TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Viešbučiai palikti užkampyje

2010 03 31 0:00
Viešbučiai neteko beveik ketvirtadalio klientų, o valdininkai jiems siūlo "padirbėti didinant paslaugų įvairovę".
LŽ archyvo nuotrauka

Latvijos valdžia, nusprendusi sumažinti viešbučiams taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM), Lietuvą nustūmė visai į nuošalę.

Latvijos Seimas prieš savaitę padarė sprendimą verslininkų naudai - nuo 21 iki 10 proc. sumažino PVM, taikomą veikiančių apgyvendinimo įstaigų paslaugoms, taip pat knygų bei spaudos leidybai. Ši lengvata įsigalios nuo šių metų gegužės 1 dienos.

Kaip LŽ teigė Latvijos Finansų ministerijos Komunikacijos departamento vadovė Baiba Melracė, dėl sumažinto PVM turizmui Latvijos biudžetas praras apie 8 mln. latų. Remtasi Pasaulio turizmo organizacijos pateiktomis prognozėmis, esą šiais metais Europoje turizmo sektorius augs vos 1-3 procentais. Taigi kaip aiškino B.Melracė, toks augimas nepadėtų pagerinti turizmo verslininkų padėties, o Latvijos biudžetas patirtų nuostolių. Ji buvo įsitikinus, kad Seimas šį lengvatų klausimo svarstymą nukels "geresniems laikams".

Tačiau Latvijos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Janis Naglis džiaugėsi priimtu sprendimu ir teigė, kad sumažintas PVM Latvijos apgyvendinimo įmonėms yra tik vienas iš pagalbos žingsnių verslui. "Svarbu skirti pakankamą finansavimą turizmo rinkodarai, o kad atsigautų visas Baltijos regionas, mūsų šalys turi būti konkurencingos, tad mažesnis PVM turi būti taikomas ir Lietuvoje", - dėstė jis.

Kaip LŽ aiškino Lietuvos ūkio ministras Dainius Kreivys, jau anksčiau buvo nuspręsta nebegrįžti prie PVM lengvatos grąžinimo apgyvendinimo paslaugoms, mat, pasak jo, šalies konkurencingumą bei turizmą galima skatinti reklamuojant kultūros objektus, paveldą. Ministras tikino, kad šiuo metu rengiama Nacionalinė turizmo plėtros programa 2010-2013 metams, kurioje išskirti Lietuvos turizmo plėtros prioritetai, svarstomos priemonėms jiems įgyvendinti. Taigi Lietuvos verslui vis siūloma laukti.

Sugriuvo bendra Baltijos rinka

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė LŽ teigė, kad Latvijoje sumažinus PVM apgyvendinimui, sužibo viltis ir mūsų šalies verslininkams, kurie sulaikę kvapą stebėjo įvykius gretimoje šalyje. Esą asociacijos atstovai jau kreipiasi į visas mūsų krašto politines partijas ir prašo atsižvelgti į susidariusią padėtį.

"Latviams priėmus šias įstatymo pataisas, likome visiškai nekonkurencingi ir praktiškai paskutiniai. Be mūsų tik danai apgyvendinimui taiko 25 proc. PVM, - piktinosi E.Šiškauskienė. - Juk tai yra eksportas ir PVM lengvata turi būti taikoma ne todėl, kad viešbučiams būtų geriau, bet kad mes galėtume konkuruoti su kitomis šalimis."

E.Šiškauskienės teigimu, kolegos Latvijoje labai susirūpinę, kad pas mus lieka toks didelis PVM, nes jau anksčiau turėta daug bendrų projektų, išleistas ne vienas bendras šalių prisistatymo katalogas. Anot jos, visos trys Baltijos šalys save pristatinėjo pasauliui kaip vieną bendrą rinką, bet dabar Lietuva visiškai iškrito iš konteksto ir nebegali tvarkytis su kitais kaip viename regione.

"Juolab, kad mūsų net nežino pasaulyje. Rinkodaros biudžetas šiems metams yra apie 500 tūkst. litų, kai kaimynai latviai ir estai šalių reklamai skiria milijonus eurų. Dabar mes esame visiškas užkampis", - konstatavo asociacijos prezidentė.

Viešbučių ir restoranų asociacijos skaičiavimu, valstybė iš sužlugdyto viešbučių verslo užsidirbo vos 7 mln. litų, o verslas prarado 130,5 mln. litų. Tiesa, verslininkai dar turės galimybę supaprastintu būdu susigrąžinti PVM, tad, E.Šiškauskienės teigimu, tie 7 mln. litų dar sumažės iki 4 mln. litų.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija siūlo sumažinti PVM apgyvendinimo ir maitinimo įstaigoms iki 5 procentų. Esą asociacijos nariai, būdami socialiai atsakingi, įsipareigoja priimti į darbą po 10 proc. darbuotojų papildomai. Asociacijos skaičiavimu, priėmus į darbą 500 darbuotojų, kurių vidutinis atlyginimas 1500 litų, į biudžetą įplauktų apie 3,5 mln. litų mokestinių pajamų.

Neišnaudotos eksporto galimybės

"DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis LŽ teigė, kad kalbant apie PVM lengvatas, pirmojoje vietoje turėtų būti lengvata apgyvendinimui. Mat visose šalyse galioja principas, kad už eksporto paslaugas PVM grąžinamas, o daugiau nei pusę viešbučių paslaugų galima priskirti prie eksporto.

"Taikant principą, kad už eksportą PVM nemokamas, tai ir viešbučiams jis turėtų būti perpus mažesnis nei dabar. Jeigu dėl kitų dalykų dar galime ginčytis, tai dėl viešbučių nereikia jokių papildomų argumentų - užtenka prisiminti bendrą principą: Lietuvos ekonomika priklauso nuo eksporto, kurį reikia maksimaliai skatinti", - samprotavo analitikas.

R.Rudzkis pabrėžė, kad Lietuva tikrai neišnaudoja savo galimybių turizmo sektoriuje. Jo nuomone, šalies valdžia turėtų susirūpinti ir geriau išnaudoti turizmo-eksporto galimybes. "Manau, kad turėtume pasekti latvių pavyzdžiu ir sumažinti PVM turizmui", - sakė jis.

Turizme eksporto neįžvelgia

Tuo tarpo ūkio ministras Dainius Kreivys LŽ teigė, kad valdančioji koalicija yra sutarusi nekelti mokesčių lengvatų klausimo. Neva turizmui remti Ūkio ministerija ketina taikyti kitokias, nemokestines priemones, kaip antai skatinant efektyvų ES paramos, skirtos turizmo sektoriui, panaudojimą.

"Milijonines lėšas skiriame nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų, kurie gali pritraukti turistų, pritaikymui turizmo reikmėms, ekologinio bei pažintinio turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimui bei plėtrai", - aiškino ūkio ministras.

Anot D.Kreivio, dabar turizmo versle ypač svarbu padirbėti didinant paslaugų įvairovę, siūlant nebūtinai pigiausius sprendimus, o turinčias didelę pridėtinę vertę paslaugas. "Tarkime, vokiečiai, skandinavai, NVS šalių gyventojai Lietuvoje gali rasti gerai išplėtotą sveikatingumo turizmo (SPA) infrastruktūrą, daug galimybių kultūriniam, aktyviam, verslo turizmui, ir tai gali tapti labai stipriu mūsų šalies traukos faktoriumi, - dėstė jis. - Lietuva yra konkurencinga turizmo infrastruktūra, mat turistams jau nebeįdomios tik vadinamosios saulės ir paplūdimio atostogos, jiems reikia turinio ir pridėtinės vertės."

Faktai

Lietuvos viešbučių asociacijos duomenys apie per metus pasikeitusią viešbučių ir restoranų padėtį pakėlus PVM:

sumažėjo viešbučių užimtumas, nukrito paslaugų kainos, dėl to verslas prarado 130,5 mln. litų pajamų;

atleista iš darbo 25 proc. darbuotojų;

viešbučių ir maitinimo įstaigų pajamos sumažėjo 35 proc.;

neišvengiamai auga šešėlinė ekonomika;

mažėja vartojimas;

sustojo investicijos į viešbučių statybą;

vis daugiau vietos gyventojų atostogoms renkasi pigias užsienio keliones.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"