TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vikingų krašte lietuviai ieško ne tik darbo

2010 10 11 0:00
Vienas gražiausių Skandinavijos miestelių Alesundas, po gaisro 1904 metais atstatytas moderno stiliumi, vis daugiau lietuvių tampa antraisiais namais.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Atvykėlių iš Lietuvos Norvegijoje daugėja kiekvienais metais. Mūsų krašto emigrantai šioje šalyje kelia ir ekonomikos, ir nusikalstamumo rodiklius.

Leidžiantis Alesundo oro uoste, Sunmiore salyne prie Šiaurės Atlanto, kvapą gniaužia šiuo metu rūke skendintys kalnai ir beribės vandens blykstės. Tačiau pasiekus žemę romantiką išblaško ne į veidą pūstelėjęs žvarbus šiaurės vėjas, o įtarus muitinės pareigūnas, mano bendrakeleivio pareikalavęs atidaryti lagaminą ir iškamantinėjęs, ko ir pas ką atvyko.

Lietuviškas reklaminis užrašas oro uosto laukimo salėje: "Skambinkite į namus už 1,19 lito" nuteikė, jog sotų duonos kąsnį teikianti Norvegijos darbo rinka atlapojo vartus, bet kartu imigrantams primena, kad atvyko svečių teisėmis.

Oficiali statistika rodo, kad šių metų sausio 1 dieną Norvegijoje gyveno 4,8 mln. žmonių, imigrantų tarp jų - apie 10 proc., taigi beveik pusė milijono. Per pastaruosius kelerius metus kasmet į šią šalį atvyksta beveik triskart daugiau asmenų nei išvyksta, todėl bendras gyventojų skaičius kasmet didėja. Pažymima, kad nuo 2007 metų labiausiai auga imigrantų iš Lenkijos, Vokietijos, Švedijos ir Lietuvos skaičius.

Silkių sostinė - mokslo centras

Vyriausybės reguliuojamas kapitalizmas Norvegijoje sukūrė tokį aukštą gyvenimo lygį, kad atvykstančiųjų į šalį negąsdina nei kalbos barjeras, nei minimali alga. Ji siekia, oficialiais duomenis, 134,74 Norvegijos kronos (NOK) už valandą (apie 57 litus) specialistams ir 120,5 NOK (apie 52 litus) - nekvalifikuotiems darbininkams.

Dominuojantys sektoriai, kuriems trūksta darbo jėgos - statyba, žemės ūkis, žvejyba ir žuvies apdorojimo pramonė, laivų remontas ir statyba, naftos gavyba jūroje.

Alesundas, turintis 40 tūkst. gyventojų, praėjusio amžiaus viduryje garsėjo kaip pasaulio silkių sostinė. Pramonės eksporte tuomet dominavo sūdytos silkės. Nors žuvų verslas šiuo metu dar labiau išplėtotas (šis regionas eksportuoja daugiausia žuvų taukų pasaulyje), dabar Alesundas garsėja dėl savo Mokslo ir technologijų parku ir Norvegijos jūrinių tyrimų centro.

Pasak šio centro vadybininkės Antonijos Guigovos, daug įmonių čia siunčia mokytis ir stažuotis specialistus. O planuojantieji dirbti jūros naftos platformose ir jas aprūpinančiuose laivuose, prieš pradėdami darbą privalomai apmokomi jūrinių operacijų treniruoklyje.

Virtualus modelis imituoja darbo audringoje jūroje sąlygas. Tokia darbuotojo stažuotė naftos kompanijoms kainuoja brangiai, bet siunčiamų treniruotis žmonių netrūksta. Norvegija turi 150 naftos platformų šelfe, todėl kiekvieną savaitę priimama apmokyti po 12 žmonių. Pastaruoju metu studijuoti, gavę Europos Sąjungos (ES) paramą, atvyksta ypač daug rumunų. Pasak A.Guigovos, išmokyti norvegų kalbos ir dirbti jūros šelfe specialistai noriai pasilieka Norvegijos įmonėse.

Jūrinių tyrimo centro duomenimis, regione veikia 15 projektavimo ir 18 laivybos kompanijų, 14 laivų statybos ir remonto įmonių, 159 įvairių jūrinių paslaugų bendrovių. Darbo rinką sudaro 21 tūkst. kvalifikuotų darbuotojų. 2008 metais čia sukurta produktų ir paslaugų už 50,5 mlrd. NOK (21,5 mlrd. litų).

Jūrinių tyrimų centro sukurtas pirmasis pasaulyje jūrinis klasteris jungia daugiau kaip 200 garsių savo srityse kompanijų. Mokslininkų veiklos rezultatas - verslo inkubatoriaus įmonių praktiškai pritaikomi sprendiniai, iškeliantys Norvegiją į jūrinės inžinerijos lyderius. Pasak A.Guigovos, likviduojant naftos gręžinio avariją Meksikos įlankoje panaudotas dangtis taip pat yra šio Mokslo ir technologijų parko įmonės gaminys.

Lietuvos jūrinės pramonės atstovai dar reti svečiai šiame tolimame mokslo ir technologijų centre, jie dažniau bendradarbiauja su žemyninės Europos įstaigomis. Bet šimtams darbininkų iš Lietuvos Sunmiore regionas jau ne tik geografinis taškas žemėlapyje, bet ir pelninga darbo vieta.

Mažina diskriminaciją

Sakoma, kad žvirblį ir lietuvį galima sutikti visur. Galbūt panašų posakį turi ir lenkai. Nes lenkų, sprendžiant pagal oficialią statistiką, yra ten, kur tik atsiranda gerai apmokamo, nors ir sunkaus darbo.

Lenkų darbininkų šalyje tiek daug, kad Norvegijos imigracijos direktoratas oficialioje interneto svetainėje informaciją apie darbą ir gyvenimą šalyje verčia į lenkų kalbą. Nors ši institucija lietuviams tokio dėmesio nerodo, Norvegijos ambasada Lietuvoje pateikia nemažai duomenų apie įsidarbinimo procedūras ir šalies darbo rinką.

Pramonės koncentracija pasižymintis Sunmiore salynas yra vienas tų Skandinavijos regionų, kurį patogu pasiekti lėktuvu per Kopenhagą ir kur šiuo metu didėja kvalifikuotos darbo jėgos poreikis.

Sutikti lietuvių nebuvo sunku, nes skridome pakviesti susipažinti su bendrais lietuvių ir norvegų verslo projektais. Statyti keltus toje laivų įmonėje padeda imigrantai: ne tik lenkai ir rumunai, kurie šioje srityje ypač vertinami, bet ir elektrikai iš Visagino bei metalo suvirintojai iš Klaipėdos.

Mūsų uostamiestyje yra net keletas agentūrų, kurios jau ne vienus metus laivų įmonių darbininkus ar kitų techninių sričių specialistus komandiruoja dirbti Norvegijos jūrų pramonėje. Anksčiau vyrai dažnai ieškodavo laikinų darbų per prailgintas atostogas, arba, niekam ne paslaptis, nedarbingumo laikotarpiui.

Pastaraisiais metais, kai per uostamiestį nuvilnijo atleidimų iš darbo banga, tokios specialistų komandiruotės tapo nuolatinės. Todėl lėktuvai iš Palangos į Oslą ir Kopenhagą skraido pilni iš dalies dėl didelio Norvegijoje dirbančių žmonių skaičiaus. Ta pati situacija ir Švedijos linijos keltuose, nes nemaža dalis žmonių į Skandinavijos šalis iš Klaipėdos vyksta automobiliais.

Įsidarbinantiems norvegų įmonėje savarankiškai reikia ir patiems registruotis. Bet nuo praėjusiųjų metų gegužės, sukakus Lietuvos įstojimo į ES penkmečiui ir pasibaigus pereinamajam ekonominės migracijos ribojimo laikotarpiui, darbo leidimų iš Norvegijos imigracijos direktorato jau nebereikia. Prieš kurį laiką šalies žiniasklaidai sukėlus politinį triukšmą dėl imigrantų išnaudojimo, valstybės tarnybos sugriežtino atvykėlių darbo ir gyvenimo sąlygų kontrolę. Pramonės įmonės, be minimalios algos, darbuotojams turi suteikti gyvenamąjį plotą ir 3 kartų per dieną maitinimą.

Nusikaltimų braižas lietuviškas

Sunmiore salyne gyvena apie 200 tūkst. žmonių, čia kasmet dirbti priimama apie 2-3 tūkst. užsieniečių. Norvegijos įmonėse plušančių lietuvių gali būti kelios dešimtys, bet komandiruotųjų - keli šimtai. Tiems, kurie dirba trumpiau nei 3 mėnesius, įgyti rezidento statuso nereikia.

Lietuvių kalbos vertėja, jau kelerius metus talkinanti regiono policijai ir teismams, spėjo, kad pagal padarytų nusikaltimų kiekį jos tautiečių visoje Norvegijoje pernai galėjo būti apie 42 tūkstančius. Bet tai - tik arčiau tiesos nei tikslūs duomenys, nes žmonių judėjimas vyksta be atvangos.

"Kai po 2003 metų į Norvegiją ėmė plūsti lietuviai, nusikaltimų padaugėjo kelis kartus. Padarytų nusikaltimų skaičiumi Lietuvos gyventojai aplenkė lenkus, o policija tik visai neseniai perprato lietuvių vagių darbo stilių. Dabar kiekvieną savaitgalį suima jų po kelis. Žmonės čia buvo įpratę gyventi saugiai, todėl jie šokiruoti, bendruomenėse jaučiamas priešiškumas imigrantams. Tačiau dirbančiais lietuviais jie patenkinti, ypač medikais, o jų, pavyzdžiui, vieno miestelio ligoninėje dirba net šeši, visi gydytojai - iš Santariškių", - pasakojo jau dešimtmetį Norvegijoje gyvenanti mergina, vakarais, kai turi laiko, mokanti lietuvius darbininkus norvegų kalbos.

Svetimi, bet sočiai aprūpinti

Pasak jos, minimaliai socialinei pensijai gauti užtenka šalyje pagyventi penkerius metus ir iš jų trejus turėti nuolatinį darbą. Tokia pensija siekia 4500 NOK (apie 1960 litų). Todėl nemažai lietuvių, iš pradžių komandiruoti iš Lietuvos, stengiasi susirasti darbą pas norvegus ir įgyti visas socialines garantijas, tarp jų -šimtaprocentinį nedarbingumo apmokėjimą nuo pirmos darbo dienos.

Tačiau gydymo paslaugos Norvegijoje beveik visos privačios ir kainuoja brangiai.

Dėl asmeninio saugumo nenorėjusi skelbti savo vardo lietuvaitė sakė dažnai vertėjaujanti skyrybų bylose. "Norvegų ir lietuvių santuokos netvirtos, lietuvė čia gali gyventi tik su lietuviu. Aš taip pat pasigendu bendravimo šilumos, nors turiu nemažai draugų norvegų. Mitas, kad norvegai mažai geria. Bet jie geria tik savaitgaliais, o pirmadienį visi blaivūs eina į darbą", - gyvenimo Norvegijoje patyrimu dalijosi buvusi molėtiškė.

Tačiau kadaise pasiųsta į Norvegiją studijuoti socialinio darbo specialybės ji grįžti į Lietuvą neplanuoja, nors gyvendama be artimųjų Norvegijoje jaučiasi gana svetima.

"Grandininis" įdarbinimas

Kiti Alesunde sutikti lietuviai kalbėjo, kad jau šiemet darbuotojų visose srityse trūksta. Tą patį teigė ir norvegai, pripažindami, kad be imigrantų Norvegija neišlaikytų to ekonomikos lygio, kuris dabar pasiektas. Įveikti pasaulio finansinės krizės padarinius Norvegijai padėjo naftos fondo pinigai, iš kurio į bankų sektorių buvo "įmesta" 150 mlrd. NOK ( per 64 mlrd. litų). Per praėjusius dvejus metus pramonė nepatyrė didelių sunkumų, tačiau šį laikotarpį dėl susitraukusių eksporto rinkų norvegai vadina sąstingiu. Niekas negirdėjo, kad kuri nors įmonė būtų bankrutavusi ar atleidusi daug darbuotojų. Tačiau ne viena jų atsisakė kviestinių subrangovų ar sumažino iš užsienio atvykstančių darbininkų kiekį. Šiuo metu verslas vėl kyla.

Norvegijoje viešbučio kavinukėje sutikta Jurgita iš Jonavos LŽ sakė pati įsidarbinusi šio viešbučio virtuvėje gegužės mėnesį. Jos vyras prieš porą metų atvyko į Alesundo žuvies fabriką per Lietuvos įdarbinimo agentūrą. Vėliau jis susirado darbą panašioje įmonėje, kur dirbo draugas, ir nusprendė su šeima gyventi Norvegijoje nuolat.

Paklausta apie atlyginimų lygį, patį paprasčiausią darbą atliekanti lietuvė plačiai nusišypsojo: "Skaičiuojant litais, aš uždirbu 6-7 tūkstančius. O vyro alga, kai perėjo dirbti pas norvegus, padidėjo 3 kartus."

Suabejojus, ar lietuviškos ir norvegiškos algos skirtumo "nesuryja" didesnės išlaidos būstui ir maistui, ji sakė, kad Lietuvoje paplitusi tokia nuomonė iš dalies yra klaidinga. "Pragyventi čia kainuoja ne brangiau negu Lietuvoje. Kita vertus, mes juk nevaikštome į turistams skirtas parduotuves ir restoranus. Užmiestyje yra pigūs prekybos centrai, vadinamosios socialinės parduotuvės, kur mėsos kilogramas kainuoja 12 litų. Ten ir apsiperkame", - aiškino Jurgita.

Metalo suvirintojais norvegų laivų įmonėje dirbantys klaipėdiečiai Remigijus Rupeika ir Artūras Butginas taip pat nesiskundė nei darbo sąlygomis, nei uždarbiu. Jų istorijos panašios į daugelio: atvyko komandiruoti vienos uostamiesčio įdarbinimo agentūros, po to norvegų įmonėje dirbęs draugas padėjo pasirašyti sutartį su norvegais. Iš "Baltijos" laivų statyklos atleisti suvirintojai dabar sako uždirbantys keliskart daugiau negu Lietuvoje. Prie minimalios norvegiškos algos jie sakė gaunantys 20 proc. priedą už tai, kad yra atvykę iš užsienio, be to, gauna 4 kartų per dieną maitinimą. Po šešių darbo savaičių turi dvi laisvas dienas ir skrenda namo. Transporto išlaidas apmoka darbdavys.

Pasak jų, lietuvių Alesundo įmonėse gausu. Bet lenkų ir rumunų - dar daugiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"