TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Vikingas" bilda iškodamas krovinių

2011 10 17 0:00
Odesos uoste pastaraisiais metais išgriovus senus sandėlius ir laivų remonto cechus daugėja vietos konteineriams.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Ukrainiečių ir lietuvių pastangos pripildyti šaudyklinį traukinį "Vikingas" vietinių krovinių nepateisino lūkesčių, todėl šiuo geležinkelių projektu mėginama sudominti kitas Europos ir Azijos valstybes.

Pastarąjį kartą rugsėjo pabaigoje lankydamasi Gruzijoje Lietuvos transportininkų delegacija, be kitų klausimų, aptarė ir konteinerinio traukinio "Vikingas" perspektyvą. Susisiekimo ministerija paskui pranešė, kad Gruzija ketina naudotis "Vikingu" gabendama krovinius tarp Juodosios ir Baltijos jūrų uostų.

Bendradarbiavimo pagrindu taptų Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos vykdomas geležinkelių projektas, skirtas kroviniams gabenti mišriojo transporto traukiniu maršrutu Lietuva (Klaipėdos uostas)-Baltarusija-Ukraina (Iljičiovsko uostas).

Nurodoma, kad dėl prisidėjimo prie "Vikingo" projekto šiuo metu baigiamos derybos su Moldova, taip pat tariamasi su Turkija, Sirija ir Azerbaidžanu bei Suomija, Švedija, Norvegija.

LŽ jau rašė, kad 2009 metais "Vikingas" pelnė Europos intermodalinio transporto asociacijos apdovanojimą. Šis projektas įvertintas ir dėl greitų sienos kirtimo bei muitinės procedūrų. Tačiau ekonomikos krizė, nors idėjos ir nesužlugdė, traukinį paliko apytuštį.

Trūksta tranzitinių krovinių

Dėl supaprastintų muitinės procedūrų visą "Vikingo" maršruto kelią tarp Klaipėdos ir Iljičiovsko uosto - 1734 kilometrus - traukinys įveikia per 52 valandas. Tačiau dažniausiai jo paskutinė stotelė būna Baltarusijoje. Ukrainos teritorijoje konteineriai ant geležinkelių platformų su iškelta "Vikingo" vėliava rieda vėl: iš Donecko, Kijevo, Charkovo - Odesos uosto link.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriaus Artūro Drungilo, pernai "Vikingu" gabenta 41,8 tūkst. sąlyginių konteinerių vienetų (TEU), tačiau iš Lietuvos į Ukrainą jų išvežta tik 1042, o iš Ukrainos neatvežta nė vieno. Per pirmus 6 šių metų mėnesius "Vikingu" jau pervežta 31,3 tūkst. TEU, o per 8 mėnesius - 40,5 tūkst. TEU. Tai kur kas daugiau, nei būdavo gabenama 2007-2009 metais. Ukrainos kryptis taip pat atsigauna: šiemet per pusmetį į Ukrainą ant "Vikingo" platformų pakrauti 165 TEU, iš Ukrainos į Klaipėdą - 122 TEU.

Kad "Vikingas" gyvuotų, specialistų darbo įdėta be galo daug: surengta dešimtys įvairių žinybų atstovų susitikimų, suderintos pasienio procedūros, atlikti bandymai, sudaryti tvarkaraščiai. 2008 metais Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos transporto ministrai pasirašė trišalį susitarimą. Pernai sudaryta šių valstybių trišalė koordinacinė taryba, kuri sprendžia konkrečius veiklos klausimus, rūpinasi krovinių vežimo sąlygomis ir geografijos išplėtimu. Jos darbui vadovauja minėtų valstybių transporto viceministrai.

Įmonės "Iljičiovskvneštrans" gamybos direktorius Vasilijus Jakimovas atvykusiems į "Vikingo" formavimo vietą lietuviams aiškino, kad šaudyklinis traukinys tik tada būtų perspektyvus, jeigu Kaukazo ir Vidurio Rytų valstybėms atsirastų poreikis per Ukrainą gabenti daugiau krovinių į Skandinaviją.

"Manau, yra didelė konkurencija, nes ir automobilių vežėjai krovinius gabena labai greitai. Antra priežastis - nėra daug krovinių traukiniui užpildyti, ir trečia - trūksta informacijos apie traukinio galimybes", - sakė Ukrainos transporto bendrovės, kurios veiklą jis prilygino uostui be krantinių, valdybos narys.

Tačiau A.Drungilas pažymi, kad "Vikingu" dažniausiai gabenamos brangios prekės, todėl būtina stiprinti maršruto patikimumą ir gerinti įvaizdį.

Tikrina visus konteinerius

Ukrainoje krovinių "Vikingui" nepridėjo ir tai, kad nesutapo pagrindinio šio traukinio ekspeditoriaus "Iljičiovsvneštrans" partnerių požiūriai į bendrą veiklą. Pasak V.Jakimovo, prieš keletą metų ukrainiečiai su Rusijos kompanija įkūrė bendrą įmonę "Ukrtranskonteiner" ir tikėjosi uždirbti daugiau, bet kai krizė sumažino Iljičiovsko ir Odesos uostų konteinerių srautą, akcininkų keliai išsiskyrė.

Šiemet Iljičiovske dar nebus pasiekta net iki krizės buvusi konteinerių apyvarta - 300 tūkst. TEU per metus. Didžiausia šio uosto įmonė gabena krovinius į Italiją, Rusiją, Kazachstaną, Rumuniją ir Azerbaidžaną. Per mėnesį ji gali priimti ir išsiųsti po 1000 konteinerių, per metus jos teritorijoje apdorojama milijonas tonų krovinių. Ten veikia atskiras muitinės postas, yra sandėlių medvilnei, tabakui, kitoms prekėms, jos skirstomos į mažesnes partijas pagal klientų užsakytus kiekius, o lauko aikštelėse į konteinerius kraunama baldinė mediena, metalo produkcija.

Vardydamas darbo trukdžius V.Jakimovas sakė, kad muitinės tikrinimas primena pragaro ratus. Ne per seniausiai Iljičiovskas prarado 6,5 tūkst. TEU talpos konteinerių laivą, nes muitininkai buvo sumanę tikrinti visus konteinerius. Todėl laivas nuplaukė į Rumunijos Konstancos uostą, aršiausią Ukrainos uostų konkurentą.

Iš viso ukrainiečiai turi 22 uostus, tačiau pagrindiniuose 6 perkraunama 70 proc. viso krovos kiekio. Odesos apyvarta rinkoje užima ketvirtadalį, tačiau jai tenka nuolat kovoti dėl krovinių su 16 kilometrų atstumu esančiu Iljičiovsko uostu.

Per metus Ukrainos uostuose buvo surengtos 2 specialios operacijos visiems be išimtiems konteineriams tikrinti. O prieš kelias savaites Odesoje dėl įtarimų kontrabanda buvo sulaikyta didelė grupė muitininkų. Būnant Odesoje teko stebėti televizijos žinias ir matyti ekrane bėgančią informacijos eilutę, kad "vidaus reikalų ministras pažadėjo Odesos gyventojams atlyginti šturmo metu padarytus nuostolius".

Priims atskirą įstatymą

Ukrainos transporto sistemoje pastaruoju metu vyksta daug permainų, keičiami muitinės ir uostų vadovai. "Krovinio savininkai skundžiasi, kad pasienyje užtrunka apie 4 valandas. Uoste irgi panašiai tiek. Iš viso iki 10 valandų. Remiantis Europos patirtimi, muitinės procedūra turėtų trukti ne ilgiau kaip pusvalandį. Mes siekiame, kad tai netruktų ilgiau nei 2 valandas", - kalbėjo Michailas Šapošnikovas, Odesos jūrų uosto direkcijos Išorės ryšių skyriaus viršininkas, paklaustas, kodėl Ukrainai nesiseka pritraukti tranzitinių krovinių.

Pasak laikinai pareigas einančio Odesos uosto direktoriaus Jurijaus Vaskovo, Ukrainoje rengiamas įstatymas dėl konteinerių tikrinimo. Jis turėtų supaprastinti sienos kirtimo procedūras ir sudaryti palankesnes sąlygas vežti konteinerius. "Mes turime savo požiūrį, kaip tai gali būti daroma, ir pateikėme pasiūlymų, iki spalio pabaigos turi būti parengtas įstatymo projektas. Bet pas mus neveikia elektroninė krovinių kontrolės sistema KIPIS - kaip Europoje, kiekviena žinyba turi atskirą sistemą. Visi supranta, kad tvarką reikia keisti, nes kiekviena tranzito tona Ukrainai palieka 2 tūkst. dolerių pajamų", - svečiams iš Lietuvos situaciją komentavo J.Vaskovas.

Pastaraisiais metais Ukraina neteko pusės ankstesnio konteinerių srauto, o kylama pamažu. Pagal dabartinius tempus grįžti į tokį patį lygį kaip 2008 metais, kai buvo perkrauta 1,2 mln. TEU, numatoma tik 2014 metais. Tačiau plečiami Odesos ir Iljičiovsko konteinerių terminalai ir įrengiami visai nauji terminalai Iljičiovske bei Mariupolyje Ukrainos galimybes netrukus padidins iki 2,5 mln. TEU per metus.

Todėl uostininkai kuo skubiausiai ragina valdžią ieškoti išeičių, nes konteinerių versle dirba tarptautinės kompanijos, uostuose daugėja privataus kapitalo.

Odesos uoste, kurį jo vadovai lietuviams svetingai aprodė, gana sklandžiai vyksta tik grūdų, metalų ir aliejaus eksportas. Šiemet prognozuojama, kad uoste bus perkrauta 26-27 mln. tonų krovinių, o geriausiais 2008 metais apyvarta sudarė 35 mln. tonų. Tai tiek, kiek Klaipėdoje bus perkrauta šiemet.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"