TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vilios atplaukti į Klaipėdą

2016 01 03 13:24
Klaipėdos verslo pajamos, gaunamos iš kruizinių turistų, yra menkos, nes dauguma laivais atplaukusių svečių mieste neužsibūna, renkasi ekskursijas po regioną Vidos Bortelienės (LŽ) nuotraukos

Užsienio turistams pristatant Vakarų Lietuvos lankytinas vietas ryškia kultūrine įvairove nepasižyminti Klaipėda buvo nustumta į antrąjį planą regiono apylinkių žavesio. Padėtį nuspręsta taisyti koncentruojantis į pramoginę ir kruizinę laivybą.

Klaipėdos miesto artimiausių trejų metų turizmo strategija žada daug permainų. Tikimasi, kad pastačius išskirtinį baseiną su 50 metrų ilgio takeliais ir nardymo šachta uostamiestis taps nardytojų Meka, o rekonstruotas Smiltynės jachtklubas bus pažadintas antram gyvenimui ir tuščias nestovės.

Uostamiesčiui vėl suteikta proga 2017 metais priimti tarptautinę Didžiųjų burlaivių regatą, o 2016-ųjų vasarą planuojama organizuoti mažesnį tarpinį renginį – regatą „Baltic Sail“. Tai 7 Baltijos jūros uostus jungiantis projektas, siekiantis puoselėti ir skatinti jūrines tradicijas. Visi renginiai ir lankytinos vietos bus pristatomi elektroninės rinkodaros priemonėmis.

O pati naujausia gera žinia ta, kad Palangos oro uoste netrukus padaugės skrydžių krypčių.

2015 metais į Klaipėdą atplaukė 51 kruizinis laivas, 2014 metais jų lankėsi 63.

Akcentuos jūros kelią

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė teigia, kad 2015 metais atvykstančių turistų skaičius, kaip ir kasmet, didėjo. Remiantis Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro informacija, daugiausia svečių buvo sulaukta iš Vokietijos, Lietuvos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos.

Bet norint pritraukti dar didesnius turistų srautus, Lietuvos turizmo departamentas Klaipėdą ragina susitelkti ties jūrine specializacija. Todėl bus siekiama orientuotis į darbą su kruizinių laivų linijomis, aktyviai dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, plėtoti svetingo miesto įvaizdį ir kuo daugiau skleisti informacijos, kad į Klaipėdą galima atplaukti.

Kruizinės laivybos plėtrą kiekvienais metais remia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis, pasak A. Velykienės, svarbus kuriant patrauklią laisvalaikio infrastruktūrą ir paslaugas.

2014 metais pastatytas Centrinis Klaipėdos terminalas leido sudaryti sąlygas pritraukti daugiau kruiziniais laivais keliaujančių turistų. 2015 metais į Klaipėdą atplaukė 51 kruizinis laivas. Nors 2014 metais tokių laivų lankėsi 63, tačiau 2015-aisiais atvyko 5 proc. daugiau turistų – 60202, mat į Klaipėdos uostą atplaukia vis didesni kruiziniai laivai ir keli vienu metu.

2016 metais laukiama maždaug 50 laivų. Kaip ir iki šiol, didesniems nei 200 metrų laineriams sutikti bus rengiamos tautodailės bei amatų mugės Teatro aikštėje su liaudiškos muzikos koncertais.

Daugėja skrydžių

Klaipėdos Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas Aras Mileška nuogąstauja, ar lenkiant lazdą į jūrinio turizmo pusę nenukentės visas kitas turizmas. Juk laivyba gyvuoja tik vasarą. Be to, pastebima, kad Klaipėdos verslo iš kruizinių turistų gaunamos pajamos yra menkos, nes dauguma laivais atplaukusių svečių mieste neužsibūna, renkasi ekskursijas po regioną. Amerikiečiams pats patraukliausias yra Plungės Šaltojo karo muziejus, buvusi raketinė bazė. Čia lankytojų sulaukiama daugiau nei Mažosios Lietuvos muziejuje Klaipėdos centre.

A. Velykienės žiniomis, daug mažų savivaldybių sugebėjo pritraukti ES lėšų ir atnaujinti muziejines ekspozicijas. Klaipėda tik artimiausiu metu pateiks interaktyvių naujovių, kai atstatytame pilies požemyje baigs diegti šiuolaikišką muziejinę įrangą. Taip pat bus siekiama aktyviau reklamuoti žydų kultūros pavedą. Tai padėtų mažinti atvykstamojo turizmo sezoniškumą.

Tikimasi, kad pajūrio savivaldybių turizmui bus į naudą numatytoji Vilniaus oro uosto tako rekonstrukcija. Ši aplinkybė galėjo būti paskata oro vežėjams atkreipti dėmesį į Palangos oro uostą, ko nesėkmingai siekta daugybę metų. „Wizz Air“ nuo 2016 metų kovo 23 dienos pradeda vykdyti skrydžius iš Palangos į Londono Lutono oro uostą, du kartus per savaitę – pirmadieniais ir penktadieniais.

Lenkijos nacionalinė skrydžių bendrovė LOT nuo kovo 28 dienos 6 kartus per savaitę į Palangą skraidys iš Varšuvos. Dabar į Palangos oro uostą skraido bendrovės SAS (į Daniją, Kopenhagą), „Norwegian Air“ (į Norvegiją, Oslą) ir „AirBaltic“ (į Latviją, Rygą). Pirmasis sezonas atskleis, ar nauji oro vežėjai Palangoje užsibus ir 2017 metais, ar uždarys maršrutus dėl mažo keleivių srauto kaip anksčiau po vienos vasaros skrydžių apsisprendė keletas kitų kompanijų.

Įdomu tai, kad jeigu į Klaipėdos uostą investuotų Kinijos verslininkai, Klaipėdos turizmo agentūros pasirengusios tuo pretekstu užmegzti tiesioginių santykių su kinų turizmo operatoriais. Iki šiol į Klaipėdą kinų grupės atvyksta per Estijos agentūras ir už galimybę aplankyti Vakarų Lietuvą gerokai permoka. Kita vertus, dideliems šios šalies turistų srautams Klaipėda nepasirengusi, nes dažnai iš darbdavių gaunantys keliones dovanų Kinijos įmonių darbuotojai renkasi 4–5 žvaigždučių viešbučius, o tokių visame pajūryje vos keletas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"