TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Viešieji pirkimai: naujas planas

2015 09 15 6:00
Viešųjų pirkimų tarnyba, sausio-liepos mėnesiais patikrinusi 123 viešuosius pirkimus, vykdytus pagal įstatymą, net 72 proc. atvejų nustatė pažeidimų. LŽ archyvo nuotrauka

Dėl dviprasmybių ir reikalavimų vingrybių kritikuojamą Viešųjų pirkimų įstatymą planuojama iš esmės keisti. Šiuo metu naujas jo projektas pateiktas Vyriausybei ir netrukus bus pristatytas visuomenei.

Ūkio ministerija LŽ informavo parengusi du įstatymų projektus: Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą klasikiniam sektoriui ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektą - komunaliniam sektoriui. Jie pakeis šiuo metu galiojantį Viešųjų pirkimų įstatymą.

Projektų paketas jau pateiktas Vyriausybei. Ši jį turėtų svarstyti artimiausiu metu. Įstatymų projektų svarstymas įtrauktas į Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijos darbų programą. „Artimiausiu metu informuosime visuomenę apie pagrindinius pakeitimus“, - žadėjo Ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Birutė Mačiunskienė.

Gausybė pažeidimų

Iki šiol galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas negarantavo, kad pirkimų procedūros būtų įgyvendintos sklandžiai. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), sausio-liepos mėnesiais patikrinusi 123 viešuosius pirkimus, vykdytus pagal šį įstatymą, net 72 proc. atvejų nustatė pažeidimų.

VPT taip pat konstatavo, kad 50 proc. patikrintų sutarčių, kurios sudarytos su pirkimų laimėtojais, turi trūkumų. Iš visų 183 šiemet atliktų tikrinimų pažeidimų nustatyta 68 proc. atvejų. Dažniausiai netinkamai vertinama tiekėjų kvalifikacija, laimėtojų pasiūlymai neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų, perkančiosios organizacijos nesvarsto kainos priimtinumo ir sudaro sutartis nevertindamos, ar kaina ne per didelė, taip pat netiksliai parengiami pirkimo dokumentai.

„Pernai viešiesiems pirkimams išleista daugiau kaip 5 mlrd. eurų, todėl pažeidimų mastas kelia nerimą. Efektyvus ir skaidrus mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas turėtų būti didžiausias valstybės prioritetas“, - sakė VPT direktorė Diana Vilytė ir pridūrė, kad didelis nustatomų pažeidimų skaičius yra aiškus signalas, jog perkančiosios organizacijos vis dar stokoja kvalifikacijos viešiesiems pirkimams vykdyti.

VšĮ Viešųjų pirkimų agentūros direktorius Rytis Maliukevičius įsitikinęs, kad daugybę pažeidimų labiausiai lemia žinių trūkumas, tačiau dėl to jis kritikavo ne tiek viešųjų pirkimų dalyvius, kiek įstatymo vingrybes. Esą įstatymo reikalavimai sudėtingi, painūs ir dažnai keičiami. Be to, absoliučioje daugumoje perkančiųjų organizacijų už viešuosius pirkimus atsakingi asmenys, jo teigimu, turi ir kitų pareigų, todėl tinkamai atlikti sudėtingas procedūras pristinga laiko ir klysta. Tuo metu iš VPT pranešimų esą matyti, kad jos tikslas - organizuoti baudžiamąsias akcijas, nustatyti pažeidimus ir bausti kaltuosius.

Daug dviprasmybių ir beprasmybių

„Kartais oficialių teisės aktų formuluotės yra sunkiai suprantamos, turinčios dviprasmybių. Pagrindinė Lietuvos viešųjų pirkimų problema – pirkimų procedūros labai apsunkintos teisės aktais, nemažai tų apsunkinimų neturi prasmės“, - kalbėjo R. Maliukevičius. Pašnekovas pabrėžė, kad šalyse, kuriose nėra tokio griežto viešųjų pirkimų reglamentavimo, pavyzdžiui, Švedijoje, Norvegijoje, procedūras atlikti daug paprasčiau. Jos ir užtrunka trumpiau, pareikalauja mažiau žmogiškųjų išteklių, o pažeidimų nustatoma labai nedaug.

Viešųjų pirkimų agentūros vadovas pateikė ne vieną pavyzdį procedūrų, kurios, jo manymu, neturi prasmės ir, nors yra smulkios, apsunkina procesą. R. Maliukevičiaus įsitikinimu, reikalavimas skelbti "Valstybės žinių“ priede pranešimus apie kiekvieną pradedamą mažos vertės pirkimą, nustatytą nugalėtoją ir sudarytą sutartį yra nereikalingas, nors ir grindžiamas skaidrumo didinimu. „Kiekvieno tokio pranešimo publikavimas kainuoja 17,38 euro be PVM. Už pranešimų skaitymą irgi reikia susimokėti, tačiau niekas nenori to daryti, nes visą informaciją apie pirkimus galima laisvai rasti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVPIS)“, - paaiškino jis.

Nors pirkimo planus, informaciją apie pirkimus ir ataskaitas kiekviena perkančioji organizacija skelbia centralizuotoje CVPIS, ji visą tą medžiagą privalo dar paviešinti ir savo tinklalapyje. Pašnekovo nuomone, tai irgi yra laiko gaišinimas. Dėl tokio dvigubo darbo labai daug organizacijų savo tinklalapiuose tokių duomenų neteikia, ir dėl to joms nustatomi pažeidimai.

Gražiai, pasak R. Maliukevičiaus, skamba ir reikalavimas viešinti CVPIS sudarytas sutartis bei nugalėtojų pasiūlymus – juk daug įdomu, kokias sutartis pasirašė konkurentai. Tačiau tai esą didelis darbas, atimantis nemažai laiko. Mat sutartis būtina suskaitmeninti, išsiaiškinti, kokia jų ir tiekėjų pasiūlymų informacija yra konfidenciali, techniškai tuos duomenis paslėpti ir visus dokumentus įkelti į CVPIS. „Sistema dažnai „užlūžta“, išlenda klaidos, tad kartais šis darbas pareikalauja nemažai pastangų ir nervų, - pasakojo R. Maliukevičius ir nurodė, kad ši procedūra gali užtrukti net mėnesį. - Galima būtų ginčytis, ar tikrai blogas dalykas viešinti minėtą informaciją ir kiek iš to yra naudos. Tačiau darbuotojų, kurie tai atlieka, laiku – atlyginimu – reikėtų įvertinti, kiek tokia veikla kainuoja.“

Įstatyme esama ir reikalavimų, kurių atitikimą sunku patikrinti, tad skelbiančios organizacijos tyliai daro pažeidimus. Pavyzdžiui, nurodymas įmonei paskutinę pasiūlymų teikimo dieną neturėti skolų „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai užtikrinamas menkai. Juk „Sodra“ neskelbia duomenų realiu laiku – ji nurodo draudėjus, kurie buvo skolingi, prieš 2 darbo dienas iki suformuojant skolininkų sąrašą. Šią vasarą įvedus naują reikalavimą patikrinti, ar juridinio asmens dalyvis, kuriam priklauso balsų dauguma dalyvių susirinkime, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo už nusikalstamą bankrotą, pažymų apie juridinius asmenis esą taip pat niekas neišduoda, tad pirkėjai nežino, kokio įrodančio dokumento reikalauti, o tiekėjai - ką pateikti.

Bylos peržengė ribas

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus kaip vieną pagrindinių viešųjų pirkimų blogybių įžvelgė dėl teismų stringančius procesus. Jo manymu, riba peržengta – imama piktnaudžiauti teise, ypač kalbant apie didelius infrastruktūros projektus.

„Šio reiškinio prigimtis labai paprasta – konkursą laimi tik vienas. O pastaruoju metu daugėja atvejų, kai pralaimėjusieji kreipiasi į teismą. Šis pritaiko laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudžia pasirašyti sutartį arba vykdyti jau sudarytą. Tai turi neigiamų pasekmių. Pirma, tokie projektai dažnai būna susiję su ES parama, tad neįvykdžius jų laiku kyla grėsmė prarasti paramą arba negauti jos visos. Antra, nepavydėtinoje situacijoje atsiduria konkurso nugalėtojai, nes tam, kad galėtų atlikti darbus per sutartyje nurodytą laiką, jie turi būti sutelkę reikiamą skaičių darbuotojų, pasirūpinę finansiniais ištekliais. Įsisukus teismų karuselei ir procesams sustojus, įmonė patiria nemažai nuostolių. O tie, kurie nepagrįstai apskundžia konkursą teismui, mažai kuo rizikuoja“, - apibūdino situaciją V. Sutkus.

Reaguodama į tai Lietuvos verslo konfederacija, anot jo, jau gana seniai siūlo įvesti tam tikrą žyminį mokestį, kuris sudarytų keletą procentų konkurso sutarties sumos. Laimėjus bylą jis būtų grąžinamas. Tokia priemonė, pašnekovo manymu, iš dalies drausmintų konkursus pralaimėjusias įmones ir kreipimaisi į teismą būtų tinkamai pamatuoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"