TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vietoj dvokiančių atliekų - trąša

2009 08 17 0:00
"Čia jau nebe atlieka, o gera trąša", - sako apie pagamintą kompostą S.Tracevičius ir R.Vizbaras.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vilniaus nuotekų dumblas jau keleri metai verčiamas kompostu. Tačiau kol vilniečiai kenčia nuotekų smarvę, politikai ir valdininkai nerandama išeities, ką daryti toliau - deginti dumblą kartu su atliekomis ar iš jo išgauti biodujas?

250 tonų per dieną ir apie 100 tūkst. tonų per metus. Tiek nuotekų dumblo susidaro sostinės nuotekų valymo įrenginiuose. Ko stebėtis - juk Vilniuje gyvena apie pusė milijono žmonių ir iš jų būstų, pramonės įmonių, įstaigų, valgyklų ir parduotuvių į valymo įrenginius kliokia panaudoto vandens srautai.

Po to, kai jie apvalomi mechaniškai ir biologiškai, lieka daug dumblo. Kur šią atlieką dėti?

Kankinimas dvokiančiu dumblu

Kelioliką metų dumblas sunkvežimiais vežtas ir verstas į Vilniaus regiono komunalinių atliekų sąvartyną Kariotiškėse, Trakų rajone. Nuotekų smarvė sumišo su šiukšlyno dvoku ir dabar važiuodami iš Vilniaus į Kauną palei Rykantus skubame uždaryti mašinų langus bei užsispausti nosis.

Prieš keletą metų Kariotiškių sąvartynas buvo uždarytas. Naujajame, Kazokiškėse, dumblui vietos neskirta - pakanka ten problemų ir be jo.

Dumblo Vilniaus nuotekų valykloje daugėjo taip sparčiai, kad sostinės savivaldybės vadovų karjerai grėsė katastrofa: Lazdynų ir kitų mikrorajonų gyventojai vis labiau piktinosi smarve.

Mat nuotekų valykla - prie Neries, ir plačiu jos slėniu įsilėkę vakarų vėjai dvoką nuneša į kitapus upės įsikūrusius Lazdynus. Tiesa, dalis dumblo išgabenama ūkininkų laukams tręšti, tačiau tik nedaugelis jų šios trąšos nori. Tikriausiai ne be reikalo - juk ji ne tik dvokia, bet ir sukaupusi sunkiųjų metalų, nepageidautinų mikroorganizmų.

Tad inžinieriaus Stanislovo Tracevičiaus vizitas prieš penketą metų pas "Vilniaus vandenų" vadovus šiems buvo lyg gelbėjimo ratas.

Jis pasiūlė bent dalį nuotekų dumblo kompostuoti ir dar greičiau, pigiau bei ne prasčiau, nei tai daroma Vakaruose. Dabar UAB "Biastra Plius" jau penkti metai Vilniaus nuotekų dumblą paverčia kompostu.

Virusų "kepykla"

Diena, kai lankiausi Vilniaus nuotekų valykloje, pasitaikė lietinga. Nuo dumblo kaupų asfaltuotose aikštelėse kilo garų tumulai. "Kaupų viduje - apie 70 laipsnių šilumos, todėl ir garuoja", - paaiškino S.Tracevičius.

Jis kartu su nuotekų valyklos viršininko pavaduotoju Rimu Vizbaru supažindino LŽ su visa komposto gamybos technologija.

Atriedėjęs sunkvežimis aikštelėje išverčia dar vieną dumblo "porciją". Dumblas sumaišomas su susmulkintomis šakomis, lapais, žolėmis ar bet kokiomis kitomis augalinėmis atliekomis ir paliekamas kaupuose pūti.

Netrukus atliekos įkaista ir šiame karštyje "iškepa" daugelis patogeninių mikroorganizmų, mažėja sieros vandenilio, metilo merkaptano, amoniako, lakiųjų organinių junginių koncentracijos. Pastarosios medžiagos labiausiai ir kaltos dėl dvoko.

Kad puvimas vyktų greičiau, dumblą purena vakarietiškas vartytuvas, primenantis vorą. Apžergęs kaupus, šis "voras" juda ir varto atliekas tarsi grėbėja šieno pradalgę. Todėl į jas patenka deguonies, dėl to dar labiau pagreitėja naudingųjų bakterijų darbas, be to, "voras" užpurškia specialių biologinių priedų, slopinančių dumblo kvapą.

Po poros mėnesių tokio intensyvaus darbo, o kartais ir greičiau, dumblas "perdega" - žalinguosius mikroorganizmus ir cheminius junginius pakeičia naudingieji. Darbas baigtas.

S.Tracevičius pasemia rieškutes durpes primenančio mišinio, pauosto ir siūlo tai padaryti ir man.

Nardinti kaip jis rankų į kompostą nesiryžtu, tačiau akivaizdu, kad buvusio klaikaus kvapo čia nebėra. Pasak specialistų, tai jau nebe atlieka, o gera organinė trąša, kuria galima praturtinti nederlingą dirvožemį.

Taip ir daroma - nemaža dalis komposto gabenama į Vilniaus statybvietes, kur buvo iškastas derlingasis žemės sluoksnis. Kompostas atgaivina nualintą žemę ir čia gali žaliuoti vejos, tarpti gėlės bei kiti augalai. Pirkėjams kompostas parduodamas po 10 litų už kubinį metrą plius pridėtinės vertės mokestis. Kiekvienas vilnietis kartą per metus gali gauti jo veltui, tik reikia įrodyti, kad tikrai gyveni šiame mieste ir sąžiningai moki mokesčius už vandenį bei nuotekų tvarkymą "Vilniaus vandenims".

Deginti ar perdirbti?

"Tačiau mes kiekvieną, kuris atvažiuoja komposto, įspėjame juo tręšti ne daržoves ir kitus maistui vartojamus augalus, o vejas, medžius, technines kultūras", - sako S.Tracevičius. Atsargų ir Dievas sergsti.

UAB "Biastra Plius" vadovas tikino, kad mikrobiologinių teršalų komposte beveik nebelieka. Sunkiųjų metalų, žinoma, nestinga, tačiau, pasak S.Tracevičiaus, komposte jie būna "surišti" ir taip greitai nenukliokia su lietumi į šulinius bei upelius, o augalai pasiima jų tiek, kiek jiems būtina.

"Aš miegu ramiai, nes dirbu gamtai naudingą darbą", - juokavo S.Tracevičius. Gaminant kompostą perdirbama beveik pusė Vilniaus nuotekų dumblo ir daugybė medžių lapų, šakų bei kitokių sostinės augalinių atliekų. Tik, žinoma, ta nelemta smarvė...

"Siūliau iškelti kompostavimo aikštelę toliau nuo Vilniaus, pavyzdžiui, į buvusį sovietinį poligoną Rūdninkų girioje, tačiau tuometis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas ir kiti politikai šį patarimą atmetė. O Latvijoje nuotekų dumblas kompostuojamas miške", - pasakojo S.Tracevičius.

Iš pradžių "Biastra Plius" per metus pagamindavo 3 tūkst. kubinių metrų komposto, pastaraisiais metais - jau 40 tūkstančių. "Su Vilniaus vandenų" vadovais pasvajojame, kad vertėtų įveisti vadinamųjų energetinių miškų. Tręšiami kompostu jie augtų greičiau ir būtų galima iš jų gaminti energiją. Tada sostinės gyventojams galbūt ir nuotekų tvarkymo mokesčiai sumažėtų?" - svarstė pašnekovas.

Tačiau kai kurių Vilniaus verslininkų ir politikų planai kitokie: norima čia statyti atliekų deginimo gamyklą, kuri kūrentų ne tik vilniečių šiukšles, bet ir nuotekų dumblą. Daug specialistų abejoja, ar tai ekologiška ir ekonomiška, be to, ar nepadidės komunaliniai vilniečių mokesčiai.

Kitas projektas - pastatyti Vilniaus nuotekų valykloje metantankų, kuriuose iš nuotekų dumblo būtų išgaunamos ir energijai gaminti panaudojamos biodujos. Šis sumanymas geras, juo labiau kad pagaliau išnyktų lazdyniečius kankinantis nuotekų dvokas. Tikimasi po keleto metų šį projektą įgyvendinti.

Tačiau dumblo liks ir jį apdorojus metantankuose. Deginti, o gal geriau ir toliau gaminti kompostą bei šitaip grąžinti skolą gamtai? Ateitis parodys, kuriuo keliu bus pasukta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"