TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Visos ES paramos Lietuva gali ir neapžioti

2007 03 27 0:00
Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad Lietuvai ES pinigų panaudojimas tampa vis sunkesne našta.
LŽ archyvo nuotr.

Dėl lėtėjančio ES paramos lėšų panaudojimo Lietuvai gali tekti grąžinti pinigus į Bendrijos iždą

Lietuva kasmet vis prasčiau panaudoja Briuselio skiriamą paramą. Kitais metais gali atsitikti ir taip, kad dalį neišleistų pinigų reikės grąžinti. Apie tai vakar užsiminė Lietuvoje viešinti eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, atsakinga už ES biudžetą ir finansus.

"Šiemet Lietuvai lėšos nebus nurašytos, bet kitų metų pavasarį, jei paramos panaudojimo tendencijos per 2007-uosius nepagerės, šalis gali sulaukti ir blogos žinios", - po susitikimo su premjeru Gediminu Kirkilu perspėjo eurokomisarė.

Tačiau Vyriausybės vadovas pareiškė manąs, jog tendencijos keisis. "Mes labai įdėmiai kontroliuosime procesą - dėl to neabejoju. Tai bus vienas svarbiausių mūsų Vyriausybės tikslų", - tvirtino ministras pirmininkas.

Iš lyderių - į nevykėlius

Praėjusią savaitę buvo paskelbta nerami žinia, kad Lietuva sugebėjo panaudoti tik 30 proc. (1,284 mlrd. litų) 2004-2006 metais šaliai skirtos paramos - iš jos 937 mln. litų sudarė ES pinigai. 2007-2013 metais mūsų valstybė sulauks kur kas didesnės - maždaug 36 mlrd. litų - paramos. Visą ją Lietuva užsibrėžusi panaudoti.

Anot Grybauskaitės, 2004 metais pagal tinkamą ES lėšų pritaikymą mūsų šalis pirmavo, 2005-aisiais jau buvo vidutiniokė, o dar po metų atsidūrė sąrašo pabaigoje. 2006 metų duomenimis, kaip teigė eurokomisarė, Lietuva pagal Sanglaudos fondo lėšų panaudojimą buvo aštunta, pagal struktūrinių fondų - šešta.

"Kaip Lietuva naudojasi ES parama - labai svarbus ir jautrus klausimas. Tenka apgailestauti, kad gerų žinių neturiu. Lietuva kasmet ritasi žemyn", - kalbėjo Grybauskaitė. Ji sakė ypač daug pastabų turinti dėl aplinkos apsaugos, verslo, užimtumo skatinimo, žinių ekonomikos ir kitų sričių, susijusių su investicijomis į žmogų bei švietimą ir mokslą. Anot Grybauskaitės, šiose srityse atsiliekama labiausiai.

Kalti uolūs biurokratai

Kirkilas žadėjo taisyti esamą padėtį ir teigė ketinantis kurti laikiną struktūrą, kuri prižiūrėtų, kaip įgyvendinami projektai. Pasak ministro pirmininko, didžiausia lėtėjančio ES pinigų panaudojimo kaltininkė - atskirų žinybų biurokratija. "Kai kurios žinybos pernelyg apsidraudžia. Kita vertus, reikia, kad viskas vyktų skaidriai, bet biurokratija skundžiasi verslininkai", - apie didelį valdžios institucijų skrupulingumą skirstant ES lėšas kalbėjo Kirkilas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"