TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vieni skolininkai išsikapstė, kiti praranda turtą

2011 03 26 0:00
Pastaruoju metu sėkmingiau vyksta butų varžytinės.
LŽ archyvo nuotrauka

Skolininkų, patiriančių sunkumų atsiskaitant su bankais ir kitomis kredito įstaigomis, tebedaugėja, bet dabar lėčiau. Tačiau gausėja ir iš varžytinių parduodamo bankams įkeisto nekilnojamojo turto (NT).

Nors šalies ūkis palengva atsitiesia, Lietuvos gyventojai tebeturi problemų grąžindami prisiimtus finansinius įsipareigojimus - skolininkų armija tebeauga.

Kreditų biuras "Creditinfo" skaičiuoja, kad šį vasarį 57 759 fiziniai asmenys pradelstų skolų bankams ir kredito unijoms turėjo daugiau negu 500 nei prieš mėnesį. Pradelstų skolų suma šioms kredito įstaigoms vasarį siekė 1,539 mlrd. litų ir buvo 51 mln. litų didesnė nei sausį. Per metus - nuo 2010-ųjų sausio iki 2011-ųjų sausio - pradelstų skolų suma išaugo daugiau nei 0,5 mlrd. litų.

"Dauguma nevykdomų įsipareigojimų yra ne pradelstos būsto paskolos, o delsiamos grąžinti vartojimo paskolos. Būstui paimtos paskolos šiuo metu grąžinamos gana tvarkingai", - LŽ informuoja "Creditinfo" generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.

Anot jo, skolininkų kredito įstaigoms skaičius auga nebe taip sparčiai kaip prieš metus, kai kas mėnesį prisidėdavo po kelis tūkstančius naujų skolininkų. "Padėtis palengva normalizuojasi. Šiuo metu skolininkų, kurie 60-80 dienų vėluoja atsiskaityti su kredito įstaigomis, per mėnesį pagausėja keliais šimtais, bet ne tūkstančiais. Be to, dalis buvusių skolininkų sugeba padengti įsipareigojimus ir jau yra pajėgūs tvarkingai atsiskaityti", - teigiamas tendencijas pastebi A.Bogdanovičius.

"Vėluojančių atsiskaityti privačių klientų, paėmusių būsto paskolas, skaičius pernai, palyginti su 2009 metais, buvo išaugęs. Tačiau gerėjant šalies ekonomikai ir gyventojų lūkesčiams dėl būsimų pajamų bei jų stabilumo, tikėtina, kad šis rodiklis jau nebedidės, o pamažu ims mažėti", - LŽ nurodė SEB banko Specialaus kreditų administravimo departamento direktorius Ugnius Vipartas.

Lietuvos fizinių asmenų visos (ne tik kredito įstaigoms) pradelstos skolos per vasarį išaugo 47 mln. litų ir iš viso siekia 2,13 mlrd. litų, o tokių skolų turi 211 tūkst. gyventojų. Tai nurodo "Creditinfo". Tačiau, palyginti su sausiu, pradelstų skolų apimtis didėjo 4,5 karto lėčiau.

Smogė krizė

Ikikriziniais metais bankai itin aktyviai skolino, ne visada įvertindami klientų rizikingumą, o gyventojai noriai skolinosi, taip pat neįvertinę savo galimybių paskolas grąžinti ir net nepagalvoję, kad tuo metu nepamatuotai pabrangęs NT vieną dieną gali keletą kartų atpigti ir tapti mažai likvidus. Bankai prisidėjo ir prie NT burbulo pūtimo, itin aktyviai dalyvaudami finansuojant tiek būsto statybą, tiek įsigijimą.

Iš viso šalies gyventojai iš bankų yra paėmę milžinišką 25 mlrd. litų paskolų sumą, didžiąją dalį (per 20 mlrd. litų) sudaro paskolos šiuo metu gerokai atpigusiam NT įsigyti.

Iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų daugiausia būsto paskolų yra išdalijęs SEB bankas (sausio duomenimis, beveik 6,5 mlrd. litų), už jo rikiuojasi "Swedbank" su beveik 5,23 mlrd. litų būsto paskolų portfeliu, "DnB Nord" (apie 3,2 mlrd. litų), "Danske" bankas (beveik 2,4 mlrd. litų) ir "Nordea" (per 2,3 mlrd. litų).

Vartojimo paskolų išdalyta gerokai mažiau - iš viso apie 1,3 mlrd. litų, dar apie 0,5 mlrd. litų sudaro vadinamasis overdraftas, kai suteikiama galimybė nustatytą laiką naudotis banko sąskaitos kredito limitu.

2008 metais šalies ūkiui smogusi krizė iš esmės pakeitė daugelio skolininkų padėtį. Mažėjant pajamoms, o kai kuriems žmonėms netekus darbo, nemažai jų daliai paskolų už įsigytą NT mokėjimas tapo nepakeliama našta. Kita vertus, gerokai nukritus NT rinkos kainai kai kurių asmenų prisiimti įsipareigojimai bankams jau viršijo būsto vertę. Todėl iki ausų bankams prasiskolinę gyventojai atsidūrė tarp kūjo ir priekalo, iš sumenkusių pajamų privalėdami mokėti paskolas, neturėdami galimybės visiškai atsiskaityti su bankais, net jei pavyktų parduoti turimą turtą. Jų padėtį dar labiau apsunkino krizės laikotarpiu itin augusios paskolų palūkanos. Siekdami atgauti skolas, bankai vis dažniau kreipiasi į Centrinę hipotekos įstaigą ir prašo parduoti įkeistą NT. Hipotekos įstaigos duomenimis, 2010 metais bankams įkeisto ir areštuoto gyventojams priklausančio NT buvo 3-4 kartus daugiau nei ikikriziniais 2008-aisiais.

Iš viso pernai buvo areštuota beveik 3 tūkst. bankams įkeistų NT objektų - butų, pastatų, žemės sklypų, inžinerinių įrengimų, kurie priklauso fiziniams asmenims.

Varžytinėse - ir žemė, ir butai

Antstoliai sako, kad, palyginti su ankstesniais metais, pagausėjo skelbimų dėl varžytinių, kai bandoma parduoti įkeistą bankams ir už skolas areštuotą NT. Tiesa, neretai pardavimas "sukamas" iš naujo, nes daug varžytinių neįvyksta taip ir neatsiradus pirkėjo, todėl skelbimų apie varžytines yra gerokai daugiau nei ketinamų parduoti objektų.

"Galima išskirti dvi pagrindines grupes fizinių asmenų, kurių NT dažniausiai atsiduria varžytinėse: tai žmonės, skolingi už įsigytą būstą, kuriame gyvena, ir tie, kurie įkeitė turtą kokiems nors investiciniams projektams. Tarkime, tie, kurie prieš kelerius metus investavo skolintus pinigus į NT, daugiausia žemę, ir tikėjosi ją pardavę uždirbti, tačiau rinkos situacijai pasikeitus to nebesugebėjo padaryti", - LŽ aiškino Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys antstolis Irmantas Gaidelis.

Portale Banksale.eu galima rasti šimtus skelbimų apie NT objektus, kuriuos siekia iš varžytinių parduoti bankai. Tarp jų ypač gausu žemės sklypų individualiai statybai, žemės paskirties žemės, individualių namų kvartalų, netrūksta namų ar butų. "Žemės sklypų pardavimas vis dar merdi. Nors skelbiama daug varžytinių, šis turtas pirkėjus mažai domina ir antstolis suka pardavimo ratą kelis kartus. Iš praktikos galiu pasakyti, kad varžytinės labai dažnai būna nesėkmingos", - pasakojo I.Gaidelis.

Pasak antstolio, pastaruoju metu sėkmingiau vyksta butų varžytinės. "Matyti atsigavimo ženklų - butų varžytinės jau įvyksta, be to, butus neretai pavyksta parduoti brangiau nei praėjusiais metais", - naują tendenciją nurodo I.Gaidelis.

Dažniausiai varžytinės neįvyksta dėl per didelės siūlomos kainos. Įstatymai numato, kad varžytinėse parduodamo NT pradinė kaina turi būti ne mažesnė nei 80 proc. įvertintos kainos, pakartotinose varžytinėse - ne mažesnė nei 60 procentų.

Perima bankai

Kita vertus, kaip nurodo rinkos dalyviai, bankai siekia atgauti paskolintus pinigus, todėl parduoti įkeistą NT jokiu būdu ne pigiau nei rinkos kaina, ir varžytinės jiems - pati prasčiausia išeitis. Todėl turtą, kuriam nepavyksta rasti pakankamą kainą siūlančio pirkėjo, neretai nuperka bankų antrinės įmonės, tačiau tai daugiausia turtas, kurį buvo įkeitę ne fiziniai, o juridiniai asmenys.

"Varžytinių metu fizinių asmenų įkeisto būsto realizavimo atvejų turime itin mažai. Dažniausia, jei nerandamas bendras sprendimas dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo, patys klientai ieško būsto pirkėjų. Dauguma tokių atvejų - ne pagrindinis šeimos būstas, o, tarkime, vasarnamiai ar butai, kur asmuo ar jo šeima negyvena", - tvirtina U.Vipartas.

Bankai yra įsteigę įmonių, kurios skirtos už problemines paskolas įkeistam NT valdyti, tačiau jo pardavimas varžytinėse įvardijamas kaip kraštutinė priemonė.

"Varžytinės yra kraštutinis scenarijus, kai teismo antstolis ar bankroto administratorius užstatą realizuoja įstatymų numatyta tvarka. Mūsų bendrovė "Ektorinet" dalyvauja aukcionuose ir varžytinėse, kuriuos skelbia antstolis ar bankroto administratorius. Įmonė neturi tikslo nupirkti visus aukcionuose parduodamus objektus, kaip ir bet kuri bendrovė, ji priima ekonomiškai pagrįstus sprendimus, atskirai įvertina kiekvieną objektą", - LŽ nurodo "Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

SEB banko už problemines paskolas įkeistą turtą valdančios įmonės "Litectus" beveik 70 proc. sudaro bankroto išoriniuose aukcionuose ir antstolių rengiamose varžytinėse pasiūlytas banko klientų turtas.

Pasak Andriaus Vilkanco, "DnB Nord" atstovo spaudai, didžiausią dalį banko perimto NT sudaro nebaigti statyti gyvenamųjų namų kvartalai. "Perėmę NT siekiame rasti, kas galėtų toliau vystyti projektus, kad turtas būtų parduotas", - aiškina jis. Skelbimuose apie iš varžytinių parduodamą NT "DnB Nord" finansuotų objektų ypač daug, dešimtys jų - apie parduodamus nebaigtus statyti individualius gyvenamuosius namus sostinėje, Pavilnio rajone. "Iš gyvenamojo būsto turime tik keturis objektus - tai vieną namą ir tris butus. Iškeldintų gyventojų tikrai nėra", - tvirtino A.Vilkancas.

Paskolas restruktūrizuoja

Bankai tvirtina, kad susidūrę su nemokiais klientais stengiasi jų nestumti į kampą - ieško bendro sprendimo ir varžyti jų turto neskuba. "Jei klientai dėl laikinų sunkumų negali vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, siekiame kartu ieškoti abiem pusėms tinkamo sprendimo. Jei klientas bendradarbiauja, bankas tikrai nesiima jokių veiksmų siekdamas išieškoti paskolintas lėšas ir išvaržyti turtą. Tai kraštutinės priemonės, taikomos tik tada, kai su klientu nepavyksta rasti galimos išeities", - aiškina U.Vipartas.

Pernai SEB bankas paskolų sąlygas pakeitė daugiau kaip pusei tūkstančio klientų, susidūrusių su sunkumais grąžinant paskolą.

Anot jo, bankas gali pradėti paskolos išieškojimą, jei klientas ignoruoja banko siunčiamus pranešimus, piktybiškai vengia ieškoti sprendimo arba, tarkime, išvykęs dirbti į užsienį ir apie tai banko neinformuoja.

U.Viparto teigimu, šiuo metu nėra nė vieno atvejo, kad žmogus būtų kreipęsis į SEB banką ir ieškojęs sprendimo, tačiau bankas vis tiek būtų išieškojęs pagrindinį šeimos būstą. "Swedbank" tikina, kad nė vieno privataus kliento, kuriam iškimo problemų dėl paskolos grąžinimo, įkeistas turtas nebuvo perimtas.

Gerokai lengviau bankai išieško paskolintas lėšas, jei įkeistas NT nėra vienintelis šeimos būstas. "Jei klientas buvo paėmęs paskolą būstui įsigyti spekuliaciniais tikslais arba tai yra vadinamoji prabangos investicija - sodyba, butas parduoti, o su klientu nepavyksta susitarti, bankas išieško pasiskolintas lėšas. Tiesa, ir tokie atvejai nėra dažni", - nurodo U.Vipartas.

A.Bogdanovičiaus nuomone, krizė tapo savotišku gydytoju, privertusiu bankus atsakingiau dalyti paskolas. "Šiandien situacija tikrai daug sveikesnė, nei buvo prieš krizę. Į kairę ir dešinę pridaliję paskolų bankai pamatė, kad elgėsi blogai, ir dabar žymiai griežčiau vertina klientų rizikingumą", - sako jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"