TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Viliasi gauti ES paramą „LitPol Link“ jungčiai

2014 05 09 6:00
Alytaus transformatorių pastotėje jau pradėti 330 kilovoltų skirstyklos rekonstrukcijos darbai. Arvydo Jockaus (LŽ) nuotrauka

Antradienį Europos Komisija (EK) paskelbė kvietimą teikti paraiškas finansuoti Europos Sąjungos (ES) bendro intereso projektus iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės fondo (CEF). Būtent iš šio fondo Lietuva tikisi gauti lėšų pradėtai tiesti ir iki 2015 metų planuojamai baigti elektros jungčiai „LitPol Link“.

Iš dalies ES lėšomis tiesiamos Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo jungties, kurios išankstinė vertė - daugiau kaip 1,2 mlrd. litų, investicijas dalijasi abi šalys. Tačiau Lenkija ES paramą rangos darbams jau yra užsitikrinusi iš praėjusio 2007-2013 metų ES finansinio laikotarpio. Tuo metu Lietuvos įgyvendinamo projekto dalies finansavimas ES lėšomis dar nepatvirtintas, nors viešuosius konkursus laimėję rangovai jau pradėjo darbus.

Iš visų Lietuvos teritorijoje planuojamų statyti „LitPol Link“ objektų 40 proc. investicijų ES lėšomis užsitikrinta tik Alytaus pastotės 330 kilovoltų skirstyklai rekonstruoti. Likusiems projekto objektams iš ES siekiama gauti kiek įmanoma didesnę būtinų lėšų sumą - iki 70 proc. investicijų.

Sumokėtų už atliekamus darbus

Karolis Sankovskis, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdybos narys ir Strateginės infrastruktūros departamento direktorius, „Lietuvos žinioms“ teigė, jog paraišką dėl dalinio „LitPol Link“ finansavimo planuojama pateikti šių metų birželį, o EK sprendimo tikimasi sulaukti iki metų pabaigos. Jeigu ES parama projektui būtų skirta, šiomis lėšomis būtų galima apmokėti visas rangovų išlaidas nuo paraiškos pateikimo dienos, tai yra jau nuo birželio.

Elektros perdavimo linijos „LitPol Link“ objektų nuo Alytaus iki Lietuvos ir Lenkijos sienos vertė siekia apie 110 mln. eurų, iš jų 83 mln. eurų tenka nuolatinės srovės intarpui ir 400 kilovoltų skirstyklai, 17 mln. eurų - perdavimo linijai nuo Alytaus iki sienos, dar 10 mln. eurų - 330 kilovoltų skirstyklai.

„Parengiamiesiems projekto darbams esame gavę 4,3 mln. eurų ES paramą. Tai 100 proc. lėšų, skirtų teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo ir techninių projektų rengimo paslaugoms pirkti. Šiuo metu turime užsitikrinę 40 proc. finansavimą Alytaus 330 kilovoltų skirstyklos statybos darbams. Tai maždaug 14 mln. litų iš ES struktūrinių fondų“, - vardijo K.Sankovskis.

K.Sankovskis: „ES teisė numato, kad paramos negalima skirti jau baigtiems projektams, tačiau skirti lėšų vykdomiems statybos darbams, dėl kurių sudarytos rangos sutartys, - nedraudžiama.“ / LŽ archyvo nuotrauka

Šią savaitę žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad LitPol Link“ projektas gali nebegauti finansavimo iš ES Sanglaudos fondo. Esą daugiau kaip 300 mln. litų vertės projektą Lietuvoje įgyvendinanti „Litgrid“ dar pernai sudarė darbų rangos sutartis ir numatė išlaidas, todėl, EK nuomone, jis gali būti tęsiamas ir be ES paramos. Energetikos ministerija į tai atsakė, kad paramą tikimasi gauti iš kito šaltinio – jau minėto CEF.

„Antradienį atidarytas langelis teikti paraiškas CEF. Dabar lauksime Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos palankaus sprendimo“, - sakė K.Sankovskis. Jo teigimu, projekte dalyvaujančių valstybių reguliuotojai turi susitarti dėl investicijų pasidalijimo. Toks suderinimas būtinas, norint gauti finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės fondo.

„Tikimės, jog Kainų komisija sprendimą priims per gegužės mėnesį, kad birželį galėtume teikti paraišką“, - pridūrė "Litgrid" atstovas. Paraiškų teikimo terminas baigsis rugpjūtį, o EK sprendimo dėl paramos, anot jo, tikimasi sulaukti iki metų pabaigos.

„Jeigu paraišką pateiksime, pavyzdžiui, birželio 15-ąją, teigiamo sprendimo atveju nuo tos dienos visos rangovų išlaidos bus kvalifikuojamos kaip remtinos ES lėšomis“, - aiškino K.Sankovskis.

Tarp svarbiausių ES projektų

LŽ klausė „Litgrid“ valdybos nario, kodėl Lietuva skubėjo pradėti „LitPol Link“ statybą neužsitikrinusi finansavimo iš ES. Jis atsakė, jog Lietuva niekada ir nebuvo praradusi vilčių gauti šią paramą, o atidėlioti projekto tiesiog negalėjo.

K.Sankovskis priminė, kad tik praėjusių metų spalį EK patvirtino maždaug 250 svarbiausių energetikos infrastruktūros projektų, kurie valstybėms narėms padės integruoti savo energijos rinkas, įvairinti energijos šaltinius ir panaikinti kai kurių šalių energetinę izoliaciją, užtikrinti vartotojams patikimą tiekimą bei priimtinas kainas. Į šį sąrašą pateko ir 5 Lietuvos projektai, tarp jų - „LitPol Link“ 51 kilometro ilgio 400 kilovoltų oro linija nuo Alytaus iki Lietuvos ir Lenkijos sienos bei nuolatinės srovės intarpo statyba šalia Alytaus pastotės.

Šiems ES bendros svarbos projektams 2014–2020 metais numatyta 5,85 mlrd. eurų. Jiems turėtų būti taikomos spartesnės licencijų išdavimo procedūros ir geresnės reguliavimo sąlygos. Be to, Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos jungtis tarp Alytaus ir Elko (Lenkija) yra vienas iš trijų ES bendro intereso projektų, įgyvendinamų pagal Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių planą (BEMIP).

„Elektros jungtį su Lenkija esame įsipareigoję nutiesti iki 2015 metų pabaigos, todėl su rangovais ir pasirašėme sutartis. Tačiau jose nurodėme, kad projektui įgyvendinti tikimės ES paramos. Viliamės, jog paramą gausime, nes projektas įtrauktas ne tik į Lietuvos, bet ir į ES sprendimus“, - aiškino K.Sankovskis.

Pasak jo, ES teisė numato, kad paramos negalima skirti jau baigtiems projektams, tačiau skirti lėšų vykdomiems statybos darbams, dėl kurių sudarytos rangos sutartys, - nedraudžiama.

Nemato galimų kliūčių

Lietuvos energetikos objektų bendrovė „A.Žilinskio ir Ko“ jau ėmėsi 330 kilovoltų skirstyklos Alytaus transformatorių pastotėje rekonstrukcijos darbų, o netrukus pradės kasti pirmąsias duobes 400 kilovoltų įtampos elektros perdavimo linijos atramų pamatams. Iš viso tokių atramų Lietuvos teritorijoje bus pastatyta 150.

Prieš savaitę Švedijos technologijų kompanijai ABB perduota 10 hektarų ploto statybvietė. Netrukus joje prasidės nuolatinės srovės intarpo, vienintelio tokio įrenginio Baltijos šalyse, ir 400 kilovoltų skirstyklos šalia Alytaus statyba.

Pagal planą šie keturi objektai jau kitų metų rudenį turėtų būti baigti, o iki 2015-ųjų pabaigos pasirengta juos eksploatuoti. „LitPol Link“ projekto dalininkas Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorius PSE tikina, jog tuo metu elektros jungties statyba bus baigta ir Lenkijoje.

H.Majchrzakas: „Neturėtų kilti jokių kliūčių, dėl kurių projektas būtų sustabdytas ar nebaigtas laiku.“ / Arvydo Jockaus (LŽ) nuotrauka

Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus PSE valdybos pirmininkas Henrykas Majchrzakas šią savaitę tvirtino, kad Lenkijoje jau pasirašytos servitutų nustatymo sutartys su 90 proc. gyventojų, per kurių valdas bus tiesiama elektros perdavimo linija. „Neturėtų kilti jokių kliūčių, dėl kurių projektas būtų sustabdytas ar nebaigtas laiku“, - sakė jis. PSE valdybos pirmininko nuomone, net šiuo metu dar vykstantys keli teisminiai ginčai nebegalėtų iš esmės sutrukdyti įgyvendinti projekto Lenkijos teritorijoje.

K.Sankovskis teigė, jog lenkai, panašiai kaip lietuviai, jau parengę ir patvirtinę statybų techninį projektą, ten elektros jungties darbai taip pat prasideda gegužės mėnesį. „Manome, kad visi elektros jungties objektai Lenkijoje ir Lietuvoje bus baigti net anksčiau negu gruodžio mėnesį, nes reikėtų palikti laiko bandymams“, - kalbėjo "Litgrid" valdybos narys.

Laiku baigti darbus, pasak jo, neturėtų sutrukdyti ir kilę nesutarimai su vietos valdžia Lenkijos Bakalariavos valsčiuje. LŽ anksčiau rašė, kad šio valsčiaus taryba blokavo teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimą, todėl tai padaryti pavesta aukštesnei valdžios institucijai – Palenkės vaivadijai. Devyniuose iš dešimties valsčių, per kurių žemes bus tiesiama elektros jungtis, teritorijų planavimo dokumentai jau patvirtinti ir darbai netrukus prasidės. Tuo metu Bakalariavoje, kurios teritorija drieksis 18 kilometrų trasa, dar tebevyksta teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo procedūra. Tačiau planuojama, kad elektros jungties statyba ten prasidės šių metų pabaigoje arba 2015-ųjų pradžioje.

K.Sankovskio nuomone, rimtų kliūčių laiku baigti tiesti Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo liniją beveik nelikę. „Dėl teisinių ir žemėtvarkos reikalų didesnės rizikos nematome. Technologiniai sprendimai aiškūs. Nebent sutrukdytų šalta žiema. Tačiau net ir tuo atveju, jei darbai dėl atšiauraus oro laikinai sustotų, manau, rangovai vėliau pasivytų ir baigtų juos pagal grafiką“, - įsitikinęs pašnekovas.

Sujungs Baltijos valstybes

Pradedamas tiesti elektros tiltas Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemas susijungs su Lenkijos bei žemyninės Europos elektros energetikos infrastruktūra ir panaikins Baltijos valstybių energetinę izoliaciją. Elektros jungtimi „LitPol Link“ Lietuva per Lenkiją galės prekiauti su Europa, importuoti ir eksportuoti elektros energiją.

2015 metų pabaigoje „LitPol Link“ galia sieks 500 megavatų (MW). Ateityje, kai Lenkijoje ir Lietuvoje atsiras naujų elektros gamybos šaltinių, reikės padidinti elektros perdavimo pajėgumą. Todėl 2020 metais jungties galią planuojama padidinti iki 1000 MW.

„LitPol Link“ sujungs valstybes aplink Baltijos jūrą į elektros perdavimo žiedą. Elektrą bus galima tiekti iš Skandinavijos per "NordBalt" ir „Est Link“ linijas tarp Suomijos bei Estijos ir per Lenkiją toliau į Skandinaviją. Tikėtina, jog dėl to elektros kaina Lietuvos rinkoje bus mažesnė negu dabar.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"