TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Virš smulkių šeimos ūkių pakibo ES kardas

2011 03 02 0:00
K.Starkevičius: "Mūsų smulkus ūkis pradėjo stotis ant kojų tik Lietuvai įstojus į ES. Jam dabar kaip tik reikalingos investicijos".
LŽ archyvo nuotrauka

Stambiausia Europos Sąjungos (ES) biudžeto donorė Vokietija užsimojo naujuoju 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu neteikti paramos smulkiems šeimos ūkiams. O būtent tokie ūkiai dominuoja Lietuvos žemės ūkio žemėlapyje.

Iki 5 hektarų žemės ūkio naudmenų turintys ūkiai sudaro beveik 60 proc. visų Lietuvos ūkių. Dėl būsimos paramos smulkiesiems žemdirbiams Briuselyje praėjusią savaitę susikirto Vokietijos ir Lietuvos atstovai. ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Vokietijos žemės ūkio ministrė Ilzė Aigner pareiškė, kad smulkūs ūkiai po 2013 metų nebeturėtų būti finansuojami.

Lietuvos žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius atsikirto, kad naujosios ES šalys negali su tuo sutikti. K.Starkevičius tiki, kad Vokietijos pozicijos nepalaikys ne tik Lietuva, bet ir kitos ES naujokės bei kai kurios ES senbuvės, ir mūsų šeimos ūkiams neiškils visiško sunykimo grėsmė.

Tiki šeimos ūkių galimybėmis

I.Aigner nuomone, po 2013 metų būtų tikslinga paramą teikti tik vidutiniams ir stambiems ūkiams, kadangi jie sukuria didesnę pridėtinę vertę, o smulkūs ūkiai - ekonomiškai neperspektyvūs.

"Paprieštaravau, kad mūsų smulkus ūkis pradėjo stotis ant kojų tik Lietuvai įstojus į ES. Jam dabar kaip tik reikalingos investicijos", - LŽ sakė ministras K.Starkevičius. Jis mano, kad tokiems ūkiams ateityje reikėtų suteikti 30-50 tūkst. eurų paramą, ją gavę ūkininkai įsipareigotų plėsti ir modernizuoti savo ūkius.

"Pavyzdžiui, dabar ūkininkas turi 10-20 karvių, per penkerius metus jis įsipareigotų bandą padidinti iki 30. Už tuos pinigus jis galėtų praplėsti tvartą, namelį pasitvarkyti. Taip sustiprintume šeimos ūkį, kuris yra mūsų žemdirbystės pagrindas. Jeigu paremsime, jis bus konkurencingas. Jeigu paramos smulkieji negaus ar ją bus labai sunku gauti dėl biurokratinių kliūčių, šeimos ūkiai Lietuvoje neišsilaikys ir sunyks", - prognozavo ministras.

K.Starkevičius tikisi, kad Lietuvos poziciją rems Lenkija ir kitos naujosios šalys, taip pat senosios, pavyzdžiui, Prancūzija, kurioje taip pat nemažai smulkių ir vidutinių ūkių. "Manau, parama šeimos ūkiui tikrai išliks. Beje, stambių bendrovių rodikliai nebūtinai yra geresni už vidutiniokų. Mūsų šeimos ūkių, kuriuose laikoma 20-30 karvių, primilžiai dideli ir pieno kokybė labai gera. Tai perspektyvus ūkis, deja, iki šiol jam Lietuvoje nebuvo skiriama reikiamo dėmesio", - LŽ teigė K.Starkevičius.

Prarado pasitikėjimą galimybėmis

Iš Lietuvoje registruotų maždaug 200 tūkst. ūkių tik 2 proc. valdo daugiau kaip po 100 hektarų naudmenų. Visi kiti yra smulkūs ir vidutiniai ūkiai, valdantys nuo 3 iki 20 hektarų žemės.

"Per 20 metų Lietuvoje ūkiai labai poliarizavosi. Maždaug 1 proc. visų ūkių valdo apie 40 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Likusieji yra smulkūs ūkiai, vidutiniškai valdantys iki 10 hektarų. Nors smulkus ūkis Lietuvoje gamina apie pusę žemės ūkio produkcijos, realiai šių ūkių nepasiekia jokia investicinė parama", - LŽ teigė Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas.

Pasak jo, rengti verslo planus smulkiesiems labai sudėtinga ir brangiai kainuoja, tad ES investicine parama šeimos ūkiai beveik nepasinaudojo. "Europos paramą gauna tik pasitraukiantys iš žemės ūkio gamybos, pusiau natūriniai ūkiai ir ūkininkaujantys nederlingose žemėse, - tvirtino V.Juodsnukis. - Iki šiol Lietuva labai neproporcingai skirstė paramą savo ūkio subjektams. Visą investicinę paramą susigriebė stambūs ūkiai."

Tačiau V.Juodsnukis pripažįsta, kad po pastarųjų Seimo rinkimų į valdžią atėjusi Permainų koalicija prioritetu išsikėlė vidutinio šeimos ūkio plėtrą. "Dabar manoma, kad smulkus ūkis gali būti ne tik pigios žaliavos tiekėjas, bet ir savo užaugintą produkciją perdirbti sukurtose mikroįmonėse bei produkciją realizuoti ūkininkų turgeliuose ar per kooperatyvus. Teisinė bazė pagaliau sutvarkyta, bet problema, kad per 20 metų tie smulkieji ūkininkai atprato gaminti žemės ūkio produkciją, jų verslumo įgūdžiai menki, nes visos mokymo programos iki šiol nebuvo orientuotos į šį ūkio sluoksnį. O svarbiausia - smulkieji ūkininkai prarado pasitikėjimą savo galimybėmis. Juk visi ankstesni žemės ūkio ministrai ir žemės ūkio vadovai deklaruodavo, kad ateitį Lietuvoje turi ir konkuruoti gali tik labai stambus bei modernus ūkis, valdantis ne mažiau 200-300 hektarų žemės", - konstatavo V.Juodsnukis.

Svarbus ne dydis, o modernumas

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis mano, kad ne ūkio dydis, bet jo modernumas ir pasirinkta žemės ūkio kryptis lemia, ar ūkis pajėgs būti gyvybingas ir išliks konkurencinėje kovoje. "Dalis smulkių ūkių gali išsilaikyti. Bet turintieji 15 hektarų ir užsiimantieji tradicine žemdirbyste (auginantieji javus ar rapsą, gaminantieji pieną ar užsiimantieji mėsine gyvulininkyste) šeimos neišlaikys. Šeimą galima išlaikyti turint ir hektarus: pavyzdžiui, investavus į laistymo įrangą ir moderniai auginant braškes. Bet iš trijų karvių pieno šeimos neišlaikysi: reikia vaikus leisti į mokyklą, juos aprengti ir patiems apsirengti. Reikia žmoniškai gyventi XXI amžiuje", - svarstė J.Kraujelis.

Jis sveikina K.Starkevičiaus ryžtą apginti Lietuvos smulkiuosius ūkininkus, tačiau nesutinka su neretai įvairiuose žemdirbių forumuose išsakomais priekaištais, kad stambieji ūkiai nepelnytai susigriebė visą ES paramą. "Vienam žemės ūkio bendrovės darbuotojui vidutiniškai tenka 26 hektarai naudmenų. Taigi vertinkime ir tai, kiek bendrovės sukuria darbo vietų. Kitas rodiklis - našumas. Vidutiniškai vienam žemės ūkyje užimtam žmogui Lietuvoje prekinės produkcijos tenka apie 20 tūkst. litų, o žemės ūkio bendrovėse dirbantiesiems - apie 80 tūkst. litų. Darbo našumas yra keturis kartus didesnis. Niekur nedingsi - stambesnis ūkis perspektyvesnis, jis gali sėkmingiau diegti mokslo laimėjimus, racionaliai paskirstyti darbo jėgą. O šeima, auginanti gyvulius, 364 dienas per metus pririšta prie jų - nei atostogų, nei poilsio, neduok Dieve, kokia liga", - kalbėjo J.Kraujelis.

Jo nuomone, teikti investicinę paramą smulkiam ūkiui ne visada prasminga. "Ką pajėgs nusipirkti penkių ar šešių hektarų ūkio savininkas? Nedidelį traktoriuką. Baltarusiškai technikai reikės ne mažiau 50-60 tūkst. litų. O prie traktoriaus dar reikės padargų prikabinti. Antrą dešimtmetį šnekame apie kooperaciją, tačiau ji Lietuvoje niekaip neįsivažiuoja. O gal vieno kombaino ar traktoriaus užtektų visam kaimui?" - svarstė jis.

J.Kraujelio įsitikinimu, lietuviai žemdirbiai turėtų pažvelgti toliau už savo kiemo. Europoje tie 15-20 hektarų ūkiai jų savininkams teikia tik dalį uždirbamų pajamų. Kitas pajamas jie užsidirba iš alternatyvios žemės ūkiui veiklos. Jis pasakoja Švedijoje lankęsis 150 ha dydžio ūkyje, kuriame dirba tik vyras - žmonai darbo ūkyje nėra, ji dirba pašte.

Mažiukai nyksta, ūkiai stambėja

Pirminiais 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis, ūkių, turinčių vieną ir daugiau hektarų žemės ūkio naudmenų, skaičius Lietuvoje per septynerius metus (nuo 2003 metų žemės ūkio surašymo) sumažėjo daugiau kaip 26 procentais.

Labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2,5 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2003 metų surašymo duomenimis, jų skaičius sumažėjo 37 proc., arba 49,6 tūkst. ūkių), ir ūkių, turinčių 5,10 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2003 metų surašymo duomenimis, jų skaičius sumažėjo 30 proc., arba 17,3 tūkst. ūkių). Vieni ūkiai žemę pardavė, kiti - išnuomojo, treti - pasitraukė iš prekinės žemės ūkio gamybos, už tai gaudami paramą pagal Kaimo plėtros programą.

Visus septynerius metus nuo 2003-iųjų visuotinio žemės ūkio surašymo stebimas ūkių stambėjimas. Šią tendenciją patvirtina ir pirmieji 2010 metų surašymo rezultatai. Vidutinis ūkio dydis (pagal žemės ūkio naudmenų plotą) padidėjo nuo 9,3 hektarų 2003 metais iki 13,8 hektarų 2010-aisiais. Didelių, turinčių daugiau kaip 100 hektarų žemės ūkio naudmenų, ūkių buvo 3,8 tūkstančio. Jie sudarė 2 proc. visų ūkių ir valdė 42 proc. naudojamų žemės ūkio naudmenų. 2003 metais tokių ūkių buvo perpus mažiau.

Tačiau Lietuvoje dominuoja maži ūkiai. 2010-ųjų surašymo metu iki 5 hektarų žemės ūkio naudmenų turėjo 117,5 tūkst. ūkių, tai sudarė daugiau nei pusę (59 proc.) visų ūkių ir šie valdė apie 11 proc. žemės ūkio naudmenų.

Ūkių, žemės valdoje turinčių 1 ir daugiau hektarų naudojamų žemės ūkio naudmenų, skaičius ir jų naudojama žemė

Rodiklio pavadinimas Visi ūkiai Ūkininkų ir šeimos ūkiai Žemės ūkio bendrovės ir įmonės

2003 2010 2003 2010 2003 2010

Ūkių skaičius, tūkst. 272,1 199,9 271,5 199,3 0,6 0,6

Naudojamos žemės ūkio naudmenos, tūkst. ha 2491,0 2734,7 2188,3 2367,0 302,7 367,7

Vidutinis ūkio dydis pagal žemės ūkio naudmenų plotą, ha 9,3 13,8 8,2 12,0 504,7 580,8

Šaltinis: Statistikos departamentas

Ūkių dydis ES senbuvėse

Šalis Vid. ūkio dydis, ha

ES-15 (vidurkis) 18,7

Jungtinė Karalystė 67,7

Danija 45,7

Liuksemburgas 45,4

Prancūzija 42,0

Švedija 37,7

Vokietija 36,3

Airija 31,4

Suomija 27,3

Belgija 22.6

Ispanija 20,3

Nyderlandai 20,0

Austrija 17,0

Portugalija 9,3

Italija 6,1

Graikija 4,4

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"