TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vietoj žuvų verčiau šildyti žmones

2011 10 05 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui paskelbus idėją, kaip sumažinti šilumos kainą didžiųjų miestų gyventojams, Energetikos ministerija (EM) taip pat pareiškė sugalvojusi, kaip galima būtų atpiginti centralizuotai tiekiamą šilumą kai kurių miestų vartotojams. Nors Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) juos sukritikavo, ekspertai įsitikinę, jog abu siūlymai yra racionalūs ir gali padėti šilumos vartotojams sutaupyti.

A.Zuoko ir EM siūlymai

Pagal EM planą Elektrėnuose esanti Lietuvos elektrinė savo perteklines dujas nemokamai perduotų termofikacinėms elektrinėms, kurios iš jų gamintų šilumą ir elektrą. Elektrą jos grąžintų Lietuvos elektrinei, o šilumą tiektų gyventojams. Pasak ministro Arvydo Sekmoko, tai leistų šilumą atpiginti maždaug 4 ct už kilovatvalandę (kWh), arba iki 13 procentų.

A.Zuoko planą padidinti elektros supirkimo kvotą Vilniaus 3-iajai termofikacinei elektrinei ir gauti už jos gaminamą elektrą tokią pat kainą, kokią nustatė VKEKK Lietuvos elektrinei Elektrėnuose, ministerija laiko netinkamu. Esą šis A.Zuoko planas bei pasiūlymas viską išspręsti, ministro įsakymu skirstant kvotas, diskriminuotų visus Lietuvos elektros vartotojus.

Abu planus, tiek A.Sekmoko, tiek A.Zuoko, sukritikavo VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė, pareikšdama, esą vartotojams sukeliami visiškai nepagrįsti lūkesčiai. Tuo tarpu energetikos ekspertai tikina, jog abu planai yra geri ir realūs bei gali laikinai išspręsti šilumos kainų padidėjimo problemas. Tam reikia tik politinės valios ir sutarimo.

"Deja, EM išplatintame pranešime pasigedau skaičiavimų, pagrindžiančių ministerijos tvirtinimą dėl A.Zuoko siūlymo. Perskirsčius elektros energijos supirkimo kvotas, elektra Lietuvos gyventojams nedidės. Sukeitus dėmenis vietomis, suma nesikeičia", - sakė Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos LEKA prezidentas Valdas Lukoševičius. Jis sutiko LŽ pakomentuoti abu šiuos siūlymus, kaip sumažinti gyventojams šildymo išlaidas.

Kodėl šildomos žuvys, o ne žmonės?

- Logika labai paprasta, - aiškino energetikos ekspertas V.Lukoševičius. - Lietuvos elektrinė suvartoja apie 235 kilogramus (naftos ekvivalento) kuro vienai megavatvalandei elektros pagaminti, o termofikacinėse elektrinėse šis skaičius du kartus mažesnis. Tad visas ginčas dėl to ir kilo: o kodėl Elektrėnuose turėtų būti šildomas ežeras, jeigu šią šilumą galima panaudoti prasmingiau. Elektrėnų jėgainė nėra konkurencinga, iš jos elektra perkama kvotomis, mokant 31 ct/kWh. Dabar pažiūrėkime, kiek elektros buvo užsakyta pagaminti Elektrėnuose. 2010 metais remiama elektros supirkimo kvota šiai elektrinei buvo 2500 gigavatvalandžių (GWh). Ši kvota (nuo 800 GWh 2009 m.) buvo padidinta dėl nuogąstavimų, jog uždarius Ignalinos atominę elektrinę (AE) pritrūks elektros. Šiais metais kvota buvo suma- žinta iki 1740 GWh. Dabar aiškėja, kad šis kiekis taip pat yra per didelis, o ežerą šildyti neracionalu. Vienu metu netgi buvo perkama rusiška elektra ir parduodama kaip kvotinė vien tam, kad nebūtų kaitinamos Elektrėnų marios. Tokiais dideliais kiekiais gaminant elektrą Lietuvos elektrinėje šildomos žuvys Elektrėnų mariose, tačiau ši energija gali būti panaudota kur kas racionaliau.

- Nepritariantieji tokioms idėjoms vadovaujasi argumentu, jog sumažinus gamybą Lietuvos elektrinėje Elektrėnų miestas neturės jokio kito šilumos energijos šaltinio.

- Šią žiemą šis argumentas yra rimtas, tačiau ateityje jį galima būtų spręsti. Elektrėnų poreikis yra iki 20-30 megavatų (MW) šilumos. O vienas Elektrėnų jėgainės blokas, dirbdamas net ir mažiausiu pajėgumu, į ežerą išleidžia per 100 MW. Vien tik dėl Elektrėnų miesto sukti didžiulį energetinį bloką yra absurdiška. Tačiau tiesa yra ta, jog šiandien nėra parengta jokio alternatyvaus siūlymo, kaip išspręsti šią problemą.

Lietuvos elektrinėje veikia "mažiausieji" blokai (Nr. 1-4). Jie gali pagaminti 150 MW, o dirbdami minimaliai - 60 MW elektros energijos. Jeigu šį skaičių padauginsime iš 8 tūkst. valandų per metus, tai dirbant tokiu minimaliu apkrovimu susidarytų apytiksliai 0,5 teravatvalandės (TWh) elektros per metus. Todėl šildant Elektrėnus būtina pagaminti ne 1,74 TWh, t. y. visą kvotą, o tik 0,5 TWh. Dėl elektros sistemos stabilumo dirbant ir "didžiaisiais� blokais (Nr. 5-8) reikėtų gaminti atitinkamai apie 0,7 TWh elektros - tokia kvota buvo skirta 2007 ir 2008 metais dar dirbant Ignalinos AE energoblokui.

Tačiau yra dar viena problema - statomas LE 9-asis blokas. Jis šiais metais turėtų pradėti veikti ir jam išbandyti reikės didelio apkrovimo, kad būtų gaminama elektros energija. Ir šita kvota 1,74 TWh buvo apskaičiuota, matyt, įvertinant naujojo bloko įjungimą ir pinigų poreikį jo statybai finansuoti. Kadangi statybos vėluoja, tikėtina, jog šiais metais visą elektros kvotą gaminti netikslinga. Užsakytas, bet atliekamas dujas visai racionalu perleisti kogeneracinėms elektrinėms. Iš tiktųjų kvotą Elektrėnams galima sumažinti iki 0,7 TWh, ir elektros sistema nuo to nenukentės, nes šitas kiekis buvo gaminamas dar veikiant Ignalinos AE. Jeigu Ignalina būtų sustojusi, Elektrėnų ir Kruonio jėgainės būtų galėjusios ją pakeisti. Dabar rezervavimo poreikis yra daug mažesnis. A.Zuoko siūlymas ir buvo - negaminti to energijos kiekio, kuris šiandien paskirstomas neracionaliai, ir perskirstant kvotas perkelti gamybą į miestų kogeneracines elektrines, nes šios neišnaudoja savo galingumo.

Pavyzdžiui, Vilniaus 3-ioji elektrinė galėtų trečdaliu padidinti elektros gamybą. Bet tada reikėtų didinti jai kvotą.

Didelių teisinių problemų nėra

- A.Zuokas sako, kad įgyvendinant jo siūlymą užtektų ministro įsakymo. Kokias teisines problemas reikėtų papildomai išspręsti norint įgyvendinti vieną ar kitą siūlymą?

- Ministerijos pasiūlytas planas ekonominiu požiūriu taip pat yra logiškas ir racionalus sprendimas. Kokiais teisės aktais visa tai įforminti, tikrai nėra sudėtinga užduotis. Tačiau Kainų komisija tai vertina kol kas atsargiai ir biurokratiškai.

Aš manau, kad EM pasiūlymo atveju netgi nėra teisinių problemų. Kvotų perskirstyti nereikia, o galima pritaikyti paprastą mechanizmą - reiktų išnuomoti "Vilniaus energijai" priklausančią Vilniaus 3-iąją elektrinę Lietuvos elektrinei, pavyzdžiui, lapkričio ar gruodžio mėnesiui. Juk iš tikrųjų būdavo Lietuvoje tokių precedentų, kai įmonės nuomodavosi viena iš kitos katilus. Tuomet Vilniaus 3-ioji elektrinė gamintų elektrą ne sau, o Elektrėnams. Tuo metu Lietuvos elektrinė pasiimtų sau elektrą ir parduotų ją kaip "kvotinę", o šilumą parduotų kaip nepriklausomas šilumos gamintojas tai pačiai "Vilniaus energijai", t. y. šilumos tinklams. Tuomet šiluma nebūtų išmetama į ežerą, o panaudojama vartotojų poreikiams. Galimi ir dvišaliai ar trišaliai susitarimai tarp bendrovių, bet čia jau teisininkų sritis... Juk tikslas - pigiau aprūpinti energija vartotojus.

Elektros kaina nepasikeistų

- Tuomet ar teisingas EM argumentas, kad įgyvendinus A.Zuoko siūlymą vilniečiai pigiau šildysis kitų krašto elektros vartotojų sąskaita?

- Jeigu Elektrėnai išmesdavo tą šilumą į ežerą, tai šiuo atveju nesvarbu, Vilniuje ar Kaune bus pagaminamas tas pats energijos kiekis, kuris pateks į centralizuotus šilumos tinklus ir elektros kainai tai tikrai neatsilieps. Juk nėra jokio skirtumo, kur gaminama elektra už tą pačią kainą. Galbūt dalį to bendro kvotinio kiekio Elektrėnai gaminsis patys, dalį - kitose elektrinėse, ir dėl to kWh kaina neturėtų pasikeisti. Vadinasi, elektros vartotojai visiškai nenukenčia, bet šilumos vartotojams tai padėtų pajusti kainų sumažėjimą bent jau artimiausią žiemą.

Abu siūlymai, tiek EM, tiek A.Zuoko, yra racionalūs, nes tą šilumą, kuri išmetama į Elektrėnų marias, Vilniui galima būtų atiduoti už nedidelę kainą. Pavyzdžiui, pirmą mėnesį šiluma bus perkama kaip iš nepriklausomo gamintojo arba gaminama panaudojant pigias dujas. Ta maža kuro ar perkamos šilumos kaina pagal Kainų komisijos metodiką turi būti perskaičiuojama kitą mėnesį, nes šilumos tiekėjo išlaidos kurui sumažėja. Kitaip tariant, jeigu vieną mėnesį sąskaita už pirktą šilumą iš Lietuvos elektrinės bus labai maža, kitą mėnesį Kainų komisijai turėtų būti teikiamas perskaičiavimas. Tačiau įskaičiuojama ne "Gazprom� dujų kaina, o tos pigios šilumos, kuri buvo nupirkta iš Lietuvos elektrinės, ar pigių dujų kaina. Visa tai neprieštarauja nei galiojančioms metodikoms, nei teisės aktams. Tai variantas, kurį būtų galima įgyvendinti greitai, dar šiais metais.

- Tačiau akivaizdu, jog ateityje elektros gamybos kvotas Lietuvos jėgainėms vis viena reikės peržiūrėti?

- Žinoma, protingiausia būtų racionaliau perskirstyti elektros gamybos kvotas, kad nebūtų taip, kaip dabar: Elektrėnai turi daug ir negali susitvarkyti su turima kvota, o kitos jėgainės veikia ne visu pajėgumu. Ir pasakymas, jog Lietuvos elektrinė turi veikti dideliu pajėgumu vien tam, kad Elektrėnų miestas būtų aprūpintas šiluma, yra neteisingas. Elektrėnų miestui užtektų nedidelės biokuro katilinės, ir visos problemos būtų sutvarkytos.

Tačiau džiugu, kad iš ministerijos kyla iniciatyva šį klausimą spręsti. Kiek žinau, ministerija savo variantą nagrinėjo daug anksčiau, nes puikiai suprantama, jog šildyti Elektrėnų marias yra prasčiausias sumany- mas. A.Zuoko siūlymą perskirstyti kvotas galima įgyvendinti, pavyzdžiui, nuo Naujųjų metų, nes taip kvotų paskirstymą reglamentuoja įstatymai. Ministerijos planas yra daug realesnis ir įgyvendintinas dar šiais metais. Abiejų idėjų esmė yra ta pati ir teisinga - nešildyti žuvų, o miestus, tačiau įgyvendinimo keliai yra šiek tiek skirtingi. Ateityje reikėtų maksimaliai gaminti elektrą šaltaisiais mėnesiais termofikacinėse (kogeneracinėse) elektrinėse, o šiltuoju laiku - naujame efektyvesniame 9-ajame Lietuvos elektrinės bloke.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"