TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vietoj alaus siūlys bedarbių

2009 10 31 0:00
Uždraudus prekybą alumi kioskuose, šie bus priversti užsidaryti, o bedarbių gretas papildys ne tik juose dirbę žmonės, bet ir smulkieji aludariai, kurie į kioskus tiekė didžiąją dalį savos produkcijos.
LŽ archyvo nuotrauka

Valdžios vyrams nerūpi, kad sunkmečiu uždraudę prekybą alumi kioskuose jie po Naujųjų be darbo paliks ne vieną tūkstantį žmonių, kurie tuštins tą patį kiaurą ir praskolintą biudžetą.

Šalies kioskai išgyvena nerimo dienas, mat nuo kitų metų pradžios jiems uždrausta prekiauti alumi, o netekę didelės dalies apyvartos jie žlugs, taigi gali būti, kad skaičiuojamos paskutinės jų darbo dienos - iki Naujųjų metų ryto telikę 2 mėnesiai.

Kioskų savininkai kreipėsi į Seimą prašydami dėl sunkios ekonominės padėties minėtą draudimą atidėti iki 2012 metų. Kitu atveju tai jiems reiškia tik viena - virvę po kaklu, mat prekyba alumi sudaro kone trečdalį jų apyvartos. Tiesa, vasarą kioskų prekyba kiek pagyvėja, nes daugiau parduodama vaisvandenių ir ledų, tačiau, pasak kioskų savininkų, išsilaikyti reikia ištisus metus.

Įstatymo pataisos neva skirtos apsaugoti nepilnamečius, kuriems esą paprasčiau alų nusipirkti kioskuose nei prekybos centruose. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas yra pareiškęs, kad draudimo prekiauti alumi kioskuose gyventojai neva laukė jau ne vienus metus, tad jis neketinąs trauktis ir nusileisti verslininkams. Jis įsitikinęs, kad kalbėdami apie kioskų uždarymą ir augsiantį nedarbą verslininkai neva spekuliuoja dėl krizės susidariusia padėtimi.

Tuo tarpu kioskų savininkai nenori prisiimti atsakomybės dėl nepilnamečių alkoholizmo ir įžvelgia politikų paramą stambiesiems prekybos tinklams, Naujųjų rytą perimsiantiems kioskų klientus.

Ilgės bedarbių eilė

Vilniaus mažosios prekybos asociacijos pirmininkė Ramutė Strolienė LŽ teigė, kad draudimas prekiauti alumi kioskų savininkams reiškia tik jų uždarymą. Pasak jos, bedarbių gretas papildys ne tik kioskuose dirbę žmonės, bet ir smulkieji aludariai, kurie į kioskus tiekė didžiąją dalį savos produkcijos. Jos manymu, neigiamą įtaką pajus net ir stambieji aludariai. Jos paskaičiavimais, įsigaliojus draudimui, visoje Lietuvoje bedarbių gretas gali papildyti apie 10-15 tūkst. žmonių. R.Strolienės teigimu, vien kioskų, prekiaujančių alumi, Lietuvoje veikia apie 2 tūkstančiai.

"Seimo prašome dėl sunkios ekonominės padėties draudimą prekiauti alumi atidėti iki 2012-ųjų. Juk mes parduodame apie 1 proc. visos alaus produkcijos, vadinasi 99 proc. parduoda didieji prekybos centrai, tai kam mes galime būti kliuviniu? Kioskai yra nuolatos tikrinami tiek maisto ir veterinarijos, tiek alkoholio kontrolės tarnybų, tad jeigu verslininkas parduotų alų nepilnamečiams, jis puikiai žino, kad rizikuotų prarasti licenciją alkoholiui", - samprotavo ji.

R.Strolienės nuomone, nėra teisingi kioskams metami kaltinimai dėl kriminogeninės šalies padėties.

Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas LŽ teigė, kad uždraudus kioskams prekiauti alumi, skaudus smūgis bus suduotas smulkiausiems aludariams, kuriems, netekus alaus pardavimo vietų, nieko kito neliks kaip stoti į šimtatūkstantinę bedarbių eilę. Anot jo, vadinamieji mažieji aludariai kioskams tiekia beveik pusę visos savo pagaminamos produkcijos.

"Stambiesiems alaus gamintojams draudimas prekiauti alumi kioskuose taip pat neigiamai atsilieps, mat jau dabar jų apyvarta nukritusi 8 procentais. Apyvartai sumažėjus dar keliais procentais, gamintojai bus priversti vėl mažinti darbuotojų skaičių", - samprotavo aludarių gildijos vadovas.

Draudimu problemos neišspręs

Eduardas Šablinskas, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės prezidentas taip pat įsitikinęs, kad draudimas prekiauti alumi kioskuose tikrai nesumažins jo mėgėjų skaičių. Jo teigimu, dabar, kuomet visi kalba apie smulkiojo verslo gaivinimo svarbą, tokiais sprendimais mūsų krašto politika jį žlugdo.

"Uždraudus prekybą alumi didžioji dalis kioskų bus priversti susiveržti diržus, nes alus jų apyvartą pagyvina mažiausiai 20 procentų", - LŽ dėstė jis.

"Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas aiškina, neva mes turėjome 2 metus pamažu atsisakyti alaus pardavimo kioskuose, draudimui pasiruošti. Tačiau tai melas, mat draudžiantis įstatymas priimtas tik pernai, spalio 25 dieną. Juk jau tuomet krizė buvo prasidėjus, o dabar žmonės vos kvėpuoja - prekybos apimtys krenta, daug kas bankrutuoja. Tai kaip galima persitvarkyti", - piktinosi R.Strolienė.

Anot jos, skaudžiausia yra tai, kad smulkūs verslininkai susikūrė ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms darbo vietas - samdo po 2 pardavėjus, buhalterį, išlaiko jų ir savo šeimas nieko neprašydami iš valstybės. "Priešingai, mes valstybei mokame mokesčius: pelno, pridėtinės vertės ir kt. Tai kaip galima mus pasmaugti? Per rinkimus Seimo nariai važinėja po Lietuvą žadėdami pagalbą, bet vos tik atėję į Seimą pradeda verslą dusinti", - kalbėjo asociacijos pirmininkė.

R.Strolienė pabrėžė, kad nuo alkoholizmo reikia gintis auklėjant žmones, o ne draudimais kioskuose prekiauti alumi. Jos nuomone, žmogus, norintis išgerti alaus, nusipirks jo prekybos centre, vadinasi, iš kioskų atimtas pajamas gaus didžiosios parduotuvės.

"Mums ir taip yra sudėtinga konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais, kurie nuolat organizuoja prekybos akcijos. O mes nusiperkam po dėžę alaus - iš ko dar nuolaidas teikti? Pas mus alus yra netgi brangesnis nei prekybos centruose", - konstatavo R.Strolienė.

E.Šablinskas stebėjosi, kodėl, kai degalinėms buvo grasinama uždrausti prekiauti alkoholiu, jų vadovams užteko tik pagrasinti degalų brangimu ir šis klausimas buvo užmirštas, o sunaikinti kioskų darbo vietas politikams labai lengva. Pasak jo, tokie veiksmai yra nesąžiningi baigiančių išnykti smulkiųjų prekybininkų atžvilgiu ir naudingi dideliems prekybos tinklams. Pašnekovo nuomone, alkoholizmo problemas vertėtų spręsti ne smulkiųjų verslininkų sąskaita. "Valdžia turėtų kalbėti ne apie darbo vietų naikinimą, o apie priežiūros veiksmingumą", - pabrėžė E.Šablinskas.

Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia maždaug 2 tūkst. kioskų. Vien Vilniuje jų yra apie 400.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"