TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vilnos kainos nenustygsta vietoje

2013 11 11 6:00
V.Dauderienės teigimu, gaminiai iš vilnos kasmet brangsta, tačiau Lietuvoje jie vis dar parduodami pigiau nei užsienyje. LŽ archyvo nuotrauka

Pastaruoju metu vilnos kainos pasaulinėse rinkose šokinėja, bet ir nuosaikiausi analitikai žada, kad jos kris. Tuo metu Europos gamintojai vis užsimena prekybininkams, esą jau kitąmet vilnos gaminiai brangs.

Vilnos kainos, po krizės pasaulinėse rinkose šovusios žemyn, 2011-aisiais patraukė priešinga kryptimi. Jau atrodė, kad vilnonės kojinės taps prabanga, tačiau tada kainos vėl smuko. O šiandien jos veikiau šokinėja, nei krypsta kuria nors linkme. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATĮA) bei Lietuvos vilnos tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Aurimas Palevičius jau dvidešimt metų sukasi šiame versle, bet nesiima prognozuoti tolesnių vilnos kainų pokyčių. Tuo metu analitikai pranašauja, kad jos vėl mažės.

Vilnos kainos, kaip aiškina A.Palevičius, šokinėja pirmiausia dėl to, kad po 2008-2009 metų labai pasikeitė gamintojų ir verpėjų darbo stilius. Šiandien jie, užuot kaupę, kaip anksčiau, sandėliuose žaliavas dviem ar trims mėnesiams, tenkinasi atsargomis tik vienai ar dviem savaitėms.

Kinijai nepavyksta atsitiesti

A.Palevičiaus sutinka, kad nereguliariai ir mažais kiekiais pirkdami vilną gamintojai tarsi patys kiša sau koją, nes taip provokuoja kainų svyravimus. Tačiau kitaip elgtis, anot pašnekovo, jiems neleidžia ribotos finansinės galimybės. Padėtis esą pagerėtų tik tuo atveju, jei Europoje tekstilė būtų daugiau finansuojama, pasikeistų bankų požiūris. „Tegul vilnos kaina ir nepasiektų piko, bet bent jau būtų stabili“, - svarstė jis.

LATĮA vadovo teigimu, viena svarbiausių nepalankios situacijos priežasčių – niekaip neatsigaunantis vidaus vartojimas šiam sektoriui reikšmingoje Kinijoje. „Šiuo metu ekonomikos padėtis bloga – prastesnė nei sunkmečiu, kai vyko staigūs pokyčiai, viskas krito žemyn ir buvo kilusi panika. Tačiau išgyveno beveik visi. Šiandien tekstilės, ypač vilnos, sektoriuje yra daug klausimų“, - kalbėjo A.Palevičius. Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu aukcione neišpirkta apie 14 proc. vilnos, o tai - pats prasčiausias rodiklis. Esą blogas ženklas jau būna ir tada, kai lieka nenupirkta 2-3 proc. vilnos.

Sumažėjo verpalų poreikis

Vilnos kokybei daug reikšmės turi ne tik avių veislė, bet ir palankios klimatinės sąlygos - avys visus metus ganosi gryname ore./LŽ archyvo nuotrauka

Lietuviai vilnos negamina, nes šalyje daugiausia auginamos mėsinės avys. Jų vilna netinkama apdoroti pramoniniu būdu. Šios žaliavos siūlo Lenkija, Vokietija ir Rusija, bet ji ne itin kokybiška. Labai gera, tačiau ir daug brangesnė, yra Australijos, Naujosios Zelandijos, Argentinos ir Urugvajaus tiekiama vilna.

Lietuvoje nedaug perkama vilnos kaip žaliavos, nes mūsų krašte, o ir visoje Europoje mažai belikę verpimo įmonių. Verpalus gaminančios bendrovės „Vernitas“ komercijos direktorius Rimantas Grabauskas mano, jog taip nutiko dėl sumažėjusio verpalų poreikio. Kai Europos Sąjunga pasirašė laisvosios prekybos sutartį su Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) priklausančiomis trečiosiomis šalimis ir prekyba tapo laisva, daug trikotažo bei audimo fabrikų buvo uždaryta arba perkelta į Kiniją. „Trikotažo pramonė Europoje labai sumenkusi, nes jos rinka užverčiama gaminiais iš trečiųjų šalių“, - paaiškino R.Grabauskas.

Apsaugo metiniai kontraktai

"Vernito" komercijos direktorius didelių vilnos kainos pokyčių artimiausiu metu neprognozuoja. "Prieš 2-3 metus buvo ažiotažas. Tad kinų žaliavos kaina buvo labai sukilusi, o dabar ji nusistovėjusi ir didelių svyravimų nėra“, - sakė R.Grabauskas.

Šiemet „Vernito“ veiklos rezultatai geresni negu pernai, teigiamą tendenciją tikimasi išlaikyti ir kitąmet. Daugiausia verpalų planuojama eksportuoti į Rusiją. Jos pramonė didelė, o verpimo fabrikai, nespėję prisitaikyti prie technologinių pokyčių, žlugo. Vilną iš Naujosios Zelandijos lietuvių įmonė perka pagal metinius kontraktus, todėl žaliavos kaina yra stabili. Tai "Vernitui" leidžia išvengti ir vilnos bei pusvilnonių verpalų kainų pokyčių.

Prognozuoja skirtingai

A.Palevičius pažymi, kad gatavo gaminio vertei įtakos turi ne tik vilnos ar verpalų kaina, bet ir daug kitų veiksnių. Pavyzdžiui, prekės ženklas, kainodaros sprendimai. Todėl už žinomo prekės ženklo kostiumą vartotojas sumoka kur kas daugiau, nei siekia jo savikaina. A.Palevičius skaičiuoja: metras grynos vilnos audinio gali atsieiti 15-20 eurų, o kostiumui reikia maždaug 3 metrų audinio. Tuo metu žinomo prekės ženklo eilutė kainuoja apie 300 eurų.

Anksčiau už tokį gaminį, anot jo, reikėjo mokėti beveik dvigubai daugiau. „Pavyzdžiui, „Hugo Boss“, „Roy Robson“ ir kiti vidutinės verslo klasės gamintojai kainas sumažino maždaug perpus, ir žaliava tam didelės įtakos neturėjo. Piginant gaminius bandoma susigrąžinti vartotojus, nes ekonominė situacija ne pati geriausia“, - paaiškino A.Palevičius.

Tačiau vilnos gaminiais iš Lietuvos, Lenkijos ir Slovėnijos prekiaujanti „Aurum Lana“ pažymi, kad jie kasmet brangsta. Kaip tvirtina įmonės marketingo direktorė Vida Dauderienė, „gaminiai iš natūralios žaliavos ateityje tik brangs. Tai jaučia ir gamintojai". Pastaruoju metu "Aurum Lana" paklausa nesiskundžia - pardavimas didėja.

Tiekėjai jau įspėjo

Natūralios vilnos gaminius siūlančios bendrovės „Flokati“ komercijos direktorė Renata Stanislovaitienė minėjo, kad audinių tiekėjai iš užsienio jau įspėjo apie didėsiančias kainas. „Jie praneša, kad žaliavos brangsta, tačiau koks tai augimas, sužinosiu tik kitąmet, kai gausiu patvirtintas kainas“, - sakė "Flokati" atstovė. Įmonė perka audinius pagal metinius kontraktus.

Nežinodama, kiek audiniai kainuos ateityje, R.Stanislovaitienė teigė kol kas negalinti numatyti ir galutinių gaminių kainų pokyčių. Šiuos metus "Flokati" baigs dabartinėmis kainomis, o jos, palyginti su praėjusiais metais, itin nesikeitė. „Esame auganti įmonė, mūsų asortimentas plečiasi ir keičiasi, atsiranda labai daug naujų gaminių. Todėl labai sunku lyginti kainas", - pridūrė R.Stanislovaitienė.

Lemia ne vien kilmė

V.Dauderienė pažymėjo, kad kol kas Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europa ir Skandinavijos šalimis, vilnoniai gaminiai gana pigūs. Esą tai pamatę užsieniečiai aikčioja iš nuostabos, tačiau lietuviai, nuo senų laikų pripratę prie natūralių audinių, itin mažų kainų neįvertina. Paklausta, kaip Lietuvos prekybininkams pavyksta vilnonius gaminius pasiūlyti šiek tiek pigiau, pašnekovė atsakė, jog tai priklauso nuo jų savikainos ir antkainio.

Įmonės "Aurum Lana" atstovė pabrėžė, kad apskritai gaminio kaina pirmiausia priklauso nuo vilnos rūšies. Natūralu, jog Australijos merino avių vilna yra brangesnė, nes labai kokybiška. Dėl tos pačios priežasties brangi ir Pietų Amerikoje auginamų avių vilna. Jei gaminio sudėtyje yra kupranugarių, alpakų vilnos - kaina dar didesnė. „Vilnos kokybei daug reikšmės turi ne tik avių veislė, bet ir palankios klimatinės sąlygos. Kitaip sakant, avys ištisus metus gali ganytis gryname ore, ypač kalnuose, kaip, pavyzdžiui, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitur. Deja, Lietuvoje tai neįmanoma“, - paaiškino ji.

Kainą taip pat lemia gaminio dydis, tankis, faktūra ir spalva. Vienspalviai gaminiai dažnai šiek tiek brangesni nei margi. Be to, svarbu ir vilnos apdorojimas: ar ji šukuota, ar šiaušta ir pan.

V.Dauderienė sutiko, kad gerokai kilstelėti kainą gali ir žinomas prekės ženklas. Tačiau, pašnekovės žodžiais, vilnonių gaminių kokybę parodo atitinkami produkcijos sertifikatai. Svarbiausias jų - "Woolmark" sertifikatas. Tiesa, naudinga žinoti, kad gaminys turi būti pažymėtas ne tik "Woolmark" ženklu, bet ir licencijos numeriu.

DALINKIS:
0
2
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"