TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Viso gero, rūkyti lašiniai ir dešros

2014 01 15 6:00
Dešras, lašinius ir kumpius natūraliais dūmais daugiausia rūko mažos įmonės ir ūkininkai. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šimtmečius Europoje gyvavusiai tradicijai medienos dūmais rūkyti dešras, kumpius, lašinius ar žuvis ateina galas. Nuo rugsėjo mėnesio taip rūkyti produktai Europos Sąjungoje bus priskiriami prie pavojingų sveikatai. Tikėtina, kad dėl to bankrutuos ne viena kulinarinio paveldo produkciją gaminanti įmonė.

Uždrausti medienos dūmais rūkyti mėsos gaminius Europos Komisija rengėsi jau kelerius metus, tačiau būsimiems pokyčiams neprieštaravo nė viena iš 28 ES valstybių. Dabar, likus 9 mėnesiams iki naujų reikalavimų įsigaliojimo šiemet rudenį, sukruto prieštarauti vienintelė Lenkija.

EK šiuo metu jau svarsto, ar dar įmanoma sušvelninti reikalavimų įgyvendinimą, kad neišnyktų tūkstantmečius Europoje gyvavęs maisto produktų apdorojimo būdas. Tačiau, kad taip rūkytuose gaminiuose nėra sveikatai pavojingų medžiagų, turės įrodyti patys gamintojai.

Tradicija - nuo ugnies atradimo

Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad tradicinė lenkiškų rūkytų dešrų, rūkytų avių sūrių ar žuvų gamyba bus negalima, kai po 9 mėnesių įsigalios sugriežtinti ES reikalavimai dėl galimo dervų kiekio limito maisto gaminiuose. Ekspertų teigimu, tai gresia bankrotu daugeliui maisto gamintojų, kurie rinkoje išlieka ne dėl masinės gamybos ir mažų kainų, o išsaugoję tradicines technologijas ir gamindami geros kokybės produkciją. Naujos ES normos stipriausiai smogs Krokuvos regionui, kur dešroms, žuvims ar sūriams rūkyti ištisus amžius naudojami medienos dūmai.

„Žmogus naudoja šį gamybos būdą dar nuo tų laikų, kai buvo atrasta ugnis. Ir kažkaip vis dar gyvename“, - sakė vienas šio klausimo ekspertų, Krokuvos Žemės ūkio universiteto profesorius Wladyslawas Migdalas.

Gamintojai pasipiktinę, kad apie naujus reikalavimus sužinojo tik dabar. Europos Komisija rengė šią direktyvą nuo pat XXI amžiaus pradžios, o normos, kurios įsigalios šį rugsėjį, buvo priimtos 2011 metais. Tuomet savo nuomonę galėjo reikšti visos valstybės narės. Tačiau žiniasklaida pranešė, kad tada Lenkija neprotestavo.

Protestuoja tik Lenkija

Kaip LŽ informavo Giedrius Sudikas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas, sumažintas kancerogenų kiekis, taikomas rūkytai mėsai ir rūkytos mėsos gaminiams, buvo nustatytas remiantis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) išvadomis. „Kai jie buvo svarstomi 2010 ir 2011 metais, valstybės narės nepareiškė susirūpinimo dėl šių reikalavimų įgyvendinimo“, - pažymėjo jis.

Be to, pasak G.Sudiko, buvo nustatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis, kuris baigiasi 2014 metų rugsėjo 1 dieną. „Įgyvendinti reikalavimą dėl sumažinto policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekio turėtų būti įmanoma taikant gerąją rūkymo praktiką“, - tikino jis.

Tačiau Europos Komisija, pasak G.Sudiko, nori išnagrinėti galimus sprendimus dėl Lenkijos, kad šios šalies maisto gamybos įmonėms netektų užsidaryti ir kad tradiciniai lenkiški maisto produktai nedingtų iš rinkos. Tam esą reikia pateikti išsamius duomenis. „Jie turi įrodyti, kad, gaminant tam tikrą tradicinį lenkišką rūkytos mėsos produktą, neįmanoma užtikrinti mažesnio limito taikant gerąją rūkymo praktiką. Galimi sprendimai priklausys nuo pateiktų duomenų ir nuo svarstymų su valstybėmis narėmis rezultatų“, - sakė G.Sudikas.

Anot jo, galimi sprendimai gali būti vietinei gamybai ir vartojimui taikoma išlyga, leidimas netaikyti naujojo limito tam tikriems tradiciniams mėsos gaminiams, naujų reikalavimų taikymo atidėjimas.

Lietuviai pirmą kartą girdi

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė - valstybinė maisto produktų inspektorė Vilma Pušinaitė LŽ paaiškino, kad kvapiųjų rūkymo medžiagų teisinio reglamentavimo pagrindą sudaro žinios, kad rūkyti maisto produktai kelia sveikatos problemų. „Ir ypač dėl to, kad juose gali būti policiklinių aromatinių angliavandenilių“, - pabrėžė ji. Pasak V.Pušinaitės, kvapiųjų medžiagų, gautų iš dūmų, kurie yra frakcionuoti ir valyti, naudojimas paprastai laikytinas mažiau pavojingu sveikatai už patį tradicinio rūkymo procesą.

Pavojinga kvapioji rūkymo medžiaga gaunama perdirbus “pirminį dūmų kondensatą” ir “pirminę dervos dalį”, kurie būna prieš tai gauti iš degintos medienos. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl kvapiųjų rūkymo medžiagų, naudojamų arba skirtų naudoti maisto produktuose ar jų paviršiuje, nurodyta, kad „pirminiame dūmų kondensate” ir “pirminėje dervos dalyje” negali būti nustatyto kiekio sveikatai pavojų keliančių benzo(a)pireno ir benz(a)antraceno.

2014 metų sausio 1 dieną įsigaliojo EK įgyvendinimo reglamentu patvirtintas Sąjungos leidžiamų kvapiųjų rūkymo pirminių produktų, skirtų naudoti maisto produktuose arba maisto produktų paviršiuje ir pagamintoms kvapiosioms medžiagoms gaminti, sąrašas. Šiame sąraše yra 10 patvirtintų produktų, kuriuos leidžiama naudoti pagal specialias nustatytas naudojimo sąlygas.

„Kiekvienos šalies maisto verslo operatoriai galėjo kreiptis dėl rūkymui skirtos medžiagos patvirtinimo. Kiekviena rūkymui skirta medžiaga turi būti aukščiausiu lygiu moksliškai patvirtinta ir leista saugiai naudoti, kaip reikalauja teisės aktai“, - tvirtino VMVT inspektorė.

Tačiau ji pažymėjo, kad išimčių dėl kvapiųjų medžiagų naudojimo maisto pramonėje nėra. „Visų gamintojų pareiga vartotojams - pateikti tik saugius, kokybiškus ir tinkamai paženklintus maisto gaminius", - sakė ji.

VMVT nuomone, Lietuvos maisto pramonė ir verslas yra atsakingi ir jau susipažinę su visais maistą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl nesusipratimų dėl jų įgyvendinimo neturėtų iškilti.

Gamintojams reikalavimai – staigmena

Garsiausios Neringoje žuvų rūkyklos Nidoje savininkas Jonas Šatas naujieną apie tai, kad medžio dūmais rūkyti produktai nuo rugsėjo 1 dienos uždrausti, pirmą kartą išgirdo iš „Lietuvos žinių“. „Nieko nežinau. Pirmą kartą girdžiu“, - stebėjosi verslininkas. Jis teigė jokių pranešimų nei iš VMVT, nei iš kitų valstybės institucijų apie būsimus, jo verslui taikomus reikalavimus negavęs.

J.Šatas kasmet sužvejoja ir sezono metu nuo balandžio iki spalio mėnesio karštai išrūko bei parduoda apie 10 tonų Kuršių marių žuvų. „Sukapojame alksnį, uždegame, medis rusena, ir žuvys rūkykloje rūkomos“, - naudojamą technologiją trumpai apibūdino J.Šatas. Pasak jo, ši technologija Nidoje taikoma nuo senų laikų, o jis pats taip žuvis ruošia jau daugiau kaip 20 metų.

„Žuvys vasarą tarp poilsiautojų baisiai populiarios“, - tvirtino verslininkas. Jeigu draudimas rudenį iš tiesų įsigalios, J.Šatas žuvų neberūkytų. „Kažkuo kitu reikėtų užsiimti...“ - netvirtai, lyg negalėdamas patikėti tokia galimybe, sakė pašnekovas.

Išgirdusi apie būsimą draudimą gaminti medienos dūmais rūkytos mėsos gaminius, nustebo ir Kybartų bendrovės „Damsa“ direktorė Auksė Vaičaitienė. Jos vadovaujama įmonė, nenorėdama kopijuoti stambesnių mėsos perdirbimo įmonių gaminamos produkcijos, pasirinko senolių patirtį atitinkantį gamybos būdą – mėsos paruošimą sūryme, natūralias prieskonines medžiagas, mėsos smulkinimą rankomis. Įmonės mėsos apdirbimo technologijoje naudojami Lietuvos senoviniai mėsos gaminių receptai bei įranga - kaimiško tipo rūkykla, kur naudojami alksnio medžių dūmai. Įmonė rinkai siūlo 31 pavadinimo karštai rūkytų gaminių.

„Neteko girdėti, pirmą kartą girdžiu“, - į žurnalisto klausimus apie rudenį įsigaliosiančius draudimus rūkyti lašinius ir dešras atsakė verslininkė. Ji taip pat jokių perspėjimų iš valstybės institucijų apie būsimus pokyčius iki šiol nesulaukė. „Rugsėjį bus uždrausta, tai turbūt informuos“, - trumpai drūtai atsakė bendrovės vadovė. Kaip galimi draudimai paveiktų įmonės veiklą, A.Vaičaitienė prisipažino šiuo metu negalvojanti. „Apie tai nieko nemąsčiusi, nes nieko nežinau, iš jūsų pirmą kartą išgirdau. Kaip bus, taip bus“, - LŽ žurnalistui sakė verslininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"