TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vilniečiai prausiasi jau nedrąsiai

2014 05 17 6:00
Gyvatuko mokestis mokamas už tai, kad name vyksta karšto vandens cirkuliacija. LŽ archyvo nuotrauka

Už šilumą karšto vandens cirkuliacijai arba vadinamąjį gyvatuko mokestį kai kuriems vilniečiams visus metus kas mėnesį tenka mokėti nuo 20 iki 60 litų net ir tada, kai vonioje gyvatukas būna šaltas. Atsakingos tarnybos aiškina, kad tai užtikrina karšto vandens tiekimą, o gyventojai aikčioja, kad skaičiuojant su šia duokle už kubą karšto vandens tenka mokėti keliasdešimt litų.

Viename iš naujos statybos daugiabučių sostinės Verkių seniūnijoje gyvenantis Saulius stebisi, kad kas mėnesį turi mokėti vadinamąjį gyvatuko mokestį, nesvarbu, ar šis įrenginys - vonios šildytuvas - šiltas, ar šaltas.

„Šildymas mūsų name autonominis. Du greta stovinčius daugiabučius šildo katilai, įrengti ant namų stogų. Šiluma niekur daugiau netiekiama, ji teka tiesiai į butus. Kada norime, tada įsijungiame, kiek norime, tiek šildome. O gyvatukas šyla tik tada, kai įjungiame šildymą bute. Be to, galime gyvatuką šildyti elektra“, - pasakojo vilnietis.

Vyras teigė, kad į jo balandžio mėnesio sąskaitą įrašyta eilutė „šiluma karšto vandens cirkuliacijai“, mėnesio įmoka už ją nurodyta 18,80 lito. „Tai beveik tiek pat, kiek kainuoja kubinis metras karšto vandens - balandį jis kainavo 20,88 lito. Kadangi sunaudoju tik vieną kubą karšto vandens, tad mano išlaidos tam vienam kubui - beveik 40 litų? Tai atrodo kosminė suma, regis, neturėtų tokia būti“, - stebėjosi pašnekovas.

Vilnietis pasakojo, kad gyvatukas jo bute dabar nešildomas vandeniu - kai reikia, šildo jį elektra. „Pavyzdžiui, gruodį buto nešildžiau, tad ir gyvatukas visą laiką buvo šaltas. Balandį taip pat nešildžiau nei buto, nei gyvatuko - nei karštu vandeniu, nei elektra”, - pasakojo vyras. Tačiau už šilumą karšto vandens cirkuliacijai vilnietis pagal pateiktas sąskaitas už gruodį mokėjo 19,35 lito, už sausį – 24,79 lito, vasarį – 24,67 lito, kovą – 19,33 lito, už balandį – 18,80 lito.

„Labiausiai keista, kad mokesčio už šilumą karšto vandens cirkuliacijai dydis, regis, niekaip nesusijęs nei su karšto vandens kaina ar suvartotu karšto vandens kiekiu, nei su šildymo kaina ar suvartotu šilumos energijos kiekiu (kai buvo šalta, papildomai mokėjome ir už patalpų temperatūros palaikymą)“, - mokesčio nesupranta Vilniaus daugiabučio gyventojas.

Pasak jo, nei šilumą bei karštą vandenį jo daugiabučiui tiekianti bendrovė „Vilniaus valda“, nei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nepateikia aiškios informacijos, kaip nustatomas mokestis už šilumą karšto vandens cirkuliacijai. „Niekas nepaaiškina, dėl kokių išlaidų susidaro tokia suma“, - sakė vilnietis.

Šilumą naujos statybos pastatuose, kur jis gyvena, gamina gamtinėmis dujomis kūrenami atmosferinio tipo katilai, kurių vieno galingumas yra 375 kilovatai. Katilinės įrengtos ant namų stogų.

Išlaidos visiems po lygiai

„Trumpai tariant, gyvatuko mokestis mokamas už tai, kad name vyksta karšto vandens cirkuliacija,“ - „Lietuvos žinioms“ paaiškino Arūnas Rauktys, UAB „Vilniaus valda“, kuri tiekia šilumą ir karštą vandenį minėtiems naujos statybos Vilniaus daugiabučiams, direktorius. Pasak jo, šis mokestis kinta priklausomai nuo to, ar daugiabučiui tiekiama šiluma, ar ne. „Vasarą mokestis mažesnis“, - sakė pašnekovas.

A.Rauktys patvirtino, kad net tada, kai kuriame nors bute gyvatukas išjungtas ar šildomas elektra, karštas vanduo name vis tiek cirkuliuoja, tad už tai gyventojams tenka mokėti. „Bute įrengtas gyvatukas yra kombinuotas, žiemą šildomas per šildymo sistemą - vandeniu, o vasarą – elektra. Tačiau cirkuliacija vyksta ne bute, o karšto vandens vamzdynuose. Vanduo visada cirkuliuoja, kad atsukus čiaupą nereikėtų laukti, kol karštas vanduo atitekės iš rūsio. Taigi, mokestis už šilumą karšto vandens cirkuliacijai gyventojui kiekvieną mėnesį skaičiuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar jo bute gyvatukas šyla, nei į tai, ar karštas vanduo tame konkrečiame bute naudojamas, ar nenaudojamas. Name sunaudotos šilumos išlaidos padalijamos visiems butams – taikomas vienodas mokestis visiems“, - aiškino A.Rauktys.

Gyvatuko mokesčio skaičiavimo metodiką nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o ja vadovaujasi šilumos ir karšto vandens tiekėjai.

Nesieja su buto plotu

Kainų komisijos Šilumos paskirstymo skyriaus vedėja Kristina Engelgardt-Tkačuk "Lietuvos žinioms" paaiškino, kad vadinamasis gyvatuko mokestis – tai karšto vandens temperatūros palaikymo mokestis. Jo dydis priklauso nuo sistemos konstrukcijos ir šilumos kainos. „Šis mokestis nesiejamas su buto plotu ir mokamas kas mėnesį. Šildymo sezono metu karšto vandens temperatūros palaikymo mokestis yra toks, kokį nustatė Kainų komisija. Ne šildymo sezono metu jis gali kisti priklausomai nuo pastate suvartoto šilumos kiekio“, - kalbėjo komisijos atstovė.

Ar gyvatuko mokesčio šilumos tiekimo įmonės gali reikalauti iš klientų, gyvenančių naujos statybos butuose, kuriuose gyvatuko įrenginio iš viso nėra? K.Engelgardt-Tkačuk atsakė, kad daugiabučio namo karšto vandens cirkuliacijos sistemoje, be karšto vandens vamzdynų, yra prijungti ir vonios patalpose esantys vonių šildytuvai - gyvatukai. „Išlaidos cirkuliacijai priklauso nuo karšto vandens sistemos tipo pastate – nuo butuose įrengtų cirkuliacijos stovų skaičiaus, įrengtų vonios šildytuvų ir kitų dalykų. Naujai statomų namų šildymo ir karšto vandens sistemos yra skirtingos, todėl siekiant nustatyti, ar vartotojai privalo mokėti už cirkuliaciją, reikėtų analizuoti konkretaus pastato šildymo ir karšto vandens sistemą. Net tuo atveju, kai bute nėra vonios šildytuvo, gali būti cirkuliaciniai karšto vandens vamzdynai, o pastate įrengta cirkuliacijos sistema“, - LŽ aiškino specialistė.

Vis dėlto jei daugiabučiame name neįrengta karšto vandens cirkuliacijos sistema, šio mokesčio gyventojams mokėti nereikia. „Gyventojas turi teisę rekonstruoti cirkuliacijos sistemą arba atsijungti tik nuo gyvatuko. Tokiu atveju jam būtų skaičiuojamas 80 kilovatvalandžių mažesnis cirkuliacijos tarifas“, - dėstė K. Engelgardt-Tkačuk.

Ji pabrėžė, kad bet kokį atsijungimą nuo šildymo ir karšto vandens sistemos bei šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstrukciją gyventojai turėtų atlikti nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. Gyventojai, manantys, kad jiems skirtas mokestis už cirkuliaciją yra per didelis, turėtų kreiptis į Kainų komisiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"