TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vilniečius pasieks netikėtos sąskaitos už vandenį

2015 12 17 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Gruodžio mėnesį daugiau kaip 36 tūkst. Vilniaus gyventojų pasieks „Vilniaus energijos“ raginimas susimokėti maždaug 60 eurų skolą už vandenį, kurį jie naudojo kelerius metus, tačiau dėl įstatymų painiavos už jį nemokėjo.

Skolą gyventojai galės susimokėti iš karto arba paskirstyti mokėjimus per kitų metų 12 mėnesių. „Vilniaus energija“ tikina, kad nė vienas iš gyventojų surinktas centas bendrovei neatiteks. Visa susidariusi skola esą bus pervesta įmonei „Vilniaus vandenys“.

Vilniečiams pateiktose sąskaitose nurodoma, kad jiems teks sumokėti už 2010-ųjų gegužės – 2011 metų balandžio ir 2014 metų sausio-gruodžio mėnesiais suvartotą įmonės „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens dalį, skirtą karštam vandeniui ruošti. Ši dalis iki šiol gyventojams, kurie pasirinko tuo metu jiems pasiūlytą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai vartotojai atskirai moka vandens tiekėjui ir vandens šildytojui, iki šiol nebuvo pateikta jokiose sąskaitose.

Dėl to gyventojai už suvartotą ir jokiose sąskaitose nepateiktą šalto vandens dalį, skirtą karštam vandeniui ruošti, liko skolingi apie 2,14 mln. eurų be PVM. Vidutiniškai vienam Vilniaus butui liko nepriskaityta vandens už 60 eurų.

Energetikos ministerijos, kuriai tuo metu vadovavo Arvydas Sekmokas, patvirtintą būdą Vilniuje buvo pasirinkę apie penktadalis „Vilniaus energijos“ klientų.

Patvirtino painias taisykles

„Painiavą dėl atsiskaitymo už karštą vandenį Lietuvos miestuose sukėlė 2010 metais tuomečio energetikos ministro Arvydo Sekmoko patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse inicijuota tvarka, pagal kurią gyventojams buvo pasiūlyta galimybė pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti atskirai reikia pirkti iš geriamojo vandens tiekėjo („Vilniaus vandenys“), o šilumą jam pašildyti – iš šilumos tiekėjo („Vilniaus energija“)“, – LŽ teigė „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas.

2014 metų spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad atsiskaitymo už vandenį tvarką, kai atskirai mokama vandens tiekėjui ir vandens šildytojui, kurį numatė Šilumos ūkio įstatymas, neveikė taip, kaip buvo numatyta.

Todėl šilumos tiekimo įmonėms teko prievolė sąskaitas už karštam vandeniui ruošti gyventojų suvartotą, tačiau neapmokėtą vandenį, pateikti tiems vartotojams, kurie buvo pasirinkę 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Pagal teismo išaiškinimą, jie tokio savo pasirinkimo tinkamai neįgyvendino.

Vietoj jo nuo 2015 metų sausio 1 dienos šiems gyventojams pradėtas taikyti apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, kai sąskaitas už vandenį ir jo pašildymą teikia „Vilniaus energija“.

„Vilniaus energija“ teigia jau padengusi daugiau kaip 2,2 mln. litų (637 tūkst. eurų) vartotojų skolą – šios lėšos pervestos vandens tiekimo įmonei „Vilniaus vandenys“.

„Nė vienas surinktas euras „Vilniaus energijai“ neatiteks. Visas lėšas už sunaudotą, bet neapmokėtą šaltą vandenį pervesime vandens tiekėjai „Vilniaus vandenys“, – tikino „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis.

Panaši situacija, kai dėl politinių sprendimų vilniečiams teko vėliau mokėti už paslaugas, pasak N. Mikalajūno, Vilniuje jau buvo susiklosčiusi.

2010–2013 metais sostinės gyventojai mokėjo vadinamąjį Imbraso mokestį. Vilniečiai buvo priversti kompensuoti nuostolius, kurie susidarė buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso iniciatyva 2008–2009 metais laiku neperskaičiavus šilumos energijos tarifo, kuris turėjo kilti dėl brangstančių „Gazprom“ gamtinių dujų.

Sąskaitų gyventojams neteikia

Kaip LŽ aiškino Rūta Mackevičiūtė, UAB „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus vadovė, 2008 metais įsigaliojusi Šilumos ūkio įstatymo redakcija nustatė du apsirūpinimo karštu vandeniu būdus: centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimą iš karšto vandens tiekėjo (1-asis būdas) arba šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimą iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimą – iš geriamojo vandens tiekėjo (2-asis būdas).

Pasak jos, nupirkto geriamojo vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, kiekis nustatomas pagal vieno įvadinio vandens apskaitos prietaiso, įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius (šilumokaitį), rodmenis.

Pagal šį geriamojo vandens apskaitos prietaisą ir vykdomas atsiskaitymas su geriamojo vandens tiekėju, tačiau, priklausomai nuo pasirinkto apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, atsiskaityti už patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti turi skirtingi juridiniai asmenys. Pasirinkus 1-ąjį būdą, atsiskaito šilumos tiekėjas – UAB „Vilniaus energija“, o pasirinkus 2-ąjį būdą – daugiabučio namo savininkų pasirinktas ir įgaliotas atstovas (bendrija ar namo administratorius).

Esą dėl to „Vilniaus vandenys“ neteikia sąskaitų tiesiogiai gyventojams. „Tam tikru laikotarpiu siuntėme sąskaitas gyventojams, nes tai daryti bendrovę buvo įpareigojusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tačiau 2014 metų spalio 14 dienos nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad, kol pasirinkusio 2-ą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą įgaliotas asmuo nesudarė sutarties su UAB „Vilniaus vandenys“, karšto vandens tiekėjas yra UAB „Vilniaus energija“, – dėstė R. Mackevičiūtė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"