TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vietoj atlyginimo - draudimo išmokos

2011 07 01 0:00
Kai kurie darbdaviai, kad mokėtų mažiau mokesčių valstybei, įsigudrino darbuotojams dalį atlyginimo išmokėti gyvybės draudimo arba pensijų kaupimo išmokomis.
LŽ archyvo nuotrauka

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pastebi, kad yra darbdavių, kurie dalį atlyginimo darbuotojams reguliariai išmoka gyvybės draudimo arba pensijų kaupimo išmokomis. Kad nedaugėtų tokių mokesčių vengimo atvejų, žadama keisti draudimo taisykles.

VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktoriaus pavaduotoja Indrė Ščeponienė LŽ teigė, kad VMI iš tiesų fiksuoja darbdavių mokesčių vengimo atvejus apdraudžiant darbuotojus gyvybės ar pensijų draudimu. "Schema tokia: sudaromos trečios pakopos pensijų kaupimo ar investicinio gyvybės draudimo sutartys, pagal kurias įmokas darbuotojų naudai moka darbdavys, o darbuotojas pagal sutarties sąlygas turi galimybę už nustatytą administravimo mokestį, pavyzdžiui, 20 litų, šias įmokas ar jų dalį išsiimti iš draudimo sąskaitos ir išvengti mokesčių, kai išmokų mokėjimas savo esme yra darbo užmokesčio mokėjimo būdas", - aiškino I.Ščeponienė.

Pašnekovė pridūrė, kad tokiu atveju darbdaviui nereikia mokėti 30,98 proc. mokesčių "Sodrai" ir dar 0,1 proc. mokesčio į garantinį fondą. Tuo metu darbuotojas kas mėnesį išsigrynina darbdavio pervestas įmokas ir moka tik 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio arba, priklausomai nuo sutarties, dar mažiau.

Atliko analizę

Siekdama identifikuoti mokesčių mokėtojus, kurie nesąžiningai naudojasi mokesčių lengvatomis gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo srityje, VMI atliko deklaracijų duomenų analizę ir nustatė atvejų, kai įmonių darbuotojai sistemingai išsiima iš draudimo sąskaitų įmokėtas pensijų kaupimo ar gyvybės draudimo įmokas. Pavyzdžiui, vienoje įmonėje 73 proc. darbuotojų per 2010 metus buvo išmokėta apie 300 tūkst. litų gyvybės draudimo išmokų suma. Kitoje įmonėje 2011 metų sausio-balandžio mėnesiais beveik 100 darbuotojų buvo išmokėta apie 1 mln. litų gyvybės draudimo išmokų suma, didžiajai daliai darbuotojų išmokant vienodo dydžio išmokas. Taip pat nustatytos bendrovės, priklausančios tai pačiai įmonių grupei, kurių darbuotojai jau nuo 2009 metų sistemingai gauna pensijų kaupimo išmokas. VMI ekspertai nustatė, kad sistemingai darbuotojams išmokamų gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo išmokų atvejų pasitaiko tiek mažose, tiek vidutinėse ir didžiosiose įmonėse.

Numatytos lengvatos

I.Ščeponienės teigimu, darbdavio darbuotojo naudai mokamoms tiek gyvybės draudimo įmokoms, tiek įmokoms į pensijų fondus taikomos įstatymuose nustatytos lengvatos. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta, kad darbuotojams jų naudai sumokėtos įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų. Tokiu būdu darbdaviai, naudodamiesi valstybės teikiama lengvata, į darbuotojų atlygio politiką įtraukia ir papildomą skatinimą, mokėdami gyvybės draudimo įmokas ar pervesdami sumas į trečios pakopos pensijų fondus. "Draudimo bendrovės, pristatydamos įmonėms lėšų taupymo programą sudarant draudimo sutartis darbuotojų naudai, darbdaviui pabrėžia, kad įmonei mažinamas pelno mokestis, nereikia mokėti nei gyventojų pajamų, nei privalomojo sveikatos draudimo bei socialinio draudimo, nei garantinio fondo mokesčių. Kai kurios draudimo bendrovės, pristatydamos pensijų kaupimo programas, akcentuoja, kad darbdaviui labiau verta kaupti darbuotojui lėšas pensijų fonduose, nei mokėti premijas, arba pigiau finansiškai motyvuoti darbuotojus kaupiant pinigus per investicinį gyvybės draudimą, nei kelti atlyginimą", - pasakoja I.Ščeponienė.

Ji pastebi, kad dalis draudimo bendrovių siūlo lanksčias draudimo sutarties sąlygas, nurodydamos, kad "pasibaigus draudimui, išmokama visa sukaupta suma arba, jei pinigų gavėjas pageidauja, išmokama dalis sukauptų lėšų. Tokiu atveju sutartis lieka galioti, o pinigai toliau investuojami, kad būtų sukaupta dar daugiau.

Piktnaudžiavimų netoleruos

I.Ščeponienė akcentavo, kad įstatymais įtvirtintos mokesčių lengvatos, skatinančios įmones darbuotojų naudai mokėti gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo įmokas, savo prigimtimi vertinamos teigiamai, tačiau jos neturi tapti mokesčių vengimo įrankiu nesąžiningų darbdavių rankose. Sistemingas veiksmas "darbdavys įdėjo - darbuotojas išsiėmė", anot jos, traktuotinas kaip piktnaudžiavimas.

I.Ščeponienė žada, kad VMI ir toliau nagrinės panašius atvejus, o nustačius, kad pagal gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartis vyksta sistemingas darbdavio sumokėtų įmokų išėmimas, gyventojo gauta nauda, taikant Mokesčių administravimo įstatyme numatytą turinio viršenybės prieš formą principą, bus apmokestinama pagal taisykles, taikomas darbo užmokesčiui apmokestinti.

Griežtins tvarką

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas sako, kad siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų buvo peržiūrėtos draudimo sutartys, kalbėta su įmonių vadovais, išaiškinta jiems apie galimas pasekmes - galimybę traktuoti draudimo išmokas kaip darbo užmokestį. "Kiekvienas išmokų atvejis bus kontroliuojamas, numatome reguliuoti draudimo taisykles, kad periodiškai būtų sudėtingiau išsiimti išmokas", - LŽ sakė A.Bakšinskas. Jis teigė kol kas negirdėjęs apie nubaustus darbdavius. Ir pažymėjo, kad kiekvienas atvejis su pakartotiniais įmokų išsiėmimais turi būti individualiai vertinamas.

Pakeitė taisykles

"SEB gyvybės draudimas" generalinė direktorė Baiginat Kamuntavičienė LŽ teigė, kad reaguodama į priežiūros institucijų teikiamas rekomendacijas bendrovė pakeitė draudimo sutarties sąlygas naujiems klientams. Esą jose numatytas didesnis mokestis už dalinį lėšų išėmimą ir atnaujintas išimamos sumos apribojimas, akcentuojant didesnį privalomos palikti sutartyje sumos dydį. "Klientams, kurie investicinio gyvybės draudimo sutartis pasirašė anksčiau, galioja ankstesnės taisyklės, kurios atitinka įstatymus. Artimiausiu metu siūlysime pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir esamiems klientams", - tvirtino B.Kamuntavičienė.

Bendrovės ""ERGO Life Insurance" draudimo departamento direktorė Aistė Rudžinskytė teigė, kad, vadovaujantis įmonės gyvybės draudimo taisyklėmis, anksčiau laiko sukauptą kapitalo sumą gali išimti tik sutartį sudaręs asmuo - šiuo atveju įmonė. Ji niekam negali perleisti šios teisės. "Mūsų bendrovės praktikoje nepasitaikė nė vieno atvejo, kad pagal darbdavio sudarytą sutartį anksčiau laiko būtų išimama sukaupto kapitalo dalis", - tvirtino A.Rudžinskytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"