TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vietoj paramos verslui mosuoja vėduokle

2014 08 09 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Taip Lietuvos verslininkai, kurių kroviniai ir transportas vakar jau sustojo Rusijos pasienyje dėl jos taikomų sankcijų maisto produktų importui, įvertino aukštų politikų kalbas apie nukentėjusiesiems žadamą paramą – šimtus milijonų litų.

Apie 200 mln. litų, kurie skirti Lietuvos verslui remti po Rytų rinkose patirtų smūgių, šiomis dienomis prabilo ir prezidentė, ir premjeras. Esą šie pinigai padės nuostolių patyrusiam verslui atsitiesti ir užkariauti naujas eksporto rinkas. Nors pinigų fondas, pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, numatytas dar sausį, mėsos perdirbėjai, pienininkai ir kiti eksportuotojai šiandien nežino, kaip ir kada galės tais pinigais pasinaudoti. Kada ši Europos Sąjungos biudžeto parama pasieks verslą, kol kas negali pasakyti ir Ūkio ministerija.

Sprendimų reikia šiandien

„Politikai kalba apie sukurtą paramos fondą, bet mes nežinome, kaip tais pinigais pasinaudoti. Nei asocijuotos struktūros, nei aš nežinau. Sako, kad fondas yra jau nuo sausio, bet iki šiol niekas apie tą paramą eksportui nešnekėjo“, – taip padėtį LŽ komentavo mėsą eksportuojančios Krekenavos agrofirmos direktorius Linas Grikšas.

Verslininkas aiškino, kad lig šiol vienintelė valstybės parama naujų rinkų paieškai buvo skiriama per viešąją įstaigą „Versli Lietuva“. L. Grikšas minėjo, kad įstaiga dalinai finansavo dalyvavimą parodose, verslo misijose. „Tik tokia parama ir esame pasinaudoję“, – tvirtino jis.

Bendrovės vadovas svarstė, kad žadami milijonai galėtų būti panaudoti gauti maisto produktų eksportui reikalingus sertifikatus trečiosiose šalyse – esą tai ir yra didžiausia problema, kai kalbame apie kitas rinkas, galinčias atsverti prarastąją Rusijoje. „Lietuvos padėtis dėl to yra blogiausia, bent jau - mėsos perdirbimo sektoriaus. Kaimynai lenkai gali vežti mėsą į Kiniją, Japoniją, Pietų korėją, JAV, o mes paprasčiausiai neturime tokios galimybės, nėra susitarimų. O tai priklauso nuo valdžios“, – vardijo Krekenavos agrofirmos vadovas.

Ketvirtadienį Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius sakė, kad stengiamasi nuolat plėsti geografiją šalių, į kurias Lietuvos verslininkai gali išvežti produkciją. "Lietuva maisto produktus dabar eksportuoja į 150 valstybių. Neseniai pasirašėme sertifikatus su Libanu dėl jautienos eksporto į šią šalį“, - BNS sakė J. Milius. Jo teigimu, lietuviškus maisto produktus siekiama eksportuoti į Braziliją, Japoniją, Kiniją, plėsti jų eksportą į JAV. Pasak tarnybos vadovo, į JAV Lietuva gali eksportuoti pieno produktus, tačiau jų sąrašą norima plėsti, taip pat vis dar siekiama baigti susitarimų procedūras su Kinija, kurios ekspertai turėtų atvykti į Lietuvą. Produkcijos eksportas esą derinamas ir su Balkanų šalimis.

Laukia konkrečių žingsnių

Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas Giedrius Bagušinskas LŽ sakė taip pat laukiąs informacijos apie galimą paramą. Tačiau lig šiol, pasak eksportuotojo, viskas skendi migloje. „Domimės ir stebime įvykius. Kalbamės tarpusavy, bet negalėčiau pasakyti, kad apie tą aukštų vadovų minimą 200 mln. litų fondą ką nors žinočiau“, – LŽ teigė G. Bagušinskas.

Parodos, mokymai, verslo misijos užsienyje ir susitikimai su kitų šalių verslininkais – tokie, anot eksportuotojų atstovo, yra klasikiniai valstybės taikomi būdai paremti verslą. Vis dėlto tai – dar ne viskas. „Susiklosčius tokiai situacijai kaip dabar, pasigendame konkrečių priemonių pardavimui skatinti tose rinkose, kur darome įdirbį. Kalbama apie naujų rinkų paiešką ir gana dažnai, tačiau nekalbama apie esamų išlaikymą. To, kad prekės yra lentynoje, neužtenka. Jos labai greitai gali dingti dėl mažos paklausos, čia reikėtų paramos, bet konkrečių priemonių kol kas nematau“, – LŽ vardijo G. Bagušinskas.

Siūlys savo viziją

Panašiai kalba ir mėsos perdirbėjams atstovaujančios asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius. Jis pripažino, kad kol kas nėra girdėjęs, kaip parama eksportui galėtų būti įgyvendinta. Pasak jo, asociacija turi nuomonę, kaip tie šimtai milijonų gali būti panaudoti. „Ta parama galėtų būti naujų rinkų paieška. Ypač svarbios Maisto ir veterinarijos tarnybos, kuri suderintų sertifikatus, pastangos, taip pat reikia paskirti komercijos atašė tose šalyse, kur planuojama įžengti pardavinėti prekes. Būtent tai būtų efektyviausi sprendimai. Būtų ne žuvis rankose, o meškerė duota – kad mes galėtume orientuotis į tas šalis, kurios perspektyviausios“, – kalbėjo E. Mackevičius.

Jis sutinka, kad Ūkio ministerija, atsakinga už tos paramos naudojimą, gali turėti kitokią viziją. E. Mackevičiaus teigimu, vis dėlto verslininkai siūlys savo variantus. Jis tikisi, kad su verslu bus tariamasi dėl valstybės paramos būdų. "Reikalingas rezultatas, o ne forma“, – vylėsi mėsos perdirbėjų atstovas.

Derina su Europos Komisija

LŽ klausė Ūkio ministerijos, nuo kada šalies verslas galės pasinaudoti minima 200 mln. litų parama. Nors dėl pinigų sumos nutarta dar sausį, kaip viešai paskelbė premjeras, galutinio aiškumo lig šiol nėra.

"Lietuvos žinioms" ministerijos atsiųstame atsakyme raštu paaiškinta: „Europos Sąjungos struktūrinės paramos programavimo dokumentai, kuriais vadovaujantis bus teikiama parama Lietuvai, vis dar derinami su Europos Komisija. Siekiama, kad parama Lietuvos verslą pasiektų kaip įmanoma greičiau.“

Taip pat Ūkio ministerijos rašte dėstomos žinomos tiesos: kad prioritetiniai Lietuvos eksporto plėtros tikslai yra išlaikyti turimas eksporto pozicijas užsienio rinkose, skverbtis į naujas, ypač trečiųjų valstybių, rinkas, skatinti didesnės pridėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto plėtrą ir kt.

„Planuojama remti įmonių ir jų produkcijos pristatymą užsienio rinkose, t. y. dalyvavimą parodose, verslo misijose, kituose eksportą skatinančiuose renginiuose, ketinama remti eksporto konsultacijas, verslo klasterius, prekių ir paslaugų eksporto sertifikavimą, eksporto faktoringą, kt. Šiuo tikslu planuojama per 7 metus paskirti apie 215 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšų“, – teigiama Ūkio ministerijos atsakyme.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"