms sunku dėl vizų užkardos.

Kaliningrado turizmo atstovai iš diplomatų neišgirdo viltingų pažadų,  kodėl nutrauktas lengvatinis trumpalaikių vizų išdavimas iš didžiosios Rusijos į Kaliningradą atvykstančioms turistų grupėms. Šiemet panaikinta praktika rengti savaitgalio keliones trimis kryptimis: į Vilnių-Trakus, į Druskininkus bei į Klaipėdą-Palangą. Trumpalaikes vizas rusams iš trijų Baltijos šalių esą išduoda tik Latvija, todėl turistai vežamai tik į Latvijos miestus.

Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Andrius Pulokas teigia, kad Lietuva apsisprendė nedaryti išimčių, nes tai iškreipia vizų išdavimo tvarką. Rusijos keliautojai esą turėtų pasirūpinti Lietuvos vizomis prieš atvykdami į Kaliningradą. Lietuvos konsulatuose akredituota 31 turizmo agentūra - tikrai yra į ką kreiptis. Be to, padėtį tikimasi pagerinti šiemet atidarius vizų išdavimo centrą. Nuo rudens veiklą pradės trys tokie centrai: Rusijoje, Ukrainoje, Egipte.

Diplomatas pripažįsta, kad pasienio režimo palengvinimas Klaipėdos ekonomikos taip pat nepalies. Būta diskusijų, kad gal reikėtų išplėsti teritoriją, bet pirma nuspręsta pabandyti apsiribojant 30-50 kilometrų pasienio spinduliu.

Į Suomiją - be kliūčių

Klaipėdiečiai mato ir kur kas liberalesnių pavyzdžių. Štai Suomija, turinti ilgą politinės priklausomybės nuo kitų valstybių istoriją (asmeniniuose pokalbiuose suomiai prisipažįsta labai nemėgstantys rusų dėl atimtos Karelijos), stebina ekonominiu pragmatizmu. Ypač palankios sudarytos sąlygos išleisti pinigus rusų turistams ir eksportuotojams, gabenantiems krovinius per Haminos ir Kotkos uostus. Ten parduotuvėse, kavinėse, viešbučiuose, gatvėse gausu užrašų bei reklamų rusų kalba, uoste vairuotojams pateikiama informacija ne tik angliškai, bet ir rusiškai.

Tokia "prorusiška aplinka" nusistebėjusiems lietuviams suomiai aiškino, kad santykių su rusais atšilimą sukūrė ryšiai - prekyba ir turizmas: vasarą rusus domina suomių vandens pramogos, šeimyninis poilsis, parduotuvės, žiemą dėl rusų antplūdžio klesti suomių slidinėjimo kurortai.

Vienkartinę Suomijos vizą prie sausumos sienos rusai gali įsigyti tą pačią dieną už 8 eurus. Daugkartinės, o dauguma pasienio gyventojų turi būtent tokias ir jų išduodama apie milijoną per metus, kainuoja 2400 rublių (tai kiek daugiau nei 200 litų). Jokio kvietimo rusams pateikti nereikia. Nusipirkę bilietą į Sankt Peterburgo linijos kruizą laivu "Princess Anastasia" 72 valandas jie gali be vizos praleisti ir Stokholme, ir Helsinkyje. Šiuo laivu į Sankt Peterburgą be vizos gali keliauti ir Šengeno erdvės piliečiai. Tokia pat bevizio keliavimo tvarka galioja keliaujantiems greitaeigiu traukiniu "Allegro" maršrutu Helsinkis - Sankt Peterburgas.

Suomijos pasienio tarybos duomenimis, 2011 metais Rusijos-Suomijos sieną kirto rekordinis skaičius žmonių - 8,6 milijono. Gruodžio mėnesį prieš Naujuosius metus sausumos postuose buvo pasiektas dienos rekordas - 39,5 tūkstančio. Prieš porą dešimtmečių Suomijai priklijuota brangiausios pasaulio valstybės etiketė rusams atrodo mitas. Išvykdami iš šios šalies jie susigrąžina ženklu "Taxfree" pažymėtų prekių 14 proc. kainos.

Šiemet išrinktas Suomijos prezidentas Saulis Niinisto yra pareiškęs, kad Rusija nekelia grėsmės Suomijai, bet teritorinių pretenzijų klausimas gali būti iškeltas. Tai verčia nervintis Rusijos valdžią, bet ne rusų turistus. Dar seniau suomiai yra paskelbę, kad nuo 2015 metų gali būti netaikomas vizų režimas Šiaurės Vakarų federalinio regiono gyventojams, kurių yra ne vienas milijonas, o nuo 2018 metų - visiems Rusijos gyventojams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"