TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Viščiukus skaičiuosime kitą rudenį

2006 09 25 0:00
SEB VB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskinė
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Prasidėjęs ruduo - tinkamiausias metas sudaryti metų finansų planą. Kodėl ne nuo sausio? Galima ir nuo sausio, tačiau tuo metu poreikius ir galimybes dėl naujamečių premijų, švenčių ir kalėdinių pirkinių maratono suvokiame kiek iškreiptai, kiti jau ruošiasi žiemos atostogoms.

Nuo ko pradėti? Įvertinti savo situaciją šiandien, užsibrėžti tikslą - tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį, ieškoti lėšų ir būdų tiems tikslams įgyvendinti.

Imkime vidutinę miesto gyventojų šeimą: jam ir jai 32-35 metai, augina jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaiką. Šeimos mėnesio pajamos - šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. litų. Skoliniai įsipareigojimai (turi būsto paskolą) siekia 900 litų per mėnesį. Šeima per mėnesį, be didesnių suvaržymų, sugebėtų atidėti dar 400-500 litų.

Pirmiausia reikėtų įvertinti šeimos finansinį saugumą. Pirmas žingsnis - nustatyti reikalingą pinigų nenumatytiems atvejams atsargą. Tris mėnesius pragyventi ir mokėti paskolos palūkanas šeimai užtektų 4 tūkst.-5 tūkst. litų santaupų. Šiuos pinigus galima sukaupti reguliariai atidedant dalį pajamų, skiriant šioms santaupoms gaunamas premijas, pajamų mokesčio lengvatos pinigus, įvairias papildomas išmokas ir panašiai. Girdžiu prieštaravimų, esą laikyti santaupas dabar, kai fiksuojama keturių procentų infliacija, neapsimoka. Verčiau pinigus leisti arba investuoti ilgesniam laikui. Sutinku, jei nesame numatę, iš kur vis dėlto gautume pinigų nenumatytiems atvejams. Galbūt galima ką nors parduoti (pavyzdžiui, automobilį), galbūt pasiskolinti (pavyzdžiui, iš tėvų, kurie turi niekur neinvestuotų santaupų). Šiaip ar taip, pagalvoti apie tokią galimybę vis dėlto reikia.

Šeimos maitintojams reikalingas gyvybės draudimas, todėl, kad jie turi ir išlaikytinių, ir skolinių įsipareigojimų. Draudimo suma turėtų būti ne mažesnė kaip paskolos likutis. Kadangi šeima gali naudotis pajamų mokesčio lengvata, tikslinga rinktis investicinį draudimą - taip lanksčiau galima mokėti įmokas ir mažinti pajamų mokesčius. Sunku prognozuoti, kiek pinigų susikaups per dešimt metų, nes greičiausiai bus keičiama ir pati draudimo suma, ir draudimo įmokos, ir investavimo rezultatus sunku prognozuoti. Kiek pinigų besusikauptų, juos būtų galima skirti arba kredito daliai grąžinti, arba vaiko savarankiško gyvenimo pradžiai, arba savo pensijoms. Pradžioje, kai laisvų lėšų lieka nedaug, galima pasirinkti mokėti mažesnes draudimo įmokas, ilgainiui - didėjant šeimos pajamoms ar mažėjant išlaidoms - jas galima didinti.

Šiuo metu šeima turi finansinių skolų ir beveik neturi finansinio turto, tik nekilnojamąjį - būstą, kuriame gyvena. Tai tas amžiaus etapas, kai įsigyjami visi didieji pirkiniai. Ateinantis laikotarpis turi būti skirtas grąžinti skoloms ir kaupti pinigus kitam didelių išlaidų pareikalausiančiam įvykiui - vaiko mokslui ar savarankiško gyvenimo pradžiai. Šiam tikslui kaupti pinigus tinka ir jau anksčiau minėtas investicinis gyvybės draudimas ar kitos ilgalaikio investavimo priemonės: ir dėl pajamų mokesčio lengvatos, ir dėl to, kad per ilgą laiką vertybinių popierių rinkų svyravimai yra ne tokie pavojingi, nei infliacijos poveikis kaupiamam finansiniam turtui.

Šeima iki ateinančio rugsėjo neplanuoja pirkinių, viršijančių jų turimas santaupas, tačiau norėtų sumažinti savo skolinius įsipareigojimus, kad paskolos įmoka nebūtų didesnė kaip 500 litų per mėnesį. Galima finansiškai įrodyti, kad neverta anksčiau laiko grąžinti būsto kreditų: palūkanos už juos yra mažesnės, nei būtų galima gauti finansų rinkose investuojant ilgą laikotarpį. Tačiau šeimos argumentai - esami įsipareigojimai pernelyg dideli, jei vienas iš jos narių netektų pajamų. Be to, turėdami mažesnius įsipareigojimus, jie galės daugiau ir drąsiau investuoti.

Taigi po metų šeima iš mūsų pavyzdžio turėtų pradėtą kaupti ilgalaikį turtą - apie 2,5 tūkst. litų santaupų nenumatytiems atvejams ir mažesnę skolą. Sumažėjus paskolos įmokoms finansinio turto kaupimas įgis didesnį pagreitį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"