TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Virš tuščių kaimo turizmo sodybų - juodi debesys

2010 06 21 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Vasara įsibėgėjo, tačiau kaimo turizmo verslas ją pasitiko itin niūriai. Tokios tuščios kaimo sodybos dar niekada nebuvo - kai kur per savaitę nesulaukiama nė vieno žmogaus. O gausiai dalyta ES parama ir įsikurti paimti kreditai verslininkus slegia ypač sunkiai.

Kaimo turizmu užsiimantys verslininkai jau beveik dešimtmetį buvo įpratę, kad poilsio sezono metu sodybos būna perpildytos. Tiesa, anksčiau ir sodybų buvo gerokai mažiau, nei jų įkurta dabar. Taip LŽ pasakojo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovė Regina Sirusienė.

Užsuka porai dienų.

Valstybinio registro duomenimis, šiuo metu įregistruota apie 500 kaimo turizmo sodybų, tačiau, R.Sirusienės žiniomis, yra ir nelegaliai veikiančiųjų, tad bendras rinkoje veikiančių sodybų skaičius turėtų būti nurodomas didesnis.

"Vien mūsų asociacijai priklauso 399 kaimo turizmo paslaugas teikiančios sodybos. Gavę duomenis iš jų savininkų įsitikinome, kad ši žiema buvo itin sudėtinga dėl užsakymų stygiaus. Ir vasarai kol kas užregistruoti tik pavieniai užsakymai", - dėstė pašnekovė.

Pasak R.Sirusienės, vasarą vyksta įvairūs renginiai - Joninės, Oninės, muzikos festivaliai, dailininkų plenerai, skulptorių stovyklos ir panašiai, tad jie šiek tiek pagyvina kaimo turizmą. Šios paslaugos klientų segmentas išliko beveik nepakitęs.

"Tačiau labai pasigendame atostogaujančių šeimų. Į kaimo turizmo sodybas atvažiuodavo atostogauti vidutines pajamas gaunantys lietuviai, kurie galėdavo sau leisti bent savaitę pailsėti arba pajūryje, arba kaimo sodyboje. Šie klientai per pastaruosius metus baigia išnykti. Prognozuojame, kad šiais metais apgyvendinimas kaimo turizmo sektoriuje dar kris apie 30 proc.", - konstatavo ji.

Pasak R.Sirusienės, daugiausia žmonių atvyksta savaitgaliais, t. y. 2-3 dienoms. Savaitei ar ilgesniam laikui sodybose apsistoja tik dideli kaimiško gyvenimo entuziastai ir mėgėjai. Tačiau tokių yra nedaug. Ji pažymėjo, kad lietuviai nėra linkę ieškoti egzotikos ir paprastai ieško patogumų.

"Tualeto būdelės lauke, namo be vandentiekio ir kitokios kaimo egzotikos ieško gal tik 0,01 proc. visų atvykstančiųjų. Mūsų poilsiautojai yra miestiečiai ir jiems sunku įsivaizduoti, kad tualeto tektų ieškoti kur pamiškėje, ypač naktį", - teigė ji.

Nėra nė vieno žmogaus

Plateliuose įsikūrusios kaimo turizmo sodybos savininkė Zofija Šilienė LŽ teigė, kad kaimo turizmu užsiimančių Platelių krašto verslininkų padėtis itin sudėtinga. Esą šie visiškai nesulaukia užsakymų šiai vasarai.

"Tokia krizė apėmusi, kad nieko nebeliko. Kalbėjausi su Plateliuose įsikūrusių didelių sodybų savininkais. Jie už galvų susiėmę - nebežino, ką daryti. Nėra nė vieno žmogaus. Anksčiau šiuo metų laiku jau visi nameliai būdavo apgyvendinti", - pasakoji ji.

Pati Z.Šilienė svečiams sudaro galimybę apsistoti ne ilgiau kaip parą. Pagrindinis jos uždarbis - iš maudynių mėgėjų, kurie paprastai atvyksta pasipliuškenti ežere 3-4 valandoms. Ji skundėsi, kad dabar šeimos prie ežero teužtrunka tik apie 2 valandas, o tai joms kainuoja apie 20 litų.

"Žmonės paprastai atvažiuoja, išsimaudo, išsiverda arbatos ar išgeria alaus, kartais ir šašlykų išsikepa - už tai papildomai paprašome kokių 10 litų. Bet sulaukiam žmonių vos kartą per savaitę, ir tai ne kiekvieną", - konstatavo ji.

Emigrantai grįžta švęsti

Tuo metu Molėtų rajone įsikūrusios kaimo sodybos "Pas Šeštoką" savininkė Diana Šeštokienė LŽ pasakojo, kad užsakymų turi su kaupu, mat ši sodyba yra labiau orientuota į pobūvių organizavimą.

Savininkės teigimu, dažniausi sodybos svečiai - užsienyje dirbantys lietuviai. Kadangi paklausa didelė, sodybos šeimininkai nepuolė mažinti paslaugų kainų. "Lietuviai labai linkę "baliavoti" ir tai daro labai plačiai. Vasarai užsakymų turime užtektinai, tad ir kainų nemažinome", - dėstė ji.

Pasak D.Šeštokienės, kiek kainuos šventės organizavimas vieną parą, priklauso nuo daugelio dalykų - žmonių skaičiaus, metų laiko, papildomų pageidavimų, paslaugų kiekio ir pan. Jos teigimu, daugiausia užsakymų sulaukiama vasarą, tačiau norinčiųjų švęsti atsiranda įvairiais metų laikais. Tiesa, žiemą, organizuoti šventę yra kur kas sunkiau.

Pasitaiko ir užsieniečių

Molėtų turizmo informacijos centro vadybininkė Edita Mušinskienė LŽ patikino, kad jau sulaukia nemažo turistų dėmesio. Žmonės nori pakeliauti po Molėtų apylinkes ir ieško vietos, kur apsistoti. Esą į turizmo centrą kreipiasi ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir nemažai užsieniečių. Vadybininkė pažymėjo, kad galimybėmis apsistoti sodybose daugiau domisi šeimos ir ekskursijų organizatoriai.

"Turistai ar kaimo mylėtojai teiraujasi apie galimybes apsistoti ir savaitgaliui, ir ilgesniam laikui. Be to, kaimo sodybose dažnai nakvoja sporto aistruoliai, kai vyksta įvairios varžybos, kaip antai orientavimosi arba dviračių maratonas", - pasakojo ji.

E.Mušinskienės teigimu, šioks toks turistų sumažėjimas jaučiamas, tačiau padėtis esą nėra labai bloga. Daugiausia poilsiautojų atvažiuoja liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

"Teiraujasi informacijos apie maršrutus bei nakvynę ir užsieniečiai iš Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos, Latvijos. Tiesa, šią žiemą turistų sulaukėme gerokai mažiau nei ankstesniais metais, bet nepasakyčiau, kad atėjus pavasariui jų daug mažiau nei įprastai, - aiškino ji. - Tenka kalbėtis ir su kaimo turizmo sodybų savininkais. Šie mums pasakoja, kad smarkiai aptirpo užsakymai. Bet padėtis tikrai nėra beviltiška - judėjimas vyksta."

E.Mušinskienė pabrėžė, kad net ir sumažėjus užsakymų norintieji atostogauti kaime turėtų apgyvendinimo galimybėmis pasidomėti iš anksto. Mat vasara yra piko metas ir gali atsitikti taip, kad iš anksto nesusiradę, kur apsistoti, turistai gali būti priversti važiuoti namo - nes nebus laisvų vietų. Pasak vadybininkės, kiekvienais metais pasitaiko nemažai tokių atvejų.

Kainos - derybų objektas

Šią vasarą nedidelio namelio nuoma parai (tik nakvynė) šeimai kainuoja apie 120 litų. Poilsiautojai namelyje turės visas galimybes maistą gamintis patys. Tačiau jeigu jie norėtų gauti maitinimą - kaina taip pat priklausytų nuo maisto raciono pasirinkimo. Viena kaina bus už virtą kaimišką kiaušinį su arbata pusryčiams - kainuotų kelis lietus vienam asmeniui - ir visai kita už įmantrius pusryčius ar švedišką stalą - tai kainuotų keliolika litų asmeniui. Ji pabrėžė, kad nors apgyvendinimo ir kitų paslaugų kainos nesikeitė, poilsiautojai gali drąsiai derėtis ir bandyti jas sumažinti.

Paramos ir kreditų spąstai

R.Sirusienė neturi duomenų apie sunkmečio neatlaikiusias ir bankrutavusias kaimo turizmo sodybas. Tačiau yra kelios sodybos, kurios pasinaudojo ES parama ir bendram finansavimui pasiėmė paskolas iš bankų - šios jau turi problemų dėl paskolų grąžinimo.

Pasak Kaimo turizmo asociacijos vadovės, praeitą savaitę Žemės ūkio ministerija paskirstė ES lėšas 5 projektams, susijusiems su kaimo turizmo plėtra. Į šią paramą gali pretenduoti tiek žmonės, norintys įkurti sodybą verslui plėtoti, tiek norintys plėsti infrastruktūrą arba, pavyzdžiui, įsigyti traktorių, žoliapjovę, įrengti valymo įrenginius, apšvietimą ir pan.

ES parama skiriama ir kaimo turizmui populiarinti užsienyje. Paprastai mūsų šalies atstovai dalyvauja įvairiose parodose.

R.Sirusienė pažymėjo, kad sunkmetis paveikė ir kitų Europos kraštų kaimo turizmo padėtį. Pašnekovė pati pažintiniais sumetimais lankėsi Vokietijoje, Rusijoje (Maskvoje), Švedijoje bei Lenkijoje. Šių šalių gyventojai šiemet apsisprendę likti atostogauti savame krašte. Tuo tarpu mūsų krašto gyventojai, negalintys išvykti į užsienį, nebeturi lėšų net ir atostogoms Lietuvoje, tad lieka namuose. Ypač sumažėjo užsieniečių turistų, keliaujančių plačiai žinomu Baltijos maršrutu per Estiją, Latviją ir Lietuvą.

"Šiais metais kainų netgi neskelbiame, kad paliktume vietos deryboms. Galutinė poilsio kaimo sodyboje kaina priklausys nuo poilsiautojo pasirinktų paslaugų ir pramogų kiekio", - dėstė ji.

Rodikliai smuko mažiausiai

Valstybinio turizmo departamento Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Ališauskaitės teigimu, kaimo turizmo potencialas didėja, nes 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, vietų kaimo turizmo sodybose padaugėjo net 20 proc., taip pat apie 8 proc. padaugėjo kaimo turizmo sodybų.

"Kaimo turizmo sodybose apsistojusių lietuvių turistų skaičiaus smukimas buvo šiek tiek mažesnis nei apskritai turistų skaičiaus smukimas apgyvendinimo sektoriuje. Šis smukimas buvo taip pat mažesnis nei išvykstamojo turizmo kelionių skaičiaus smukimas. Taigi, kaimo turizmo sektoriaus populiarumas smuko mažiausiai, palyginti su kitais turizmo sektoriais", - dėstė ji.

V.Ališauskaitės teigimu, visas turizmo sektorius 2008 metais sukūrė 2,65 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kaimo turizmas kol kas neturi ryškesnės įtakos visam krašto ūkiui, nes jo dalis BPV yra mažesnė negu 0,01 procento.

"Norėtųsi, kad kaimo turizmas grįžtų prie savo ištakų. Manau, kad didesnį potencialą turi tos kaimo sodybos, kurios nesiekia būti panašios į modernius viešbučius, bet išsiskiria šeimininkų svetingumu, tradicijų puoselėjimu, kulinarinio paveldo pasiūla, originalia tradicine architektūra", - LŽ sakė Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas, l. e. pareigas direktorius Juozas Raguckas.

Komentaras

"DnB NORD" banko finansų rinkos analitikė Indrė Genytė-Pikčienė LŽ teigė, kad apskritai turizmas mūsų krašte turi gana nedidelę reikšmę, nes tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo statistika visą turizmo sektorių rodo kaip vieną smulkiausių ekonominių veiklų. O kaimo turizmas esą dar smulkesnė verslo veikla.

"Žvelgiant iš makroekonominės perspektyvos kaimo turizmo vaidmuo nėra didelis, tačiau vertindami pastarųjų metų tendencijas pastebime, kad ši veikla buvo gana populiari tarp smulkesnių verslininkų. O pastarasis ekonominis bumas buvo įkvėpęs nemažai pasitikėjimo būtent tokio individualaus verslo veikla ir ne vienas šalies gyventojas nusprendė išbandyti šią sritį, - dėstė analitikė. - Tačiau apgyvendinimo veikla, mano nuomone, apskritai yra vienas rizikingiausių verslo sektorių, yra neužimtumo, svečių populiarumo ir trūkumo rizika ir pan. Manau, kad šiandien šių verslininkų padėtis yra tikrai sudėtinga. Aišku, tam didelę įtaką turi ir apskritai kritusi gyventojų perkamoji galia."

I.Genytės-Pikčienės nuomone, kaimo turizmas yra viena iš verslo nišų ir Lietuva turi kuo pasigirti kitų šalių kontekste, be to, šiam segmentui neabejotinai dar yra kur plėstis. Tačiau, pasak analitikės, turi būti atsižvelgiama ir į konkurenciją, ir į infrastruktūrą būtent parenkant tarptautinius maršrutus.

Taip pat turi būti suderinta turizmo centrų veikla, kad per tą tinklą būtų kuo paprasčiau sužinoti apie kaimo turizmą ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. "Iš principo turi investuoti ne tik verslas, bet ir valdžios institucijos, tiek garsindamos šią turizmo šaką, tiek propaguodamos atskirus aspektus per Turizmo departamentą. Kaimo turizmas nėra tokia veikla, kuri dėl sunkmečio bus pamiršta, ji, suprantama, atsigaus", - samprotavo analitikė.

Faktai

Išankstiniais Statistikos departamento vietinio turizmo tyrimo duomenimis, 2009 metais, palyginti su 2008-aisiais, vietinių turistų kelionių su viena ir daugiau nakvynių sumažėjo 13,8 proc., o vienadienių lankytojų kelionių - 16 procentų.

Vietinių turistų kelionės su viena ir daugiau nakvynių sudarė 2,4 mln., o 2008 metais - 2,8 milijono.

2009 metais vieno turisto kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2,7 nakvynės. Vienos kelionės metu turistas 2009 metais išleido vidutiniškai 147 litus, o 2008 metais - 163 litus.

Daugiausia - 331 litą turistai išleido sveikatingumo tikslais, 329 - apsipirkimo, 222 - atostogoms ir poilsiui, 92 litus - draugų ir giminių lankymui. Mažiausiai - 83 litus - turistai išleido vykdami į keliones lankyti savo sodo ar sodybos. Su nakvyne keliavo daugiau moterų (52 proc.) negu vyrų (48 proc.).

Apie pusę vietinių turistų kaip pagrindinį kelionės tikslą nurodė draugų ir giminių lankymą - 45 proc., atostogas ir poilsį - 27, verslo ir profesinius interesus - 11, savo sodo ar sodybos lankymą - 9, kitus tikslus - 5, sveikatingumo - 2, apsipirkti - 1 procentas. Per kelionę 48 proc. vietinių turistų apsistojo pas gimines ir draugus, 18 - viešbučiuose ar poilsio namuose, 20 - kitur, 11 proc. - savo sodo namelyje ar sodyboje, 3 - sveikatinimo įstaigose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"