TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Virš uosto - nuomonių rūkas

2008 07 25 0:00

Pastaruoju metu apie Klaipėdos jūrų uosto veiklą galima išgirsti nuomonių, kad valstybės skiriami milijonai investicijoms į krantines paskirstomi neracionaliai ir neefektyviai, paminant ekonominius principus. Tuo tarpu Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas sako, kad kol nėra pakankamai pinigų, visi patenkinti nebus, o esamų lėšų paskirstymas esą vyksta efektyviai.

Ne vieną kartą viešoje erdvėje uostamiesčio krovos kompanijų vadovai yra sakę, kad daugiausiai lėšų investicijoms gauna savo interesus ginantieji garsiausiai, o investicijos į uosto plėtrą skirstomos ekonomiškai nepagrįstai - "Duokite man, aš geriausias, padarysiu daugiausiai". Susiekimo ministras Algirdas Butkevičius taip pat yra pripažinęs, jog anksčiau skirstant investicijas klaidų neišvengta, ne visada būdavo atsižvelgta į investicijų grąžą. Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas LŽ teigė esąs tvirtai įsitikinęs, kad investicijos skirstomos pagal patį geriausią scenarijų.

Košės neverda

"Visos investicinės programos į uosto plėtrą nevykdomos šiaip ir tikrai nesiremia principu, kad šiandien duodam tam, rytoj - anam, poryt - kitam. Yra uosto taryba, kurią sudaro uosto didžiųjų kompanijų vadovai. Yra uosto plėtojimo taryba, kuriai vadovauja susisiekimo ministras. Jos sudėtyje yra įvairių ministerijų antrieji asmenys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, didžiųjų asociacijų prezidentai. Ir jose yra tvirtinamos investicinės programos, kurias dažniausiai vienbalsiai priima svarbiausi asmenys", - lyg nesudėtingą investicijų priėmimo logiką dėsto Uosto direkcijos generalinis direktorius. Jis tik dėl vieno dalyko nustebęs: kad vieną kartą krovos kompanijų vadovai balsavę už programą, kitą kartą sako, kad ji neefektyvi. "Suprantama, kad kai uostas labai apkrautas, visiems reikia ir kuo greičiau", - samprotauja pašnekovas.

Paklaustas, kokių priemonių imtasi, kad investicijos būtų paskirstytos efektyviau, jis atsakė, kad lėšos krantinėms skirstomos atsižvelgiant į krovinių judėjimą, o direkcijos siūlomi investicijų projektai būna keičiami, įsiklausius į uostininkų norus. S.Dobilinsko žodžiais, visų norų patenkinti neįmanoma tik dėl to, kad pinigų niekada nebūna per daug.

"Panašiai ir darome"

S.Dobilinkas pažymėjo, kad uostui svarbiausi ir šiuo metu perspektyviausi kroviniai yra trąšos ir konteineriai. "Auga visos kompanijos, bendras uosto augimas šiandien siekia 20 procentų. Reikia investuoti į tas vietas, kur didžiausias augimas, o mes panašiai ir darome", - teigė jis.

Uostininkai siūlo ne vieną investicijų paskirstymo ir efektyvumo scenarijų. Pirmiausia siūloma atsižvelgti į investicijų grąžą ir didesnę dalį investicijų skirti toms krovos kompanijoms, kurios investuoja į krovos darbus, sumoka didelius laivybos ir žemės nuomos mokesčius. Tačiau nuogąstaujama, kad valstybė iš pelningiausių tik pasiima daug, o duoda mažai. Tuo tarpu Uosto direkcijos generalinio direktoriaus S.Dobilinsko žodžiais, "skirstant investicijas į pelningiausiai dirbančias kompanijas ir atsižvelgiama".

Visi laimingi nebus

Siekdamos kompromiso, krovos kompanijos yra linkusios glaudžiau bendradarbiauti su Uosto direkcija ir pasiskirstyti darbus, t. y. krovos kompanijoms plėtojant suprastruktūrą (krovos darbų technologijos, sandėlių ūkis ir kt.), o direkcijai - uosto infrastruktūrą (naujų krantinių statyba ir senų rekonstrukcija, uosto gilinimo darbai ir kt.). Uosto direkcijos vadovas LŽ patikino, kad tai - ne teorija, "toks bendradarbiavimas vyksta, kitaip ir nėra".

Uostininkai taip pat siūlo, kad stingant valstybės lėšų, investuoti į krantines galėtų pačios uosto kompanijos, o įdėtas lėšas galėtų susigrąžinti per žemės nuomą. Tačiau šiuo klausimu S.Dobilinskas net nelinkęs diskutuoti. "Didžiausia uosto kompanija sumoka maždaug 5-6 mln. litų per metus žemės nuomos mokestį. Kitos vos mažiau. Bet viena krantinė dabar kainuoja maždaug 25-30 mln. litų. Tai apie kokią grąžą mes galime kalbėti iš žemės nuomos? Tai, kad per žemės nuomą galima atsiskaityti, yra utopija", - pabrėžė pašnekovas. Pasak jo, mokama žemės nuomos dalis, palyginti su investicijomis, yra labai nedidelė.

"Visiems vienu metu gerai nebus", - pokalbio pabaigoje atsidūsta pašnekovas. "Mes akumuliuojam maždaug 120 mln. litų per metus. 60-70 mln. išeina paties uosto palaikymui, t.y. uosto direkcijai, uosto valymui, krantinių remontui ir pan. 30 mln. atiduodam už paimtas paskolas, už kurias pastatyti objektai. Investicijoms lieka išties nedaug", - pažymėjo jis bei pridūrė, kad tie, kas gauna - patenkinti, o kam tenka mažiau, sako, kad lėšos išnaudojamos neefektyviai. Todėl peršasi išvada, kad vienintelio Lietuvos uosto konkurencingumo didinimas yra ne valstybinio uosto ir jo savininkės- valstybės rūpestis, o už pasiektus jo rezultatus galim padėkoti tik privačioms uosto krovos kompanijoms bei politiškai susiklosčiusiai situacijai, kai į Klaipėdą atplaukdavo daugiau krovinių, Rusijai uždarius jūrų kelius į Latvijos uostus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"