TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Viliojantis kreditinių kortelių limitas

2008 02 23 0:00
Visiems savo piniginėse turintiems tokį plastikinį "stebuklą" siūloma atidžiai įvertinti savo finansinę situaciją.
LŽ archyvo nuotrauka

Pastaruoju metu ekspertai, bankai ragina mažiau skolintis, ir gyventojai jaučia, kad pinigus pradėjo skaičiuoti atidžiau. Tačiau jų pritrūkus vis lengviau gauti kreditinę mokėjimo kortelę, kurios limitas - 3 ar net 7 mėnesio atlyginimai.

Kreditinės kortelės sulaukia ekspertų kritikos, kad per daug lengvai leidžia pasiskolinti pinigų ir tuo sukelia didesnį vartojimą, o kartu ir augančią infliaciją. Žmonės pervertina savo finansines galimybes ir lengva ranka skolinasi iš banko pasiūlytos kreditinės kortelės, kol pajunta išnaudoję visą limitą. Už tokias paskolas tenka mokėti net iki 20 proc. palūkanų.

Daugiausia šalyje yra kreditinių kortelių, kurias galima įsigyti per mėnesį gaunant bent 1000 litų. Žmonės viliojami papildomomis tokių kortelių funkcijomis - draudimu užsienyje, nuolaidomis prekybos vietose ir pan.

Kreditai vis populiarėja

Lietuvoje bankai yra išdavę apie 3,8 mln. mokėjimo kortelių, iš jų kreditinės sudaro apie 9 procentus. Anot "DnB NORD" banko Pardavimo kanalų departamento vadovo Mindaugo Baužos, kreditinių kortelių populiarumas kasmet didėja ir per 2007 metus jų išduota 30 proc. daugiau, nors bendrame išduotų mokėjimo kortelių portfelyje jos sudarė tik dešimtadalį.

"Augant gyvenimo lygiui žmonės pageidauja didesnio mokėjimo kortelės funkcionalumo ir patogumo. Jie nori laisvai jaustis kelionėje užsienyje, turėti galimybę rezervuoti viešbutį, išsinuomoti automobilį ar pirkti prekes ir paslaugas e.parduotuvėse. Pastebimas ir padidėjęs susidomėjimas prestižinėmis kortelėmis (pvz., Gold), kurios kartu suteikia draudimo paslaugą, didesnį grynųjų pinigų paros limitą ar galimybę atlikti daugiau mokėjimo operacijų ir t.t. Dažnai kreditines korteles renkasi įmonės savo darbuotojams, dažnai vykstantiems į komandiruotes", - LŽ sakė departamento vadovas.

Anot M.Baužos, klientams labai svarbus argumentas yra galimybė turėti rezervą nenumatytoms išlaidoms. "Populiarėja ne tik kreditinės, bet ir debetinės kortelės su kredito limitu. Šiuo atveju žmogus naudojasi debetinės kortelės privalumais, t. y. pigesnėmis (palyginti su kreditine kortele) pinigų išgryninimo ar kortelės administravimo paslaugomis, ir visuomet turi galimybę pasiskolinti pinigų iš banko, kai jų netikėtai prireikia", - teigė pašnekovas.

Jau domisi patys

"Hansabanko" Vartojamojo finansavimo departamento direktorė Loreta Lapinskaitė LŽ sakė, kad kreditinė kortelė nėra tik skolinimosi instrumentas. "Susidomėjimas jomis pradėjo augti tada, kai žmonės ėmė gana aktyviai judėti, keliauti po užsienį. Kreditinę kortelę žmonės naudoja dėl jos mokėjimo ir su tuo susijusių kitų funkcijų. Ji reikalinga siekiant neturėti atsiskaitymo problemų ir jaustis saugiai", - dėstė L.Lapinskaitė.

Anot jos, kreditine kortele dažniausiai naudojamasi einamiesiems poreikiams tenkinti. Bankų suteikiami kredito limitai nėra tokie dideli, kad žmonės galėtų skolintis būstui atnaujinti ar automobiliui įsigyti. "Kreditinės kortelės paskirtis - gana nedideliems pirkiniams įsigyti", - sakė ji.

Anksčiau kreditines korteles žmonės įsigydavo jiems jas pasiūlius banko vadybininkams, šiuo metu vis dažniau domisi patys. "Tai lėmė ne vien tik aktyvūs bankų veiksmai, bet ir pačių gyventojų supratimo apie atsiskaitymų galimybes bei pridėtinę vertę, kurią suteikia kreditinė kortelė, pasikeitimai. Kreditinių kortelių išdavimo tempas ir toliau turėtų augti. Lietuvoje tokių kortelių daugėjimo potencialas, palyginti su Vakarų Europos šalimis, dar yra didelis - štai Jungtinėje Karalystėje kreditinės kortelės sudaro daugiau negu 50 proc. visų kortelių, o Lietuvoje jos kol kas nesiekia 9 procentų", - LŽ sakė SEB banko Mokamųjų kortelių departamento direktorė Audronė Narkauskienė.

Anot jos, kredito limitu žmonės naudojasi labai įvairiai - nuo keliolikos iki kelių tūkstančių litų. "Vidutiniškai panaudojama kredito dalis yra mažesnė nei vieno mėnesio atlyginimo dydžio kredito limitas. Kreditinėmis kortelėmis vienodai naudojasi ir vyrai, ir moterys. Dažniausiai jomis naudojasi aukštesnes nei vidutinės pajamas gaunantys didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. SEB banko kortelėmis daugiausia naudojasi nuo 26 iki 45 metų gyventojai, tačiau pastaruoju metu vidutinis klientų amžius mažėja", - dėstė banko atstovė.

Visiems savo piniginėse turintiems tokį plastikinį "stebuklą" siūloma atidžiai įvertinti savo finansinę situaciją. Nereikia pamiršti, kad kreditinė kortelė - nėra pinigai. Tai tik priemonė įsigyti prekę, už kurią pardavėjui sumokės bankas, o prekės turėtojui tą sumą reikės grąžinti bankui su nustatytomis palūkanomis, todėl vartojimas tampa vis prabangesnis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"