TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Visagino AE - unikali proga Lietuvai

2012 10 06 11:15
Apie 74 proc. elektros ir dujų, reikalingų elektrai pagaminti, mūsų kraštas importuoja. / VAE arhyvo nuotraukos

Visagino atominė elektrinė (VAE) - didžiausias Lietuvos energetikos projektas atkūrus nepriklausomybę, kuriame dalyvauja trys Baltijos valstybių energetikos bendrovės ir japonų korporacija "Hitachi". Naujoji jėgainė bus statoma savomis ir skolintomis keturių bendrovių lėšomis, o Lietuvoje bus investuotos rekordinės sumos.

Kaip teigia nepriklausomas energetikos ekspertas Romas Švedas, pasirinktas modelis - teisingas, nes visi investuotojai yra suinteresuoti projekto sėkme. "Visagino atominės elektrinės projektą įgyvendina įmonės, kurios investuoja savo kapitalą. Vadinasi, keturios projektą vykdančios įmonės prisiima jo riziką, o prisiimdamos riziką jos yra ypač suinteresuotos, kad šis projektas būtų vykdomas kuo efektyviau", - tvirtina R.Švedas.

VAE - bendras Baltijos šalių projektas, todėl jis yra svarbus visam regionui. Tačiau Lietuvai šis projektas ypač svarbus. Uždarius Ignalinos AE, Lietuva iš elektrą eksportuojančios šalies tapo didžiausia jos importuotoja visoje Europos Sąjungoje (ES). Apie 74 proc. elektros ir dujų, reikalingų elektrai pagaminti, mūsų kraštas importuoja. Be to, prognozuojama, kad elektros gamybos pajėgumo Baltijos šalių regione trūkumas 2020 metais sieks apie 1300 MW. Jo negalės patenkinti nepastovūs atsinaujinančios energijos šaltiniai, o dujinių elektrinių kaina pernelyg priklauso nuo kuro kainų.

Kiek bus investuota?

Didžiausia Lietuvoje energetikos įmonių grupė, kurios pajamos 2011-aisiais buvo 2,7 mlrd. litų, UAB Visagino atominė elektrinė iš viso į naujosios jėgainės statybas investuos apie 6,5 mlrd. litų. Planuojama VAE statybos kaina - apie 17 mlrd. litų. Likusią  dalį (apie 10,5 mlrd.) investuos Latvijos ir Estijos energetikos bendrovės bei strateginis investuotojas.

Dalį UAB Visagino atominės elektrinės investuojamos sumos - apie 2,6 mlrd. litų - bendrovė ketina surinkti pati ar gauti racionaliau pertvarkant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifą, bet nedidinant jo.

Likusius 3,9 mlrd. litų bendrovė skolinsis iš Japonijos ir JAV eksporto kredito agentūrų, galima bus pasinaudoti ir ES institucijų pagalba. Ši paskola nepadidins valstybės skolos - valstybė suteiks garantiją, kaip tai įprastai daroma plėtojant strateginius projektus.

Net ir panagrinėjus teorinę galimybę, kad Lietuvai gali tekti prisiimti įsipareigojimus, valstybės skolos lygis išaugtų apie 3,5 proc. viso bendrojo vidaus produkto (BVP). Atsižvelgiant į dabartinius valstybės finansų planus, 2015 metais toks prieaugis nesudarytų sunkumų, nes tuo metu valstybės skola vis tiek būtų mažesnė nei šiandien.

Beje, statydama neseniai baigtą "Shika-2" ABWR reaktorių (analogišką būsimam VAE reaktoriui) "Hitachi" išleido tiek, kiek ir buvo planuota, o pasirinkta ABWR yra vienintelė išbandyta ir sėkmingai taikoma keliose elektrinėse III+ kartos reaktorių technologija. "Hitachi" patirtis užtikrina, kad projektas bus įgyvendintas laiku ir neviršijant numatyto biudžeto.

G.Nausėda: “Pagaliau nepamirškime to fakto, kad kiekvienais metais už importuojamą elektros energiją sumokame daugiau nei milijardą litų.”/BFL nuotrauka

Pelninga nuo pat pirmos dienos

"Turbūt net ir griežčiausi šio projekto kritikai pasakytų, kad bent jau ekonomikos augimo požiūriu projekto įgyvendinimas turėtų tam tikrų pliusų, nes suteiktų darbo ir mūsų statybos bendrovėms, ir mūsų rangovams, ir tam tikras prekes tiekiančioms bendrovėms. Vadinasi, atsirastų papildoma paklausa, papildomų darbo vietų, būtų suteiktas postūmis funkcionuoti visam regionui", - pristatydamas leidinį "Lietuvos makroekonomikos apžvalga" kalbėjo ekonomistas Gitanas Nausėda.

Statybos laikotarpiu, per penkerius su puse metų, Lietuvos verslas galės pretenduoti į užsakymus, kurių vertė iki 5,2 mlrd. litų, bus sukurta apie 6000 darbo vietų. Tačiau tai ne vienintelė ekonominė elektrinės nauda Lietuvai.

Ūkio ministerijos duomenimis, mokesčiais ir dividendais VAE Lietuvos biudžetą kasmet papildys vidutiniškai 550 mln. litų, o prie BVP pridės po 700 mln. litų.

Naujoji atominė elektrinė statyboms paimtas paskolas galės grąžinti per 18 metų nuo veiklos pradžios, tačiau pelninga, analitikų skaičiavimais, ji bus nuo pat pirmųjų metų.

Negalime importuoti visko

Pasak G.Nausėdos, šiuo metu mes mokame dideles sumas už elektrą, kurią galėtume patys pasigaminti: "Kai kalbame apie finansinę naštą, pagaliau nepamirškime fakto, kad kiekvienais metais už importuojamą elektros energiją sumokame daugiau nei milijardą litų. Ir kiekvienais metais tai darome. Jeigu nieko nekeisime, mokėsime dar 20-30 metų. Tai yra sumokėsime 30 mlrd. litų. Galbūt vertinkime VAE įgyvendinimo projekto sumą ir matydami šią perspektyvą."

Be to, Ūkio ministerijos duomenimis, dar 600 mln. litų sumokame už importuojamas dujas, iš kurių gaminama elektra. Iš viso - 1,7 mlrd., beveik viskas - vienos valstybės tiekėjams. Turėdami VAE, galėsime šią sumą smarkiai sumažinti.

Apskritai valstybė negali gyventi daugiau importuodama, nei eksportuodama, kaip ir žmogus negali daugiau išleisti, nei jis uždirba. Anot G.Nausėdos, negalime importuoti visko: "Labai lengva sakyti, jog mes galime importuoti tą, tą, tą ir kitka. Taip, mes viską galime nusipirkti, tačiau klausimas - iš ko? Iš paskolų, pašalpų, dar kažko? Mes turime gaminti gaminius, prekes, paslaugas, jas eksportuoti ir iš eksporto įplaukų tenkinti savo reikmes. Nereikia manyti, kad mes galėsime vien tik įsivežti nieko neparduodami."

J.Gylys: “Politikai labai mėgsta žaisti radioaktyviųjų atliekų korta, nes žadindami aklą žmonių baimę lengviau prasibrauna į valdžią.”/"Verslo žinių" archyvo nuotrauka

Unikali istorinė proga

"Lietuva jau prieš šešerius metus nusprendė statyti naują atominę elektrinę. Per šį laiką valstybė parengė projektą, surado partnerius, strateginį investuotoją. Pabrėžiu: projektą ji parengė taip, kad Lietuva patikėjo ir mūsų kaimynai, ir investuotojai iš "už jūrų marių", t. y. iš kitų žemynų", - teigia R.Švedas.

Pasak eksperto, negalima "nurašyti" į projektą jau įdėtų pastangų: "Atliktas darbas neturėtų būti taip smarkiai nuvertinamas, kaip kartais tai daro kai kurie Lietuvos politikai, teigiantys, esą jis neaiškus ar netinkamas. Jei Latvija, Estija, Japonijos milžinė "Hitachi" sutiko investuoti milijardines lėšas, vadinasi, yra priešingai - naujosios jėgainės projektas tikrai sėkmingas ir pagrįstas ekonomiškai."

Neseniai memorandumą dėl VAE statybos Vilniuje pasirašė Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai, taip išreikšdami pritarimą projektui. "Pademonstruotas pasitikėjimas mumis, investuotojų ryžtas ateiti į Lietuvą su milijardinėmis investicijomis - tai unikali istorinė proga. Turime ją branginti ir neprarasti šio pasitikėjimo", - ragina R.Švedas.

Konkurencinga elektros kaina

Nuo šių metų Lietuva elektrą perka Šiaurės šalių elektros biržoje "Nord Pool Spot" ir kainas diktuoja rinkos dėsniai. Visagino atominė elektrinė (VAE) garantuos, kad nebūtume priklausomi nuo vieno tiekėjo, visuomet turėtume elektros energijos, o jos pelningumą valstybei užtikrins konkurencinga elektros savikaina.

Atominė energetika yra pigiausias pastovios (t. y. nepriklausomos nuo aplinkos sąlygų) elektros gamybos būdas. Vėjo jėgainių pagaminamos elektros kilovatvalandė (kWh) pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą supirkimo tarifą kainuoja vidutiniškai 36 ct, naujojo Elektrėnų elektrinės bloko gaminamos elektros kaina - maždaug 35 ct/kWh, nelygu, kiek tuo metu kainuoja dujos, kurias elektros gamybai naudoja elektrinė, o biomasės elektrinių gaminama elektra dėl nustatyto supirkimo tarifo jose šiuo metu siekia vidutiniškai 45 ct/kWh.

Palyginimui - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Europoje viena kWh elektros, pagamintos atominėse elektrinėse, kainuoja vidutiniškai 21 centą. Būdama branduolinės energetikos šalis Lietuva jau turi didelę dalį reikiamos infrastruktūros, įvairias reguliavimo institucijas, be to, čia pigesnės darbo sąnaudos, tad vidutinė VAE gaminamos elektros kaina, analitikų skaičiavimu, turėtų būti apie 18 ct/kWh.

Remiantis bendrovės "NERA Economic Consulting" atliktomis prognozėmis, vidutinė elektros energijos rinkos kaina 2020-aisiais bus 19,2 ct/kWh. Rusijos, iš kurios dabar importuojame daugiausia elektros, energetikos ministerija nurodo, kad šalyje tuo metu kaina bus apie 29 ct/kWh.

Vadinasi, Visagino AE bus pelninga. Šias prognozes taip pat patvirtina SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda. "Aš manyčiau, kad ekonominiai argumentai įgyvendinti šį projektą yra tikrai svarūs. Gaminama elektros energija, jos kaina gali būti konkurencingos atsižvelgiant į ilgalaikes elektros rinkos prognozes tiek Rusijoje, tiek Europoje", - teigia jis.

Į apskaičiuotą vidutinę VAE elektros gamybos kainą - 18 ct/kWh - jau įtrauktos kapitalo bei eksploatacijos sąnaudos, sudarančios atitinkamai 11 ir 7 centus už kilovatvalandę. Į eksploatacijos sąnaudas įskaičiuoti ir darbuotojų atlyginimai, ir elektrinės draudimo įmokos, taip pat išlaidos kurui, įmokos į elektrinės uždarymo fondą. Kapitalo sąnaudos apima ir paskolų bei sukauptų palūkanų grąžinimą, taip pat investicijų grąžą akcininkams, taigi ir valstybės valdomam Lietuvos investuotojui.

R.Švedas: “Jei Latvija, Estija, Japonijos milžinė “Hitachi” sutiko investuoti milijardines lėšas, vadinasi, naujosios jėgainės projektas tikrai sėkmingas ir pagrįstas ekonomiškai.”

Dėl branduolinių atliekų galime būti ramūs

Kaip teigia Kauno technologijos universiteto Energetikos technologijų instituto direktorius prof. habil. dr. Jonas Gylys, dažnai garsiai aptariamos branduolinės atliekos iš tiesų nėra jokia problema. Lietuvai jos sukeltų papildomų rūpesčių tik tuo atveju, jei čia niekada nebūtų veikusi Ignalinos AE.

Tačiau dabar, pasak mokslininko, jau turime būtiną infrastruktūrą ir reguliuojančias institucijas - Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją (VATESI), Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrą (RATA), Radiacinės saugos centrą (RSC). "Branduolinių atliekų (panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų) saugojimą labai norint būtų galima laikyti problema tik tuo atveju, jei Lietuva niekada nebūtų eksploatavusi Ignalinos AE", - tvirtina J.Gylys.

Kitas svarbus dalykas - į Visagino atominės elektrinės (VAE) elektros gamybos savikainą jau įskaičiuotos visos išlaidos, būtinos atliekoms tvarkyti, laikinai saugoti ir palaidoti visam laikui. Per 60 metų - tiek veiks VAE - ji bus sukaupusi uždarymui reikalingų lėšų. Ignalinos AE Lietuva paveldėjo be tokių garantijų, todėl situacija buvo daug nemalonesnė: uždarydama jėgainę valstybė turėjo pati surasti pinigų. "Iš tiesų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas yra ne technologinė ar ekonominė problema, o politikų ir interesų grupių kurstomų baimių padarinys", - apibendrina mokslininkas.

Visagino AE panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas bus galima laikyti tuose pačiuose atliekynuose, kuriuose bus saugomas ir Ignalinos AE panaudotas branduolinis kuras bei radioaktyviosios atliekos.

Kurą galima perdirbti

Branduolinio kuro saugojimo procesas susideda iš kelių dalių. Pirmiausia, iš reaktoriaus išimtas kuras 5-10 metų yra laikomas vandens baseinuose. Paskui jis, kai sumažėja spinduliuotė ir temperatūra, perkeliamas į laikinojo saugojimo konteinerius arba vandens baseinus maždaug penkiasdešimčiai metų. Būtent toks procesas šiuo metu vykdomas uždarytoje Ignalinos AE.

Atliekų laidojimas pasaulyje dar netaikomas. Nė viena šalis, pasak J.Gylio, kol kas nėra įrengusi galutinių laidojimo vietų, nors tiriamuosius darbus atlieka JAV, Belgija, Švedija, Suomija ir daug kitų valstybių. Technologijos žinomos ir aiškios - kuras galėtų būti laidojamas 0,5-1 km gylyje po žeme, bazalto, granito uolienose, druskos kasyklų šachtose, molio grunte ir saugiai ten slypėti tūkstančius metų.

Anot J.Gylio, čia reikalingas tik politinis sprendimas, nes technologinių kliūčių nėra. "Politikai labai mėgsta žaisti radioaktyviųjų atliekų korta, nes žadindami aklą žmonių baimę lengviau prasibrauna į valdžią", - aiškina delsimo motyvus mokslininkas.

Tiesa, laidojimas - ne vienintelė išeitis. Branduolinį kurą galima ir perdirbti, o paskui panaudoti antrąkart, nes atominė elektrinė "nepasiima" visos jame esančios energijos. Šiuo metu panaudotą branduolinį kurą perdirba JAV, Prancūzija, Rusija, Japonija ir kitos šalys.

M.Hanyu: “Turime didelės profesinės patirties, statome elektrines laiku ir be papildomų išlaidų. Esame patikimas technologijos tiekėjas ir nestresuojame dėl paties statybų proceso.”/"Hitachi" archyvo nuotrauka

Sėkminga "Hitachi" ir Lietuvos partnerystė

Japonijos korporacijos "Hitachi" viceprezidentas Masaharu Hanyu į Visagino atominės elektrinės projektą, ypač į planavimo stadiją, žiūri itin atsakingai, tačiau tuo pat metu ir ramiai. "Hitachi" jau yra pastačiusi 4 tokio tipo elektrines pagal planą ir neketina suklysti dabar.

Apie tai, kaip valdoma projekto rizika ir ko Lietuvoje siekia "Hitachi", - interviu su M.Hanyu.

- Ar Lietuva galės susidoroti su tokio dydžio projektu?

- Galime pasakyti, kad Lietuva deda labai daug pastangų į šį projektą. Jis yra didelis, todėl mums reikia itin artimai bendradarbiauti su Lietuva ir kitais partneriais. Kaip rodo rezultatai, kol kas "Hitachi" ir Lietuvos partnerystė buvo labai sėkminga.

Bet dar yra klausimų, kuriuos reikia aptarti su kitais projekto dalyviais. Jaučiame, kad Latvijos ir Estijos energetikos bendrovėms trūksta šiek tiek informacijos, tad šiuo metu kalbamės ir mėginame suprasti, kas šiame projekte joms kelia rūpesčių.

- Ar projektas rizikingas?

- Jau aptarėme įvairią riziką ir mechanizmus, kaip ją panaikinti. Stengiamės kiek įmanoma sumažinti projekto riziką. Šiuo metu su projekto partneriais tariamės, kokių veiksmų imsimės, jei kas nors nutiktų ateityje. Svarbu apie viską diskutuoti dabar ir neleisti problemoms atsirasti ateityje.

- Kokia rizika yra pagrindinė?

- Viena didžiausių rizikų - kad vienas investuotojų gali pasitraukti. Tai svarbu visiems investuotojams, ir mes atsargiai žiūrime į šią problemą, ieškome bendro sprendimo. Kalbant apie statybą, mes turime didelės profesinės patirties, statome elektrines laiku ir be papildomų išlaidų. Esame patikimas technologijos tiekėjas ir nestresuojame dėl paties statybų proceso. "Hitachi" - Japonijos kompanija, todėl, kaip ir visos Japonijos bendrovės, ji labiausiai rūpinasi planavimu. Mums labai svarbu turėti aiškų planą, kaip įgyvendinsime projektą. Taigi dabar prie to ir dirbame, kad galėtume valdyti riziką ir tai, kas nutiks ateityje.

- Kiekvienai atominei elektrinei reaktorių gaminate pagal konkretų užsakymą. Ar ir statyboms ruošiatės specifiškai?

- Šiuo metu specialiai šios elektrinės statybai rengiame kompiuterinę vaizdinę instrukciją (tai 3D vizualizacija, kurioje detaliai atvaizduojamas visas statybos procesas; ji skirta statybų aikštelėje dirbantiems specialistams - red.). Jau esame išnagrinėję įrangos kainas regione.

- Koks pagrindinis "Hitachi" interesas įgyvendinant šį projektą - kaip technologijos tiekėjo ar kaip strateginio investuotojo?

- Pirmiausia, buvimas strateginiu investuotoju - būtina dalyvavimo projekte sąlyga. Nepasirinkome būti strateginiu investuotoju tiesiog dėl pelno - kaip žinote, "Hitachi" yra technologijų kompanija. Tačiau vadovybė parėmė šią sąlygą.

- Bet kai kurie Lietuvos gyventojai gali sakyti, kad "Hitachi" yra gana patenkinta, galėdama parduoti reaktorių, o ar vėliau elektrinė bus pelninga, ne taip ir svarbu.

- Praėjusiais metais Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas viešėjo Japonijoje. Per susitikimą su "Hitachi" vadovais jis aiškino situaciją ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione, kalbėjo apie energetinio saugumo klausimus. Ministras prašė "Hitachi" pasiūlyti sprendimą, kaip užtikrinti regiono energetinį saugumą. Tad esame čia Lietuvos Vyriausybės iniciatyva. Atominė elektrinė nėra tik jos pastatymas. Paskui turėsime 60 metų bendradarbiauti. Partnerystė bus labai ilga, o tai reiškia, kad mes norime bendradarbiauti šiame regione labai ilgą laiką.

- Kokius dar branduolinės energetikos projektus Europoje plėtoja "Hitachi"?

- Kitais metais Suomija skelbs konkursą dėl naujo reaktoriaus Olkiluoto elektrinėje. Viena jame dalyvausiančių kompanijų - "GE-Hitachi Nuclear Energy" (VAE strateginė investuotoja ir technologijos tiekėja yra "Hitachi-GE Nuclear Energy". Abi bendroves valdo "Hitachi" ir JAV kompanija "General Electric" - red.). Tai atskira kompanija, tačiau mes ją remsime. Įvairiose pasaulio vietose labai daug kalbama apie elektros energetikos ateitį ir branduolinę energetiką. Visi supranta, mes taip pat prognozuojame, kad po 20 metų visam pasauliui reikės daugiau elektros energijos. Tad klausimas, ar dujų, naftos ir anglių užteks visų besivystančių šalių poreikiams patenkinti. Reikia mąstyti apie ateitį, apie ilgesnę perspektyvą.

UAB Visagino atominės elektrinės viešinimo informacija.

Apmokėta įmonės lėšomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"