TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Visi dairosi į Šilko kelią

2015 06 15 6:00
Traukinio “Saulė” išvykimo perone birželio pradžioje įkurta pramoninė zona “Klaipėda West Gate”. LŽ archyvo nuotrauka

Apie kuriamą naująjį prekybos koridorių tarp Baltijos jūros ir Ramiojo vandenyno sulig kiekviena diena kalbama vis garsiau ir atmosfera kaista. Kas bus pirmesnis, tas atsirieks storesnį Kinijos ir Kazachstano milijardinių investicijų pyrago gabalą.

Kazachstanas tarp svarbiausių strateginių tikslų ateinantiems 50 metų išsikėlė užduotį tapti tvirta Šilko kelio gijų jungtimi, tranzito iš vakarinių Kinijos provincijų į Europą, Indiją, Iraną bei Šiaurės Afriką centru.

Lietuva tikisi, kad du dešimtmečius trukę abipusiai pagarbūs šalių santykiai pagaliau ims nešti ne tik moralinį pasitenkinimą, bet ir abipusės materialinės naudos. Tam pagrindus paklojo pasienio su Kinija Chorgoso geležinkelio stotyje žiemą atidaryta krovos zona “Khorgos East Gate”, abiejų šalių geležinkelių įmonių įkurta kompanija “KZ logistics” ir priešingame transporto koridoriaus gale, traukinio “Saulė” išvykimo perone, birželio pradžioje įkurta pramoninė zona “Klaipėda West Gate”. Pastarąją plėtos grupės VPA ir Kazachstano geležinkelių bendrovės (“Kazakhstan Temir Zholy”) įmonė „Saule Logistcs Solutions”.

Tisklas bendras - Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus (iš kairės), Kazachstano geležinkelių prezidentas Askaras Maminas ir Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sutarė, kaip sieks apkrauti „Saulės“ traukinį./Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Skirstys Kinijos krovinius

Iki šiol nereguliariai kursavęs “Saulės” traukinys laimėjimais nespinduliavo. Nepalanki jam ir geopolitinė aplinka, nes Rusija Šilko kelią pageidauja sukti į šiaurę – pro Uralą link Suomijos įlankos.

Dėl Kinijos krovinių besivaržančioms Baltijos valstybėms priežastį nerimauti sukėlė prieš mėnesį Kazachstano prezidento tarnybos išplatinta žinia, kad pagrindiniu Šilko kelio uostu prie Baltijos pasirinktas Sankt Peterburgas. Tačiau didžiulį logistikos įdirbį turintys Lietuvos transporto atstovai mano, kad Kazachstanui tapus pasaulio prekybos magistrale, nemažai krovinių keliaus per Baltarusiją į Kauną ir Klaipėdą.

Kazachstanas yra ta šalis, į kurią gręžiasi pusės pasaulio vyriausybių ir verslininkų akys.

Klaipėdoje prieš savaitę vykusiame Lietuvos ir Kazachstano forume, kalbant apie Šilko kelio projekto raidą ir kryptis, optimizmo nestigo. Pranešimus skaitę „Kazakhstan Temir Zholy“ prezidentas Askaras Maminas ir viceprezidentas logistikai Kanatas Alpysbajevas minėjo įspūdingus skaičius ir rodė prekybos vektoriais išraižytus žemėlapius, kuriuose pažymėta ir Lietuva.

Kazachstanas per artimiausius 5 metus į infrastruktūrą numato investuoti 20 mlrd. JAV dolerių. Pagrindiniai Šilko kelio projektai – jau atidarytas konteinerių paskirstymo centras Chorgose, 8 tūkst. kilometrų automagistralės Vakarų Kinija – Vakarų Europa 2,8 tūkst. kilometrų Kazachstano atkarpa, geležinkelio linija per Turkmėnistaną į Iraną bei kiti.

Pasak A. Mamino, Pasaulio Bankas prognozuoja, kad nuaudęs „šilko juostą“ Kazachstanas pagal logistikos lygį pakils iš dabartinės 80-os į 40-ą vietą. Ir tai reikš atnaujinimą prekybos krypčių, kurios egzistavo prieš 2 tūkst. metų. Nes dabar Kazachstanas tebėra kontinentinė valstybė, kurios eksporto rinkos nutolusios tūkstančius kilometrų. Transporto logistika siekiant ekonominės gerovės šaliai ypatingai aktuali. K. Alpysbajevo teigimu, visas pasaulis suka galvas, kaip sumažinti logistikos išlaidas kuriant įvairiarūšes transporto jungtis.

„Startinė traukinio „Saulė“ platforma yra, dabar reikia mūsų bendrų pastangų jį apkrauti“, - Klaipėdoje sakė Kazachstano atstovas.

Lietuvos transporto atstovai mano, kad Kazachstanui tapus pasaulio prekybos magistrale, nemažai krovinių atkeliaus ir į Klaipėdą./Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Milijardai investicijų - infrastruktūrai

Lietuvos susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas kalbėjo, kad prekybos tarp Rytų ir Vakarų vertė siekia 552 mlrd. eurų, kol kas per Baltijos jūrą keliauja tik 2,3 proc. šio finansinio srauto. Todėl Lietuvos siekis yra ne tik Šilko kelią atnaujinti, bet ir jame kuo aktyviau dalyvauti. Mūsų šalis transporto sektoriui kasmet skiria 20 proc. visų investicijų.

A. Mamino teigimu, konteinerių apyvarta tarp Kinijos ir Europos per pastaruosius 5 metus padidėjo kelis kartus, dinamika išlieka gera. Prognozuojama, kad 2020 metais Rytų – Vakarų prekyba pasieks 170 mln. tonų, todėl Šilko kelio siekis - iš jūros į sausumos infrastruktūrą perkelti maksimalų krovinių kiekį.

Pastebima, kad po 2008 metų pasaulinės krizės sparčiausiai kylančioje Kinijos ekonomikoje vyksta permainos: dėl brangstančios darbo jėgos pajūrio konglomeratuose vis daugiau pramonės perkeliama į centrinę teritorijos dalį ir pamažu – į vakarines provincijas, o paskui gamybą suka ir infrastruktūros projektai su kylančia statybos pramone. Investicijos į atsilikusias regionus turi ir kitą tikslą – mažinti socialinę įtampą ir lyginti ekonominius teritorijų skirtumus.

Pernai gruodį Kinija pareiškė, kad į Šilko kelio infrastruktūros fondą planuoja investuoti 40 mlrd. dolerių. Kinijos žiniasklaida nurodo, kad valdžia į pagrindinį ir gretutinius Šilko kelio projektus pasirengusi investuoti iki 900 mlrd. dolerių. Siekiantis tapti Kinijos logistikos centru Kazachstanas iki šių metų pabaigos numato pritraukti 5 mlrd. dolerių investicijų. Derybos vedamos su Pasaulio Banku, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku bei Azijos bankais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"