TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vilniuje beveik ketvirtadaliu pigs šiluma

2014 04 29 6:00
Ne šildymo sezono metu „Vilniaus energija“ šilumos gamybai naudos biokurą, kuris dabar yra daugiau kaip du kartusi pigesnis už gamtines dujas. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Gegužės 1 dieną Vilniuje nuo 23,92 iki 18,48 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) be PVM, arba 23 proc., mažės šilumos kaina. Šiluma pigs, nes ne šildymo sezono metu „Vilniaus energija“ šilumos gamybai naudos biokurą, kuris dabar yra daugiau kaip du kartus pigesnis už gamtines dujas.

„Vilniaus energija“ pati pagamins 41 proc. šilumos iš vietinio kuro Vilniaus antrojoje termofikacinėje elektrinėje (E2) ir Naujosios Vilnios katilinėje. Likusią dalį, 59 proc., šilumos bendrovei pateiks nepriklausomi gamintojai.

Brango dėl politikų sprendimų

„Vilniaus energijos“ iš biokuro pagamintos šilumos kaina sudaro 7,5 ct/kWh. Vidutinė nepriklausomų gamintojų siūloma kaina – 11,98 ct/kWh. Įvertinus šilumos nuostolius tinkle ir pridėjus 5,66 ct/kWh be PVM pastoviąją šilumos tarifo dedamąją, ne šildymo sezono metu šilumos kaina Vilniuje sudarys 18,48 ct/kWh be PVM.

„Jeigu šiuo metu Vilniuje veiktų miesto savivaldybės ir įmonės „Reenergy“ planuota atliekų jėgainė, kurios veikla tapo negalima priėmus vyriausybei diskriminacinius nutarimus, šilumos kaina sostinėje būtų mažiausia Lietuvoje“, - teigė Nerijus Mikalajūnas, „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai.

Lietuvos miestuose, kuriuose šilumos gamybai naudojamas biokuras, vidutinė šilumos kaina sudaro apie 18,5 ct/kWh be PVM. Importuojamomis dujomis šildomi miestai už šilumą vidutiniškai moka 26,5 ct/kWh be PVM.

„Mažesnį šilumos tarifą jau dabar galėtume taikyti ištisus metus, jei konservatorių vadovaujama Vilniaus taryba 2010 metais nebūtų blokavusi bendrovės „Dalkia“ parengto kuro konversijos plano“, - teigė „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis.

EK planą pripažino tinkamu

2013-ųjų gruodį Europos Komisija (EK) patvirtino, kad kompanijos „Dalkia“ parengtas taršos mažinimo ir kuro konversijos planas, kurį 2010 metais atmetė konservatorių vadovaujama Vilniaus taryba, yra tinkamas miestui, ir įpareigojo jį įgyvendinti.

Vilniaus miestui EK patvirtino priemones, numatančias tolygų taršos mažinimą ir biokuro diegimą šilumos ūkyje. Komisija įpareigojo sostinę iki 2020 metų įgyvendinti kuro konversijos projektą, pagal kurį numatoma 70 proc. šilumos ūkyje suvartojamų gamtinių dujų pakeisti biokuru.

EK nurodymu, planas turi būti įgyvendinamas aiškiai apibrėžtais etapais, kitu atveju gresia baudos. Galutinai įgyvendinti taršos mažinimo reikalavimus Lietuvos energetikos įmonėms privaloma iki 2020 metų birželio pabaigos.

Komisijai palaiminus minėtą planą, ‚‚Vilniaus energijai“ nereikės šiemet iš karto investuoti 70 mln. litų, kad nuo 2016 metų įmonės įrenginiai atitiktų ES aplinkosaugos reikalavimus, mat terminas pratęstas ketveriems metams.

Šie pinigai pagal pirminį planą turėjo būti skirti elektrinėms pertvarkyti, kad jos atitiktų naujus ES aplinkosaugos reikalavimus. Dabar nereikės labai skubėti, o lėšas galima investuoti per ilgesnį laiką. Šiemet reikės investuoti ne 70 mln., o tik 26 mln. litų. Kadangi šios investicijos neduoda jokio ekonominio efekto, o tik padidina išlaidas aplinkosaugai, jos didina šilumos kainą, nes įskaičiuojamos į tarifą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"