TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vis daugiau lietuvių bėga iš tėvynės

2010 03 05 0:00
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Lietuviai, išvarginti krizės ir finansinių nepriteklių, dabar dar dažniau žvalgosi į užsienį. Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį mininčiai Lietuvai šie metai gali tapti liūdnai išskirtiniais - manoma, jog šiemet bus užfiksuota didžiausia emigracijos banga nuo 1990-ųjų.

Pernai 22 tūkst. emigrantų deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos, o tai gerokai daugiau nei 2008 metais. Daugiau kaip pusė jų, apsisprendusiųjų nekurti ateities tėvynėje, ketino gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje.

Panašios tendencijos išliko ir šįmet. Oficiali emigracija, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jau padidėjo 15 procentų.

Tačiau niekas nenuginčys, kad bene antra tiek lietuvių išvyksta į Angliją bei kitas Vakarų šalis oficialiai nedeklaravę savo išvykimo.

Didžiosios Britanijos paskelbta oficiali imigracijos statistika rodo, kad iš Rytų Europos atvykusių imigrantų skaičius šioje šalyje sumažėjo trečdaliu. Bet šį sumažėjimą lėmė tik viena didžiausia imigrantų iš Rytų Europos grupė - lenkai, grįžtantys į krizės išvengusią tėvynę. Didžiojoje Britanijoje atvykėlių iš Lenkijos sumažėjo beveik perpus.

Tuo tarpu lietuvių, kaip ir latvių, atvyksta vis daugiau, kasmet registruojamas vis didesnis šių tautų imigrantų skaičius.

Būtina - kalba ir pažįstami

Ne vienus metus užsienyje gyvenantys lietuviai perspėja ieškančius geresnio gyvenimo tautiečius - užsienyje ne viskas rožėmis klota. Svečioje šalyje reikia daug ir sunkiai dirbti, tyko įvairios sukčių pinklės, o atsiremti, bėdai ištikus, dažnai nėra į ką, jeigu neturi čia draugų.

"Labai svarbu mokėti šalies, kurioje rengiesi gyventi kalbą, ir turėti joje artimų žmonių", - pataria Londone aštuonerius metus gyvenanti ir pusę šio laiko darbuotojų atrankos agentūroje dirbanti Saulė. Ji tvirtino, kad Anglija, kaip ir visa Europa, išgyvena ekonomikos krizę. Tačiau šioje šalyje po truputėlį atsiranda veiklos vidutinio lygio darbuotojams, atsigauna statybos.

Anot Saulės, niekuomet netrūksta darbų už minimalų atlyginimą. Atrankų kompanijos visuomet labai ieško ir itin aukštos kvalifikacijos specialistų. "Jei gali dirbti šlavėju, šiukšlių rinkėju, bandelių ar saldainių kepėju, laikiną darbą visuomet rasi, bet už jį mokės mažai. Na, o jei esi išskirtinių gebėjimų direktorius, lėktuvo pilotas ar marketingo žinovas - darbą taip pat rasi", - paaiškino Saulė.

Neseniai rodytame BBC dokumentiniame filme "The Day the Immigrants Left" ("Diena, kai išvyksta imigrantai" - red.) net buvo teigiama, kad dauguma Didžiosios Britanijos įdarbinimo agentūrų bankrutuotų, jei visi imigrantai grįžtų namo, skelbia portalas Anglija.lt. Antai vienos tokios agentūros, įsikūrusios Visbičo mieste, vadybininkė Vicky Collins kalbėjo, kad nors jų miestelyje šiuo metu yra 2000 bedarbių, jos įdarbinimo verslas priklauso nuo atvykėlių iš užsienio. Vos 5 iš 49 jos pastaruoju metu įdarbintų žmonių buvo vietiniai. Retas britas pajėgia atlikti darbus, iš kurių valgo duoną čia atvykę rytų europiečiai. Dauguma vietinių bedarbių nepasirengę dirbti mažai apmokamų darbų, kurie siūlomi.

Sutinka dirbti bet kokius darbus

Per valandą Londone darbuotojai mažiausiai uždirba 5,8 DB svarų sterlingų. Atskaičiavus mokesčius, darbuotojui lieka apie 4 svarus. Tai yra labai nedideli pinigai, bet išgyventi Anglijos didmiestyje jų užtenka.

Šioje šalyje brangiausiai kainuoja būsto nuoma ir viešojo transporto paslaugos. Bet lietuviai yra įpratę pirkti nuolatinius bilietus bei gyventi ne erdviuose butuose, o mažuose kambarėliuose, kartu su kitais tėvynainiais.

Darbuotojų atrankos specialistė Saulė pastebėjo, kad vis dažniau iš Lietuvos ir Latvijos į užsienį išvyksta jauni, bet jau bandę kurti savo gyvenimą žmonės. "Į mus kreipiasi buvę verslininkai, kelis aukštuosius baigę vadybininkai, nebeišgalintys pragyventi savo šalyse. Ypač daug atvykstančiųjų iš Latvijos. Jie sutinka dirbti bet kokius darbus", - pasakojo Saulė.

Moteris sakė neretai jaučiasi nepatogiai, kai išsilavinusiam, daug patirties turinčiam, anglų kalbą mokančiam žmogui tegali pasiūlyti ne itin populiarų, mažai apmokamą darbą.

Remia naujokus

Prieš dešimt metų Londone įsikūręs Mindaugas, dirbantis automobilių servise, tvirtina, kad sėkmę įsitvirtinti užsienyje dažnai lemia pažintys. Neseniai jo darbdavys ieškojo naujo mechaniko. Mindaugas rekomendavo priimti savo draugo giminaitį, turintį panašaus darbo patirties. Taigi keturiasdešimtmetis vyriškis į Londoną atvyko tiksliai žinodamas, kur dirbs ir kiek uždirbs. Jis išvengė streso, darbo paieškų procedūros.

Mindaugo kolega po pirmojo darbo mėnesio "į rankas" gavo 2 tūkst. svarų sterlingų. Valstybė iš jo neatskaičiavo 500 svarų mokesčių, kuriuose priklausytų mokėti. "Anglijoje veikia puiki naujų darbo rinkos dalyvių skatinimo programa. Mano kolegai mokesčių neatskaičiuos pusę metų - valstybė jam suteikia galimybę įsitvirtinti", - pasakojo Mindaugas.

Anot jo, neturinčiajam draugų ar pažįstamų užsienyje sunku susitvarkyti darbo leidimą, susirasti būstą, perprasti mokesčių sistemą, įstatymus.

Sukčiai palieka "tvarkyti" parkų

Jam pritarė ir statybose devynerius metus dirbantis Vaidas, prisipažinęs, kad iki šiol jam susirasti darbą padeda draugai. "Iš vienų statybų kartu keliaujame į kitas. Jei vadovas tavimi pasitiki, pasiima kartu. Jei ne - gali mėnesių mėnesius laukti darbo pasiūlymo", - pasakojo vyriškis.

Vaido įsitikinimu, dėl konkurencijos tarp brigadų darbo statybose mažėja. Be to, Anglijoje pastačius olimpinį miestelį statybininkų poreikis sumažės iki minimumo. "Kol kas darbo turiu trims mėnesiams. Kas bus vėliau - nežinau, - sakė Vaidas, dirbantis šešias dienas per savaitę, paprastai lyjant lietui, kuris Londone dažnas. - Sąlygos sunkios, bet nors gali jaustis žmogumi dėl uždarbio. Anglija turi savų trūkumų, bet yra ir daugybė pranašumų", - sakė vyriškis.

Visi pašnekovai tvirtino, kad užsienyje įmanoma dirbti ir uždirbti.

Tik reikia važiuoti ten, kur rasi pažįstamų. Mat čia visi žino, kad neretai pasitaiko sukčiavimo atvejų, kai bedarbiams lietuviams už atitinkamą mokestį pažadama surasti darbą, ir apgaunama.

Vaidas pasakojo žinąs ne vieną atvejį, kai į Londoną buvo atvežti lietuviai, pavyzdžiui, jiems net buvo išdalytos liemenės ir darbo įrankiai, bet žmonės tapo apgavikų aukomis. "Žmonėms sukčiai liepia tvarkyti kokį nors parką. Bet kai vakare tų darbuotojų niekas nebeatvažiuoja pasiimti, jie supranta esą palikti likimo valiai: nei darbo, nei pinigų, nei kur apsistoti ar pavalgyti", - pasakojo vyriškis.

Lietuvos ambasada Londone, kaip ir kitose Vakarų šalių sostinėse, kiekvieną savaitę sulaukia sukčių apgautų, net dokumentų netekusių tautiečių prašymų padėti jiems grįžti namo. Panaši situacija ir kitose šalyse, kur yra gausios lietuvių bendruomenės. Verslininkai net sukūrė iš to veiklą: be darbo ir pinigų užsienyje likusiems lietuviams sugrįžti į Lietuvą padėti sumanė mokesčių permokos grąžinimu užsienyje dirbusiems lietuviams užsiimanti įmonė "RT Tax". Bendrovė paskelbė, kad emigrantams nupirks bilietus namo, o skolą įmonei jie galės atiduoti iš susigrąžintų mokesčių permokų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"