TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Visagino AE - latvių energetikos strategijos dalis

2012 04 16 7:34

Specialiai LŽ iš LatvijosLatvijos valstybinė elektros energetikos bendrovė "Latvenergo" tikisi įsigyti iki 20 proc. planuojamos pastatyti Visagino atominės elektrinės (VAE) ir šį projektą laiko vienu iš savo strateginių tikslų - subalansuoti šalyje naudojamos elektros energijos srautus.

Aris Žigurs, "Latvenergo" generalinis direktorius, Latvijos poziciją aiškino pasikviestiems Lietuvos ir Estijos žurnalistams praėjusią savaitę. Pasak jo, Latvija jau anksčiau Lietuvos Vyriausybei išsiuntė savo pasiūlymą prisidėti prie VAE projekto maždaug 1 mlrd. litų ir mainais pretenduoti į 275 megavatų (MW) elektrinės galingumus iš planuojamų 1348 MW.

"VAE galėtų tapti solidžia elektros energijos portfelio gamybos dalimi visose trijose Baltijos valstybėse, nes uždarius Ignalinos AE, ir Latvijos, ir Estijos, ir ypač Lietuvos energetikos ūkyje atsirado didelių spragų", - kalbėjo bendrovės vadovas.

Žaliosios energetikos priešakyje

"Latvenergo" vykdomasis valdybos narys Maris Kunickis LŽ teigė, jog VAE yra "Latvenergo" elektros energetikos strategijos artimiausiems 15-20 metų dalis. Šia strategija siekiama pasiekti šalies apsirūpinimo elektros energija balansą. Dabar Latvija, daugiau nei pusę elektros energijos pagaminanti savo hidroelektrinėse, pagal elektros energijos, gaminamos nenaudojant iškastinio kuro, rodiklį (57 proc.) Europos Sąjungoje atsilieka tik nuo Austrijos (64 proc.).

Trijų didžiųjų "Latvenergo" kontroliuojamų elektrinių, pastatytų ant Dauguvos upės, instaliuotoji galia yra per 1500 MW. Dar per 800 MW galingumus akumuliuoja Rygos 1 ir Rygos 2 šiluminės elektrinės.

Pasak Pliavinių HE direktoriaus Dzintaro Ostanevičiaus, Latvijos metinis elektros energijos poreikis pastaraisiais metais buvo apie 2 teravatvalandes, tačiau didelę jos dalį tenka parduoti Baltijos rinkoje, o dalį pačiai pirkti dėl hidroelektrinių darbo sezoniškumo. Todėl latviams ir reikalinga VAE, kuri galėtų pagerinti šalies energetinį balansą.

Menas reaguoti

M.Kunickio teigimu, hidroelektrinės didesniu režimu dirba tik pavasarį ir rudenį. Tada daugiau elektros parduodama ir biržoje, tačiau tuo pačiu metu daug elektros pagamina ir Suomija, turinti tiesioginę jungtį su Estija ir per ją galinti tiekti elektrą Latvijai bei Lietuvai.

"Dabar Suomijoje daug vandens, todėl krito elektros kainos biržoje. Latvijoje vandens dar mažai, laukiame jo pasipildant iš Baltarusijos, todėl elektrinės dirba tik pusiniu režimu", - praėjusią savaitę pasakojo Dz.Ostanevičius.

Hidroenergetikai yra apskaičiavę, kad Dauguva per sekundę prateka vidutiniškai 600 kub. m vandens, o kad elektrinės dirbtų visu pajėgumu, reikia bent 1800 kub. metrų. Todėl pastaruoju metu ir dirbama tik tam, kad elektrinės išlaikytų bent kokį darbo režimą.

Latvija tokios elektrinės kaip Kruonio HAE, galinčios išlaikyti kainų balansą, neturi, tačiau jau išmoko dirbti hidroakumuliacinės elektrinės režimu: kai elektros energijos kainos biržoje yra kritusios (pavyzdžiui, naktį arba kai pigią energiją siūlo suomiai), Latvijos elektrinės dirba beveik kaip hidroakumuliacinės - užtvenktoje upės dalyje rezerve laiko vandenį, kurį "persuka" per turbinas dienos piko metu, kai elektros paklausa ir kainos pakyla.

Skirtingomis kryptimis

Latvijos energetikai atkreipia dėmesį, kad elektros kainos biržoje nebūtinai atitinka padėtį rinkoje. Pavyzdžiui, vartojimas per pastaruosius keletą mėnesių mažai pakito, tačiau balandžio pradžioje kainos biržoje siekė rekordus.

Tačiau dabar jos kritusios, kol, kaip minėta, laukiama vandens iš Baltarusijos.

Pasak M.Kunickio, kainos šuoliavimų biržoje nepavyks paaiškinti ir paklausos pokyčiais. Antai 2008 ir 2009 metais elektros energijos paklausa Latvijoje buvo smarkiai sumažėjusi dėl skaudžiau nei kitose Baltijos valstybėse išgyventos recesijos, tačiau ir vėliau, šaliai rodant spartų atsigavimą, elektros energijos vartojimas vos padidėjo.

Kaip aiškina M.Kunickis, žvelgiant į lėtai atsigaunančią pramonę ir nemažą emigraciją, menkai tikėtina, kad po 10-20 metų elektros energijos poreikiai bus nepasotinami. 2010 ir 2011 metais elektros energijos šalyje suvartota beveik tiek pat, bet vos daugiau nei kriziniais 2008-2009-aisiais, ir tik todėl, kad truputį daugiau jos suvartojo pamažu atsigaunanti pramonė.

Namų ūkiai dabar elektros energijos vartoja 0,5 proc. mažiau nei per krizę. Energetikai tai aiškina ne tik emigracija, bet ir tuo, kad Latvijos elektros energetikos ūkyje pagal ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimus yra atskirtos gamybos, perdavimo ir skirstymo veiklos, beje, visos kontroliuojamos valstybės.

"Tikėtasi, kad dėl to kainos sumažės, tačiau teko jas didinti ir žmonės ėmė labiau taupyti", - svarstė pašnekovas.

Smulkieji "per žali"

Skirtingai nei Lietuva, Latvija didelių perspektyvų labai didinti elektros energijos gamybos apimtis neįžvelgia. Latvijoje paskutinį praėjusio amžiaus šimtmetį buvo suplanuota ant Dauguvos kranto pastatyti dar dvi 200 ir 300 MW elektrines, tačiau vietos ir Baltarusijos visuomenė tąsyk surengė kelias masines manifestacijas ir šių planų atsisakyta.

Pasak M.Kunickio, neseniai vėl buvo įvertintos galimybės statyti naujas HE, tačiau paaiškėjo, kad tam tiktų tik dvi vietos, kuriose pastatytų elektrinių galingumas neviršytų 200 MW, o investicijų tam pasiekti reikėtų neadekvačiai didelių. Mat Latvija yra lygumų kraštas, ir upės nėra tokios energetiškos kaip kalnuose.

"Latvijos hidroenergetikos galimybės jau išsemtos, ir toliau plėstis nelabai yra įmanoma", - sakė "Latvenergo" valdybos narys. Todėl, anot jo, ir mažųjų HE, kurių mažesnėse upėse yra apie 140, bendras galingumas tėra vos keli MW.

Pasak M.Kunickio, tiek mažųjų HE Latvijai yra per daug, ir nors licencijas joms išduodanti Ekonomikos ministerija nedaro jokių kliūčių, naujų prašymų statyti mažąsias HE nėra. Maža to, didėja visuomenės nepasitenkinimas jomis, nes dėl užtvankų pavasarį dar labiau patvinusios upės užlieja žmonių žemes.

"Elektrinių savininkai vandens perteklių stengiasi išleisti tik per elektrinių agregatus, kad uždirbtų daugiau pelno. Kitas aspektas - dėl elektrinių jau visiškai neneršia upėtakiai ir lašišos. Tai keičia akvasistemą. Todėl "Latvenergo" privalo kasmet po 850 tūkst. latų (4,2 mln. litų) skirti šių žuvų mailiui įleisti į upes, o dar po 150 tūkst. latų (750 tūkst. litų) - upės vagai tvirtinti. Šių prievolių mažosios HE neturi", - pasakojo M.Kunickis.

Latvija yra įsipareigojusi, kad 2020 metais 40 proc. elektros ir šilumos energijos joje būtų pagaminama nenaudojant organinio kuro.

Šalies energetikų teigimu, veikti dar bus ką, nes teks biokurui pritaikyti didelę dalį šilumos ūkio. Dabar nemažai katilinių krašte jau degina medieną, stambesni ūkininkai, turintys bent po 400 karvių, yra pasistatę biodujas naudojančias elektrines, kuriose gaminamą energiją perka "Latvenergo", ir ši veikla bus plečiama.

Kol kas nėra didelių projektų plėsti vėjo jėgainių parką (dabar bendras galingumas yra apie 30 MW), tik šiek tiek "malūnų" bus pastatyta vakarinėje Latvijos dalyje, kur daugiau vėjo. Tarp didesnių šilumos ir elektros energetikos projektų dabar minima pradėta statyti 4 MW galingumo šiluminė elektrinė Liepojoje, naudojanti medienos kurą.

Baltijos valstybių elektrinių energetinės galimybės

Estija

Narvos šiluminė elektrinė - 1815 MW

Baltijos šiluminė elektrinė - 765 MW

Talino kogeneracinė elektrinė - 190 MW

Iš viso 2750 MW

Latvija

Rygos TEC-1 - 144 MW

Rygos TEC-2 - 662 MW

Rygos HE - 402 MW

Kegumo HE - 240 MW

Pliavinių HE - 883 MW

Iš viso 2331 MW

Lietuva

Mažeikių šiluminė elektrinė - 194 MW

Kauno HE - 100 MW

Kauno ŠEC - 178

Lietuvos elektrinė - 1800 MW

Vilniaus TEC - 384 MW

Kruonio HAE - 900 MW

Iš viso 3556 MW

Šaltinis: "Latvenergo"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"