TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vilioja pinigus iš neapdairiųjų

2014 11 22 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Į mobiliuosius telefonus vis plūsta reklaminės žinutės apie siūlomas paskolas internetu nuo tūkstančio iki milijono litų. Apeidami šalies įstatymus apsukruoliai pildo savo kišenes patikliųjų sąskaita, o užkirsti kelio jų veiklai, regis, negali nei Lietuvos bankas, nei vartotojų teisių gynėjai.

Kai kenčia nepriteklių, lietuviai linkę skolintis iš bet ko. Atrodo, tai puikiai supranta internete greitai surasti kreditus siūlantys ir tarpininkais prisistatantys verteivos. Jų veiklos schema labai paprasta. Prikuriama interneto tinklalapių, bendrovė registruojama užsienyje, pavyzdžiui, Estijoje, ir plaukia tūkstančiai SMS apie "greitas ir pigias paskolas". Nors tuo užsiimanti įmonė prieš kelias savaites nubausta 22 tūkst. litų bauda už nesąžiningą reklamą, paskolas siūlančios SMS tebesiunčiamos, tinklalapiai taip pat tebeveikia.

Siūlo milijonus

LŽ suskaičiavo mažiausiai penkis Estijoje registruotai bendrovei „Webgo OÜ“ priklausančius tinklalapius, siūlančius paskolinti nuo kelių šimtų iki kelių milijonų litų. Tai kreditubirza.lt, imupaskola.lt, garantuotapaskola.lt, kurskolintis.lt, puikipaskola.eu. Būtent šie adresai ir minimi masiškai į mobiliuosius telefonus siuntinėjamose reklaminėse SMS žinutėse.

Visi tinklalapiai iš esmės siūlo tą patį – tarpininkauti imant paskolą. Tereikia užsiregistruoti ir pavedimu sumokėti „registracijos / paraiškos aktyvavimo mokestį“, o tada sulaukti kreditoriaus pasiūlymo. Mokestis svyruoja nuo 29 iki 35 litų. Į LŽ kreipęsi skaitytojai pasakojo, kad pervedę pinigus už registraciją jokių kreditorių pasiūlymų paskolinti taip ir nesulaukė.

Klientai viliojami kone šimtaprocentine galimybe gauti paskolą, nors minėtos bendrovės skelbiamose tinklalapių naudojimo taisyklėse aiškiai parašyta, jog teikiamos tik „techninės paslaugos“. Ir „tam tikros nepriklausomo finansinių paslaugų tarpininko funkcijos“. Kai kuriuose iš tinklalapių net nurodoma, kad potencialūs kreditoriai bendradarbiauja su „Invega“, Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, tačiau tai, regis, tėra blefas.

Vis mėto pėdas

Nors minėti tinklalapiai veikia ir reklaminės žinutės siunčiamos jau seniai, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) reikalo ėmėsi tik vasaros pabaigoje, sulaukusi žmonių skundų.

VVTAT nustatė, kad, pavyzdžiui, domeno kreditubirza.lt ir šios svetainės talpinimo paslaugos vartotoja yra Lietuvoje registruota bendrovė „NEB Finance“. Kaip skelbiama tarnybos 2014 10 30 nutarime, iškviestas įmonės atstovas paaiškino, jog šis tinklalapis – ne jų bendrovės nuosavybė, bet įrodymų, kad jis perleistas, nepateikė.

„NEB Finance“ atstovas VVTAT nesugebėjo pasakyti, kada įvyko perleidimas, – esą nepasiėmė dokumento, ir vis kartojo, jog tuo užsiima Estijos kompanija „Wegbo OÜ“, su kuria jie esą neturi nieko bendro. Tačiau VVTAT yra gavusi pačios „NEB Finance“ 2014 04 18 datuotą raštą, kuriame bendrovė patvirtina, kad būtent ji tvarko ir administruoja tinklapius kreditubirza.lt bei kurskolintis.lt.

„NEB Finance“ argumentai atsakingos tarnybos neįtikino. Todėl spalio pabaigoje VVTAT nubaudė įmonę 22 tūkst. litų bauda už reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą ir už Reklamos įstatymo pažeidimą. Ji turi būti sumokėta per mėnesį arba ginčijama teisme.

Nieko negali padaryti

Lietuvoje norint verstis kredito tarpininko veikla reikia gauti Lietuvos banko (LB) leidimą. Estijoje registruota bendrovė jo neturi. LŽ prašymu LB atstovai įvertino tinklalapyje kreditubirza.lt pateikiamą informaciją.

Renata Babkauskaitė, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus viršininkė, nurodė, kad tinklapyje pristatoma veikla turi tam tikrų vartojimo kredito tarpininkavimo veiklos požymių. Ji priminė, jog asmuo, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, gali verstis vartojimo kredito tarpininko veikla tik tada, kai priežiūros institucija jį įrašo į viešąjį vartojimo kredito tarpininkų sąrašą.

R. Babkauskaitė pabrėžė, kad Estijoje registruota bendrovė "Webgo OÜ" nėra Lietuvos banko įtraukta į minėtą vartojimo kredito tarpininkų sąrašą, todėl neturi teisės teikti vartojimo kredito tarpininkavimo paslaugų Lietuvoje. „Centrinio banko, kaip finansų rinkos priežiūros institucijos, galios yra ribojamos tik jo kompetencijai priskirtų teisės aktų priežiūra, tad vartotojai dėl klaidinamos ar galbūt nesąžiningos „Webgo OÜ“ veiklos turėtų kreiptis į reikiamus įgaliojimus ir kompetenciją turinčias institucijas, o jei įtariamas sukčiavimas – į teisėsaugos institucijas“, – atsakyme LŽ teigė LB Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovė.

Klausiama apie LB galias galimiems vartotojų teisių pažeidimams įvertinti, LB atstovė pažymėjo, kad klientams tiesiog rekomenduojama būti atsargiems, kai susiduriama su asmenimis ar jų valdomomis bendrovėmis, kurios nėra įrašytos į atitinkamus vartojimo kreditų davėjų arba jų tarpininkų sąrašus. Mat tokiu atveju netaikomi Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinti vartotojų apsaugos ir jų teisių gynimo mechanizmai.

Skelbia melą

Dominykas Vanhara, advokatas, finansų teisės specialistas, LŽ prašymu įvertino minėtuose tinklalapiuose skelbiamą informaciją. Išvada tokia: juose klaidinamos reklamos požymių apstu.

„Estijos juridinio asmens administruojamo tinklalapio www.garantuota-paskola.lt turinyje yra gana daug teiginių, kurie gali turėti klaidinamos reklamos požymių. Pats teiginys “garantuota paskola” vidutiniam vartotojui gali sudaryti įspūdį, kad jis garantuotai gaus paskolą. Tačiau abejotina, ar visi šiame tinklalapyje užsiregistravę klientai paskolas tikrai gauna, – kalbėjo "Vanhara Law Firm" advokatas. – Dar daugiau, to paties Estijos juridinio asmens administruojamame kitame tinklalapyje kreditubirza.lt yra tokių teiginių kaip “100 proc. garantija” ir “Pirmas pasiūlymas per 15 minučių“, kurie taip pat gali klaidinti.“

D. Vanhara, be kita ko, priminė, kad Estijoje finansinių paslaugų teikimas reglamentuotas kur kas liberaliau negu Lietuvoje. Tinklalapių vartotojams, sumokėjusiems registracijos mokesčius ir negavusiems jokios paskolos, jis rekomenduoja pateikti skundą už klaidinamą paslaugų reklamą atsakingoms institucijoms.

Nulinė tikimybė

"Toks estiškos bendrovės veiksmas - nekorektiškas apgaudinėjimas ir taip neviltyje atsidūrusių žmonių. Pavyzdžiui, siūlomos "Paskolos bedarbiams". Ko gero, tikimasi pasipelnyti iš anksto žinant, kad šansas bedarbiui gauti paskolą artimas nuliui“, – svarstė Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę" vadovas.

Jis įtaria, kad retas minėtų tarpininkų dėka tikrai gavo paskolą. „O nepatenkintųjų skaičius tikriausiai siekia šimtus, gal net tūkstančius. Keista, kad savo pozicijos šiuo klausimu neskuba pareikšti Lietuvos bankas, - stebėjosi K. Kupšys ir pridūrė: - Matyt, dabar, įvedant eurą, jis gali skirti dėmesio nebent proginių monetų leidybai, nes niekam daugiau nebelieka laiko.“

FAKTAI

LŽ jau rašė, kad, UAB „Creditreform Lietuva“ duomenimis, bendrovei „NEB Finance“ priklausė internetiniai puslapiai kreditubirza.lt, krediturinka.lt ir paskolaon.eu.

„Creditinfo“ analitikai šių metų balandį nurodė, jog „NEB Finance“ turi neigiamų sąsajų su direktoriaus Roberto Račinskio vadovaujamomis įmonėmis - jos yra nepadengusios įsipareigojimų įvairiems kreditoriams.

„NEB Finance“, pateiktais duomenimis, skelbia užsiimanti apskaitos, buhalterijos ir audito veikla, teikianti konsultacijas mokesčių klausimais. Bendrovė registruota pernai, spalio pabaigoje.

„Creditinfo" LŽ atsiųstoje ataskaitoje nurodoma, kad 100 proc. „NEB Finance“ akcijų valdo bendrovė „STJ Legal", tačiau jos atstovai bendraudami su LŽ išsigynė turintys ką nors bendra su šia įmone – esą akcijas pardavė.

Valstybinė mokesčių inspekcija atsakyme LŽ teigė, jog „NEB Finance“ pernai sumokėjo vos 676 litus mokesčių.

R. Račinskio pavardė minima ir kalbant apie Estijoje registruotą bendrovę. Nei elektroniniu paštu, nei telefonu minėtos įmonės atstovai nepasiekiami.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"