TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vis sunkiau įvežti prekes į Krymą

2014 03 14 6:00
Beveik neįmanoma rasti vežėjo, kuris sutiktų vežti produktus į Krymą, o tie, kurie sutinka ten važiuoti, prašo dvigubos kainos. AFP/Scanpix nuotrauka

Krymo uostamiestyje Sevastopolyje kelias mažmenines parduotuves „Novus“ valdantiems lietuvių verslininkams vis sunkiau rasti vežėjų, kurie sutiktų pristatyti prekes į kitos šalies kareivių užimtą ir nuo išorinio pasaulio izoliuotą pusiasalį.

Kituose Ukrainos regionuose Lietuvos verslininkai kol kas dirba įprastai, gamyba ir apyvarta, pasak jų, nemažėja, darbuotojams laiku mokami atlyginimai. Tačiau lietuviai pripažįsta, kad nerimas dėl ateities neslopsta, jie baiminasi dar didesnės suirutės ir kainų kilimo, nors ir tiki, kad naujoji Ukrainos valdžia sukurs skaidresnes verslo sąlygas.

Sudėtingiausia padėtis

Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šėgžda LŽ teigė, kad verslo sąlygos šioje šalyje šiuo metu pablogėjusios – sutrikę atsiskaitymai ir tiekimas Pietų Ukrainoje, ypač Kryme. „Ten padėtis bloga. Jeigu, kaip planuojama, jau dabar šalia ukrainiečių grivinos įvestų rusišką rublį, kiltų dar didesnis chaosas. Tiesa, Lietuvos prekybos su Ukraina tai nekomplikuos, nes Kryme lietuvių verslo nėra daug“, - kalbėjo Lietuvos komercijos atašė.

Pasak R.Šėgždos, viena didžiausių lietuvių investuotojų Ukrainoje bendrovė „BT invest“ dirba normaliai. Tačiau iškilo grėsmė, kad jeigu padėtis negerės, jos valdomos 8 mažmeninio prekybos tinklo „Novus“ parduotuvės Sevastopolyje netrukus pradės dirbti nuostolingai. „Dabar jau beveik nerasi vežėjo, kuris vežtų produktus į Krymą. O tie, kurie sutinka ten važiuoti su produktais, veža juos už dvigubą kainą. Artėja dar sudėtingesni laikai, nes neaišku, kuo viskas baigsis po sekmadienio referendumo dėl Krymo prijungimo prie Rusijos“, - tvirtino Lietuvos atašė.

„BT invest“ generalinis direktorius Aivaras Karalius pripažįsta, kad dirbti Kryme tapo sudėtinga. Prekių kiekis ir apyvarta „Novus“ parduotuvėse Sevastopolyje esą nesumažėjo, tačiau jų pristatymo laikas tapo ilgesnis ir brangesnis.

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius LŽ tikino, kad iki šiol Ukrainoje dėl politinių įvykių nenukentėjo nė vienas lietuvis vilkiko vairuotojas. „Didelių krovinių srautų į Ukrainą nėra, o į komplikuotą Krymo rajoną iš viso niekas iš lietuvių nevažiuoja. Daugiausia krovinių vežama į Kijevą bei pramoninius Ukrainos regionus ir šiandien neturime informacijos, kad ten būtų kokių nors trikdžių. Tikimės, kad problemų nebus ir toliau“, - vylėsi A.Kondrusevičius. Krymas Lietuvos vežėjų krypčių žemėlapyje, pasak jo, yra balta dėmė.

Nukentėjo verslininkas

Pasak R.Šėgždos, šiuo metu Lietuvos ambasada neturi informacijos, kad lietuvių verslininkai Ukrainoje būtų nukentėję ar žlugęs jų verslas. „Revoliucijos dienomis buvo sumuštas vienas lietuvis verslininkas, turintis biurą Kijeve, šalia Maidano. Bet, ačiū Dievui, jis atsigauna ir jo verslas, regis, turi ateitį“, - teigė jis.

Kaip jau skelbta, 12 metų Ukrainoje dirbančio verslininko biuras buvo užimtas Maidano sukilėlių, o po kurio laiko į jo patalpas įsiveržė ir jas nusiaubė „Berkut“ kareiviai. Lietuvį sumušė, jo kojoje gydytojai rado šratų. Namie gydęsis verslininkas, prekiaujantis sporto inventoriumi ir prizais – taurėmis, medaliais, – jau grįžo į biurą ir tęsia darbą.

„Pietryčių Ukrainoje - Donecke, Luhanske - prekyba šiek tiek sutrikusi. Iš Rytų Ukrainos į Lietuvą būdavo gabenamos akmens anglys. Jas Lietuvos įmonės parduodavo į Vakarus. Daug verslo – anglies kasybos, prekių tiekimo - priklausė ankstesnei valdžiai, ir dabar, pasikeitus politinei situacijai, darbai, tiekimas, logistika šiek tiek sutriko“, - kalbėjo R.Šėgžda.

Pasak jo, dauguma Ukrainos gyventojų mano, kad padėtis stabilizuosis. „Niekas net tikėti nenori, kad tarp buvusių broliškų tautų kils karas Kryme ar Rytų Ukrainoje. Bet žmonės jaučia, kad intervencijos galimybė visiškai reali, nes prie Ukrainos sienos sutelkta daug Rusijos karinių pajėgų“, - žmonių nuotaikas apibūdino pašnekovas.

Anot R.Šėgždos, Lietuvos verslininkai laukia, kad Ukraina pasirašytų asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį su Europos Sąjunga. Neseniai paskelbta, kad politinę sutarties dalį ketinama pasirašyti su laikinąja Vyriausybe per artimiausias dešimt dienų. „Prekybos sutartį planuojama pasirašyti jau šią vasarą. Tuomet lietuviams dar labiau atsivertų Ukrainos rinka, nes lietuviškos kilmės prekėms nebebūtų taikomi muito mokesčiai“, - aiškino Lietuvos komercijos atašė.

Baiminasi kainų kilimo

Granito skaldos karjerus Ukrainoje eksploatuojanti lietuvių bendrovė „Milsa“ Ukrainoje dirba įprastai. „Padėtis kontroliuojama, sunkumų nepatiriame“, - LŽ sakė bendrovės gamybos direktorius Vidmantas Strumskys. Granito skaldą „Milsa“ veža iš Rovno srities, Šiaurės Vakarų Ukrainoje, netoli Baltarusijos sienos. 2013 metais įmonė Ukrainoje investavo apie 1 mln. eurų, dabar investicijos pristabdytos. „Šiuo metu nieko neinvestuojame, laukiame, kuo viskas baigsis“, - neslėpė V.Strumskys.

Į vieną iš Ukrainoje įsigytų karjerų „Milsa“ iš viso jau investavo apie 10 mln. eurų. Pagrindinė įmonės produkcija tiekiama Ukrainos rinkai, dalis keliauja į Lietuvą ir Lenkiją. Iš viso Ukrainoje įmonė valdo tris karjerus. Daugiau kaip 20 metų granito skaldos gamyba ir didmenine prekyba Ukrainoje užsiimanti bendrovė per mėnesį išveža 50-80 tūkst. tonų granito skaldos iš nuosavų ir kitų karjerų. Nors nei vagonų, nei kitų logistikos sutrikimų įmonė nepatiria, jos vadovų nepalieka nesaugumo jausmas. „Aišku, nerimą jaučiame – kas bus toliau, kokią įtaką mūsų prekių savikainai darys infliacija, energijos ir paslaugų kainų kilimas?“ - svarstė jis.

Ukrainos nacionalinės valiutos grivinos kurso kritimas įmonei kol kas jokio poveikio nepadarė, nes už skaldą ir paslaugas „Milsa“ atsiskaito JAV doleriais ir eurais. „Tai palanku, bet vėliau juk prasidės infliacija. Energijos išteklių, vežimo tarifai turėtų didėti ir, atrodo, net gali aplenkti grivinos nuvertėjimo tempą“, - prognozavo „Milsos“ gamybos direktorius.

"Protu nesuvokiami dalykai"

Dėl politinės padėties, ypač Vakarų Ukrainoje, „Milsos“ vadovai baimės nejaučia, tačiau nerimą kelia bendra ekonomikos padėtis šalyje. „Kryme, ačiū Dievui, jokio verslo neturime“, - džiaugėsi V.Strumskys.

Darbo sąlygos Ukrainoje, pasak jo, ypatingos ir reikia laiko prie jų prisitaikyti. „Ukrainoje reikėjo perprasti verslo specifiką, vietinį mentalitetą. Čia aukštas korupcijos lygis. Kartais net sveiku protu sunku suvokti, kas dedasi“, - stebėjosi pašnekovas. V.Strumskys pasakojo, kad įmonė buvo nukentėjusi ir nuo valstybės, ir nuo konkurentų nesąžiningų veiksmų. „Kai valstybė nesurinko mokesčių, atsiuntė mokesčių inspektorius. Šie surašė aktą „iš lubų“ ir liepė staigiai sumokėti nurodytą sumą. Nors jokio pažeidimo, aišku, nepadarėme. Paskui gali teismuose bylinėtis nors penkerius metus. Dėl to sant ankstesnei valdžiai įmonėms buvo sunku prognozuoti įplaukas ir išlaidas“, - aiškino verslininkas.

V.Strumskys tikisi, kad buvusią valdžią pakeitusios naujos politinės jėgos rimtai nusiteikusios kovoti su Ukrainoje klestinčia korupcija, mažinti biurokratiją.

Atlyginimai mokami laiku

Viena pagrindinių Lietuvos maistinės druskos iš Ukrainos telkinių tiekėjų bendrovė „Imlitex“ kol kas taip pat dirba be sutrikimų. „Problemų nebuvo ir nėra. Tikimės, kad taip bus ir toliau“, - LŽ sakė įmonės Maisto žaliavų verslo grupės vadovas Mindaugas Bakanas. „Imlitex“ yra Ukrainos druskos kasyklos „Artemsol“, Rytų Ukrainoje, Donecko srityje, produkcijos platintoja. Į Lietuvą importuojama druska tiekiama pagrindiniams mažmeninės prekybos tinklams bei naudojama maisto gamybai, vandeniui minkštinti ir keliams barstyti.

Daugiau kaip 10 metų Ukrainoje dirbanti įmonė per mėnesį į Lietuvą įveža vidutiniškai apie 1,5 tūkst. tonų druskos. Jai atgabenti netrūksta vagonų, pasak M.Bakano, logistika veikian be priekaištų. Grivinos nuvertėjimas lietuviams taip pat kol kas neaktualus, mat atsiskaitymai vykdomi JAV doleriais, o paslaugų kainos nustatytos sutartimis.

„Artemivsko mieste, šalia kurio stovi druskos gavybos gamykla, ramu. Žmonės ryte eina į darbą, o vakare, kaip ir mes, žiūri televizorių. Niekas nemitinguoja, visi ramiai dirba ir laukia, kada baigsis politinė suirutė“, - teigė pašnekovas.

Artemivske, pasak jo, pusė gyventojų – rusai, pusė - ukrainiečiai, nesantaikos tarp jų nėra. Kasykloje, iš kurios lietuviai veža druską, dirba apie tūkstantis darbuotojų. „Darbe jie apie politiką nešneka, o stengiasi gerai dirbti ir gauti pajamų. Šiandien kalbėjausi su ukrainiečiais, atlyginimai jiems mokami laiku“, - stabilia verslo partnerių veikla džiaugėsi M.Bakanas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"