TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Viktoras Ševaldinas: "Galėjome dirbti"

2009 12 31 0:00
V.Ševaldinas: "Antrojo IAE bloko techninės galimybės, neatliekant didelės rekonstrukcijos, leistų mums dirbti iki 2012 metų vidurio."

Šiandien vakare, likus valandai iki vidurnakčio, kai jau kelsime taures šampano už artėjančius Naujuosius, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimas bus visiškai nutrauktas. Pigios elektros nebegausime, bet pati jėgainė tebebus šalia mūsų. IAE "laidotuvės" užtruks ilgiau negu jos naudojimas - daugiau kaip du dešimtmečius.

IAE galėjo dirbti dar trejus metus. Tačiau 80 proc. Lietuvoje sunaudojamos energijos gaminusios Ignalinos jėgainės, kuri Vakaruose laikoma nesaugia, paskutinis blokas šiąnakt bus sustabdytas vykdant Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai. Keli bandymai pakeisti elektrinės uždarymo terminą arba atidėti iš gilios krizės ir gilaus viduržiemio iki kitų metų, galbūt iki vasaros, nepavyko. Nuo rytojaus mokysimės gyventi be IAE.

Kodėl uždaroma Ignalinos atominė elektrinė ir kaip Lietuva išspręs energijos trūkumo problemą? Kiek metų užtruks ir kiek kainuos IAE "laidotuvės"?

LŽ skaitytojams siūlome "Biznes&Baltija" interviu, kuriame apie tai kalba IAE generalinis direktorius Viktoras ŠEVALDINAS.

- Lietuvos Vyriausybė yra nutarusi visiškai "išjungti" Ignalinos atominę jėgainę likus valandai iki Naujųjų metų. O kiek IAE dar galėjo veikti?

- Antrojo bloko techninės galimybės, neatliekant didelės rekonstrukcijos, leistų mums dirbti iki 2012 metų vidurio. Vėliau reikėtų išsamių tyrimų ir, ko gero, reaktoriaus kanalų pakeitimo, kuris pailgina reaktoriaus veikimo galimybes dar 15-20 metų. Jau anksčiau siūlėme Vyriausybei rinktis būtent tokį kelią, bet ji mūsų siūlymo nepriėmė ir nutarė pirmąjį IAE bloką eksploatuoti iki 2005-ųjų, o antrąjį - iki 2010 metų.

- Taigi antrasis blokas galėjo dar trejus metus veikti be remonto?..

- Galėjo. Pernai dar kartą pateikiau tokį pasiūlymą Vyriausybei, ji sukūrė specialią komisiją, kuri mėgino šį klausimą išspręsti Briuselyje. Bet Briuselis reikalavo, kad Lietuva įvykdytų anksčiau prisiimtus įsipareigojimus - sustabdytų antrąjį IAE bloką iki 2010 metų. Tai politinis sprendimas.

"Laidotuvės" užtruks 25 metus

- Kiek metų vyks atominės jėgainės "laidotuvės"?

- Visas atominės jėgainės eksploatavimo nutraukimo procesas numatytas maždaug 25 metams. Šis terminas prilygsta jos eksploatavimo laikotarpiui.

- Kiek žmonių dabar dirba elektrinėje ir kiek jų liks?

- Kažkada šioje jėgainėje dirbo 5500 žmonių. Be to, dar buvo priešgaisrinė apsauga ir policija, saugojusi elektrinę. 2010 metų sausį liks maždaug 2500 darbuotojų. Per metus jų planuojame sumažinti dar 500-600. Sustabdytiems reaktoriams aptarnauti, panaudotam branduoliniam kurui iš jų išimti ir saugoti, skystoms radioaktyviosioms atliekoms perdirbti reikės 1900 žmonių. Mūsų funkcija liks radiacinė kontrolė ir stebėjimas jėgainės viduje bei 30 kilometrų spinduliu aplink ją. Pirmasis darbų etapas - iki 2016 metų - kol iš abiejų reaktorių bus pašalintas visas branduolinis kuras. Vėliau, maždaug iki 2020 metų, bus ardoma ir nukenksminama pagrindinė įranga, paveikta radiacijos. Ji bus ardoma, pakuojama ir sandėliuojama saugykloje, kuri bus pastatyta čia pat - elektrinės teritorijoje. Po 2020 metų bus išardyti pastatai.

- Kas už tai mokės?

- Pirmuosius 25 metus - ES. Visų darbų kaina - apie 1 mlrd. eurų.

- Ar tiek užteks?

- Niekas kol kas nežino, kokie netikėtumai mūsų laukia. Dabar dar niekas neturi jokios RBMK tipo reaktorių ardymo patirties. Mes tikrieji pradininkai. Černobylyje buvusioje atominėje elektrinėje atliekami tokie patys darbai kaip ir pas mus, bet jie nėra pasistūmėję toliau už mus.

Kas pakeis taikųjį atomą?

- Kas Lietuvai atstos uždarytą IAE?

- IAE viename savo bloke pagamina tiek elektros, kad ja aprūpina visus Lietuvos poreikius ir dar 20 proc. energijos eksportuoja. Sustabdžius jos antrąjį bloką, pagal bendrovės "Lietuvos energija" planą numatoma 50-60 proc. reikalingos elektros pasigaminti šalies šiluminėse elektrinėse - Elektrėnų, Vilniaus TE, Kauno TE. Generacijos galingumų turime net daugiau negu reikia Lietuvai. Vien Elektrėnų jegainės galia - 1800 megavatų, o kraštas dabar sunaudoja daugiausia 1300 megavatų.

Svarbiausia, ar Lietuva pajėgs nusipirkti tiek gamtinių dujų, kad pati pasigamintų visą reikalingą elektros energiją. Mazutu kūrenti dar brangiau. 50-60 proc. elektros gaminti reikalingų dujų mes galime nusipirkti. Likusius 40 proc. reikalingos energijos Lietuva greičiausiai pirks iš kaimynų. Ukraina, Estija, Baltarusija, Rusija jau pažadėjo tiekti mums dalį savo elektros.

- Kiek ji kainuos? Ar bus daug brangiau?

- Svarbu, kokios bus kuro kainos pasaulinėje rinkoje. Teks skaičiuoti, kas Lietuvai naudingiau - ar pirkti dujas ir patiems gamintis elektrą, ar pirkti pagamintą energiją. Gamtinių dujų kainos, kaip žinoma, siejamos su naftos kainomis. Su jomis netgi siejamos ir urano - branduolinio kuro - kainos.

Išprovokavo Baltarusiją ir Rusiją

- Ar realu, kad bus įgyvendintas Visagino atominės elektrinės projektas?

- Neseniai buvo paskelbtas tarptautinis konkursas strateginiam investuotojui. Statybai pasirinkta dabartinės atominės elektrinės aikštelė. Anksčiau Lietuva, Latvija, Lenkija ir Estija norėjo kartu statyti naują atominę jėgainę.

- Atrodo, jos nepasidalijo būsimos energijos. Lenkija norėjo didesnės dalies.

- Kad nebuvo ką dalyti! Keturi neturtingieji susijungę netapo turtingesni. Iš karto buvo aišku, kad jie kartu jėgainės nepastatys. Ir, rodos, Energetikos ministerija teisingai nusprendė - surasti investuotoją, kuris turėtų ir būtinos tokiems projektams patirties, ir stiprų finansinį pagrindą.

- Potencialūs konkurso dalyviai jau minimi - britų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų energetikos gigantai. Kodėl tarp jų neminima Rusija?

- Visiškai logiška, kad jos ten nėra. Pirmiausia, Rusija pati planuoja statyti Kaliningrado atominę jėgainę. Baltarusijoje atominę elektrinę taip pat statys Rusija. Kam jai čia reikalinga dar viena?

Lietuva pati neįtraukė Rusijos tarp potencialių dalyvių, bet jeigu ir būtų įtraukusi, vargu ar Rusija būtų susidomėjusi mūsų projektu.

Lietuva iš esmės išprovokavo sprendimus statyti atomines jėgaines Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, kai nusprendė sustabdyti IAE. Anksčiau vienas IAE blokas aprūpindavo elektros energija Lietuvą, kitas - visą regioną, Baltarusiją ir Rusijos federacijos Kaliningrado sritį. Todėl dabar jie yra priversti statyti savo jėgaines. Tikrai manau, kad jie jas pastatys.

- O kam tada bus reikalinga Visagino atominė?

- Tam, kad Lietuva energetiškai nebūtų priklausoma nuo Rusijos. Viskas, kas dabar daroma, yra gryniausia politika. Nuo senosios IAE uždarymo iki naujosios atominės statybos - politika ir nieko daugiau.

- Ar pasikeis radiacijos lygis aplinkoje sustabdžius paskutinį IAE reaktorių?

- Absoliučiai ne! Jis visada buvo normos ribose ir dabar atitinka gamtinį foną, tad jam nebėra kur keistis.


Faktai

1974 m. buvo pradėti parengiamieji Ignalinos atominės jėgainės statybos darbai.

1983 m. gruodžio 31 d. paleistas pirmasis IAE blokas. Pradėtas statyti 3-iasis energetinis blokas.

1986 m. planuota pradėti eksploatuoti 2-ąjį IAE bloką, bet dėl avarijos Černobylio atominėje jėgainėje eksploatavimo pradžia buvo atidėta.

1987 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo veikti 2-asis IAE blokas.

1989 m. 3-iojo IAE reaktoriaus statyba buvo sustabdyta.

IAE buvo sumontuoti du branduoliniai reaktoriai RBMK-1500.

Per 11 metų pastatyta pati galingiausia atominė elektrinė pasaulyje.

2005 m. vasario 5 d. Vyriausybė patvirtino atnaujintą IAE 1-ojo ir 2-ojo blokų eksploatavimo nutraukimo programą.

Daug Europos šalių, turinčių didelę patirtį branduolinės energijos srityje, suteikė paramą gerinant IAE saugą.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradedant veikti elektros biržai, vakar ryte biržos dalyviai pradėjo teikti pirmuosius pasiūlymus - kiek elektros ir už kokią kainą ketina pirkti ar parduoti.

Pirmoji istorijoje reali prekybos sesija vyks šiandien, gruodžio 31 dieną, iki pietų - tuomet paaiškės, kiek sandorių per biržą sudaryta ir kiek biržoje elektra kainuos rytoj, 2010-ųjų sausio 1-ąją.

Elektra gyventojams nuo sausio 1-osios brangs 9-14 centų, o komerciniams vartotojams bei gamybininkams - maždaug 6 centais (be PVM).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"