TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vietoj šventinio pyrago - trupiniai

2012 11 17 6:00
Telšiuose šalia katedros akis iš tolo bado apsilaupę vyskupijos kurijos rūmai./Romo Jurgaičio nuotrauka

Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo programai Vyriausybės numatytos lėšos sumažėjo beveik dešimt kartų.

Kitų metų vasarą į jubiliejinius renginius atvyksiantys popiežiaus legatas, Katalikų bažnyčios Europoje hierarchai ir kiti aukšti svečiai išvys apsilaupiusius žemaičių vyskupų rūmus. Byrančiam Telšių vyskupijos kurijos fasadui suremontuoti lėšų nėra.

Vyriausybė numatytų pinigų neskyrė ir dešimtims kitų svarbiausių su Žemaičių krikštu, Žemaičių vyskupystės istorija susijusių objektų.

Iš jubiliejaus minėjimo 2009-2017 metų programai numatytų daugiau kaip 45 mln. litų per praėjusius dvejus metus atseikėta tik 5,8 milijono. Telšių vyskupijos kurija jau pradėtiems darbams baigti ir pagrindiniams renginiams jubiliejaus metais organizuoti prašo 4,9 milijono. Tačiau Privatizavimo fondas, iš kurio anksčiau finansuota dalis atnaujinamų paveldo objektų Žemaitijoje, tuščias. Tuo metu Kultūros ministerijos 2013 metų biudžete numatytų 1,6 mln. litų neužteks visiems pradėtiems darbams baigti iki švenčių.

Pakoregavo sunkmetis

Ministro pirmininko tarnybos Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas Antanas Martusevičius LŽ teigė, kad jokių nutarimų, susijusių su Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės 600 metų jubiliejaus programos finansavimu, Vyriausybėje pastaruoju metu nebuvo priimta.

"Šiuo metu joks nutarimas, susijęs su minėtu klausimu, nėra rengiamas", - tikino jis.

Vyriausybės nutarimu Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009-2017 metų programą koordinuoja Kultūros ministerija (KM). Spalio 10 dieną vykusiame programos priežiūros komisijos posėdyje finansų viceministras Edmundas Žilevičius pareiškė, kad į Privatizavimo fondą apeliuoti neverta, nes 2013 metais jis bus tuščias.

"Kultūros ministerija savo kitų metų biudžete jubiliejui numatė 1,6 mln. litų - tiek, kiek skyrėme ir šiais metais. Mūsų prioritetas - iki jubiliejaus, kiek įmanoma, bent iš išorės sutvarkyti pagrindinius statinius: Telšių katedros fasadus ir šventorių, seminarijos išorę bei buvusios Varnių katedros kriptą, kurioje palaidoti žemaičių vyskupai. Jeigu būtume gavę pinigų iš Privatizavimo fondo, tikėjomės sutvarkyti Telšių katedros vidų, deja, tam lėšų nėra", - teigė KM Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė.

Anot jos, jubiliejaus iniciatorių norai buvo didžiuliai, bet valstybės galimybės - nulinės. "Žinoma, liūdna, viltys buvo didesnės, bet taip Lietuvoje atsitinka beveik su visais tęstiniais projektais - laikas juos negailestingai koreguoja", - pažymėjo I.Grigaitienė.

Telšių vyskupas Jonas Boruta LŽ teigė, kad ekonomikos sunkmetis jubiliejaus minėjimo programą pakoregavo iš esmės. "Buvo labai daug investicijų planų, bet nusileista tik iki pagrindinių vietų Varniuose ir Telšiuose, ir visko iki 2013 metų nepadarysime", - sakė vyskupas.

Varniuose medinis namas, kuriame 1850-1864 gyveno vyskupas Motiejus Valančius, dabar užkaltais langais, ir toliau liks apleistas. "Programoje liko Telšių katedra kaip Žemaičių vyskupystės katedros paveldėtoja, ir seminarija, kurioje apsistos popiežiaus legatas ir kiti aukštieji svečiai. Reikėtų ir vyskupų rūmus bent iš lauko sutvarkyti... Šiek tiek tvarkėme, bet nebaigsime Žemaičių Kalvarijos pagrindinės šventovės. Joje yra seniausia Žemaitijos krikštykla - XVII amžiaus. Ji buvo išdraskyta ir išbarstyta po įvairius objektus, dabar surinkta restauruojama ir bus eksponuojama po stiklo gaubtu", - pasakojo vyskupas.

Fotografuoja tualetą

Privačių rėmėjų Žemaitijoje, kur kadaise netrūko dosnių mecenatų ir Bažnyčios fundatorių, dabar beveik nėra. "Pramonės Žemaitijoje mažai belikę. Telšiuose yra Dailės fakultetas, jo studentai kai kuriuos dalykėlius padaro kaip diplominius darbus. Tai ir viskas", - dėstė vyskupas.

Jubiliejaus minėjimo iniciatoriai buvo sumanę kartu su Turizmo departamentu rengti turistinį-piligriminį Žemaičių krikšto kelią, kuris driektųsi per vietas, kuriomis 1413 metais Vytautas ir Jogaila iš Kauno vyko krikštyti žemaičių: iš pradžių laiveliu Nemunu ir Dubysa, paskui - arkliais pro Užventį, Šatrijos kalną, Janapolę (Biržuvėnus) iki Medininkų (Varnių).

Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Raguckas LŽ teigė, jog ankščiau planuoto Žemaičių krikšto keliui skirto bukleto parengti nepavyks, nes tam neskirta lėšų. "Programa buvo sudaryta tikintis, kad pinigų bus daug. O realiai jų nėra, tada suplanuoti darbai arba nevykdomi, arba nukeliami, arba bandoma juos įvykdyti iš dalies. Mes iš savo rezervo bandysime iki šv. Kalėdų parengti ir išleisti jubiliejui skirtą plakatą. Kad nebūtų visiškai tušti metai", - sakė J.Raguckas.

Jo teigimu, departamentas Žemaičių krikšto jubiliejų regi kaip paskatą plėtoti vietinį turizmą. "Šiuo atveju iškyla Žemaitija, Žemaitijos objektų lankymas. Tokia buvo pamatinė idėja", - dėstė jis.

Vyskupas J.Boruta pažymėjo, kad Žemaitijoje turizmo infrastruktūros beveik nėra, tad ir turistų pritraukti sunkoka. "Jei norime, kad važiuotų žmonės, reikia jiems sukurti bent elementarias sąlygas. O reikia visko, pradedant net sanitariniais mazgais. Štai į Žemaičių Kalvariją važiuoja užsieniečiai. Yra ten toks lentinis pastatėlis, tai vokiečiai, olandai ar kiti labiausiai fotografuoja tą pastatėlį..." - šypsojosi vyskupas.

Pjūtis po krizės

Į klausimą, ar valdžios atstovai supranta Žemaičių krikšto istorinę, politinę ir kultūrinę reikšmę Lietuvos valstybei ir visuomenei, J.Boruta atsakė aptakiai. "Kai didieji planai buvo kuriami, dėmesio buvo daug. Ir šičia (į Telšių vyskupijos kuriją - red.) suvažiuodavo daugybė parlamentarų iš įvairių frakcijų, su jais diskutuodavome, atsižvelgiant į tai buvo kuriami ir tie planai, turėjo prisidėti ne tik Vyriausybė, bet ir savivaldybės. Pačiu didžiausiu krizės laiku dar ne tiek daug buvo nurėžta, bet dabar jau einant į pabaigą viskas buvo uždaryta. O daug, kas daroma, yra pavėluota. Jeigu metais anksčiau būtų skirtas finansavimas, anksčiau būtų prasidėję darbai, viskas atrodytų kitaip. O dabar bus viskas kaip dažniausiai - priartėja renginys, o darbai pusiau baigti, pusiau nebaigti", - apgailestavo vyskupas. Jis tikisi, kad bent dalį numatytų darbų baigti atsirastų proga, jeigu iki 2017 metų Žemaitiją aplankytų popiežius.

Skaičiai

Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009-2017 metų programai 2012 metams įgyvendinti iš Privatizavimo fondo Vyriausybė skyrė 1,5 mln. litų, 2009-2011 metais 2,7 mln. litų.

Šiemet 1,6 mln. litų skyrė Kultūros ministerija.

Tokia pat suma numatyta ir 2013 metų Kultūros ministerijos biudžete.

2008 metais, kai buvo patvirtina jubiliejaus programa, jai per devynerius metus buvo numatyta skirti apie 45 mln. litų.

Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus bus minimas 2013 metais Telšiuose, Varniuose, Žemaičių Kalvarijoje. Jubiliejaus renginiai vyks iki 2017 metų, kai bus švenčiamos pirmosios Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600-osios metinės. Žemaičių vyskupija buvo įkurta Medininkuose (Varniuose) 1417 metų spalio 23 dieną, jos vyskupu tapo Motiejus iš Trakų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"