TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vištų karas grįžta į ES

2012 07 28 10:57
Pagal naujus gerovės reikalavimus paukštidėse vienai vištai dedeklei tenkantis narvo plotas turėjo padidėti nuo 550 iki 750 kv. cm. /LŽ archyvo nuotrauka 

Dėl vištų dedeklių gerovės dešimčiai Europos Sąjungos (ES) valstybių gresia rimti nemalonumai. Europos Komisija gali imtis sankcijų prieš šalis nares, kurios iki antrą kartą atidėto nurodyto termino nesukūrė gerovės sąlygų vištoms.

Liepos 31 dieną turėjo baigtis terminas, iki kurio Europos Sąjunga buvo pratęsusi leidimą 13 valstybių ūkiams nesilaikyti gyvūnų gerovės reikalavimo laikyti vištas dedekles pagerintuose narvuose. Per tą laiką jie turėjo galutinai pertvarkyti ūkius, o surinktų kiaušinių negalėjo tiekti tiesiai į rinką, leista juos tik vietoje perdirbti į kiaušinių miltelius, majonezą ir kitus produktus. Kitos šalys vištų gerove pasirūpino laiku - iki šių metų sausio, įdėdamos dideles investicijas.

"Reikalavimų laiku nespėjo įgyvendinti Kipro, Belgijos, Bulgarijos, Italijos, Prancūzijos, Lenkijos, Latvijos, Rumunijos, Portugalijos, Ispanijos, Graikijos, Vengrijos, Olandijos paukštininkystės ūkiai, nors turėjo net 12 metų laikotarpį tai padaryti", - LŽ tvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.

Anot jo, dabar EK seka įgyvendinimo procesą ir reguliuoja prekybą, kad iš reikalavimų neatitinkančių paukštynų produktai nepatektų į Europos rinką.

Kaip LŽ informavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, jau birželio 21 dieną EK išsiuntė oficialų įspėjimą 10 valstybių, kurios neįvykdė direktyvos dėl vištų dedeklių pagerintų laikymo sąlygų. EK nustatė, kad Belgija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Bulgarija, Olandija, Lenkija ir Portugalija vis dar leidžia verslui auginti vištas narvuose, kurie neatitinka direktyvos, nepaisydamos, kad draudimas tai daryti įsigaliojo nuo šių metų pradžios ir buvo atidėtas dar pusmečiui.

Pradėjusi ikiteisminę procedūrą EK pirmiausiai siunčia oficialų įspėjimą, kuriame prašo valstybės narės per du mėnesius pateikti atsakymą dėl problemos, bei ragina iki nustatyto termino ištaisyti pažeidimą. Oficialaus įspėjimo išsiuntimas yra pirmas žingsnis pradėti šalies narės apkaltą Europos Teisingumo teisme. Siekdamos to išvengti, minėtos valstybės turės arba direktyvą įvykdyti, arba reikalavimų neatitinkančius ūkius uždaryti.

Taigi, nuo rugpjūčio 21 dienos EK jau galės spręsti, kurias šalis dėl vištų dedeklių gerovės skųsti ES Teisingumo teismui. Joms gali būti skirtos ir piniginės baudos.

Nelegalios produkcijos baimė

Lietuvos paukštininkai, laiku įvykdę didelių investicijų pareikalavusius EK nurodymus, piktinosi, kad direktyvos įgyvendinimo terminas apskritai buvo pratęstas ir baiminosi, jog daug mažesnės savikainos kiaušiniai iš reikalavimus neįgyvendinusių ūkių pateks į rinką, ir šio reiškinio jokioms tarnyboms kontroliuoti nepavyks.

Pavyzdžiui, Lenkijoje tik pusė ūkių šių metų pradžioje atitiko naujus reikalavimus, Latvijoje jų neatitiko šeši dideli ūkiai.

Gerokai prieš terminą ES reikalavimus įgyvendinusius Lietuvos paukštininkus pigesni lenkiški kiaušiniai jau pernai varė iš proto. Mat "reformuotuose" paukštynuose kiaušinio savikaina yra 15-20 proc. didesnė nei tuose, kur pertvarkos nebuvo. Dėl to mūsų paukštininkai jau kurį laiką dirbo nuostolingai. "Atominės elektrinės darbo EK neleido Lietuvai pratęsti, o dėl kažkokių vištų paminama teisė, kaitaliojami terminai", - piktinosi Kaušėnų paukštyno direktorius Justinas Paulauskas.

Dėl to, kad Europos Komisija nusileido ES senbuvių lobistams ir dar pusę metų toleravo išimtis, jau protestavo ne tik lietuviai, bet ir didžiules investicijas įgyvendinę gamintojai Vokietijoje, Skandinavijos valstybėse.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Vytautas Tėvelis LŽ teigė, jog baimė, kad pigesni kiaušiniai ir toliau plūs į Lietuvą, buvo pagrįsta tik iš dalies. "Mūsų duomenimis, metų pradžioje buvo bandyta nelegalius kiaušinius įvežti iš Lenkijos. Veterinarijos tarnyba juos aptiko ir dalis buvo sunaikinta. Kartą nelegaliai buvo įvežti kiaušinių milteliai. Daugiau atvejų nėra žinoma", - teigė V.Tėvelis. Tai LŽ patvirtino ir Veterinarijos tarnyba.

Tačiau paukštininkų vadas negalėjo paneigti, kad Veterinarijos tarnyba sugaudė ne visas nelegalių kiaušinių partijas. Anot jo, pietų Lietuvos gyventojai laisvai vyksta į Lenkiją. Kiek jie įsiveža pigių kiaušinių, kuriuos padėjo prastai laikomos vištos, niekas nekontroliuoja. "Taigi negaliu paneigti prielaidos, kad į rinką pateko produktų iš ūkių, kurie gerovės reikalavimų neįvykdė", - nebuvo visiškai tikras V.Tėvelis.

Bendrovės Kaušėnų paukštyno vadovas J.Paulauskas iš viso netiki, kad nelegalių kiaušinių srautas būtų išsekęs. "Faktų neturiu, bet man sunku įsivaizduoti, kaip juos būtų galima sugaudyti. Kita vertus, jeigu paukštynuose vištos deda kiaušinius, kur tie kiaušiniai dingsta? Jie ir parduodami, - geležine logika vadovavosi pašnekovas. - Ar girdėjote, kad kiaušinius naikintų?"

Jo nuomone, nelegaliais kiaušiniais galėtų prekiauti turgavietės, dalis jų galėjo būti naudojama maisto produktų gamyboje.

VMVT direktoriaus pavaduotojas V.Paulauskas LŽ neoficialiai teigė girdėjęs, kad visi prastomis sąlygomis Europoje auginamų vištų kiaušiniai neva buvo perdirbami į kiaušinių miltelius.

Velykoms pritrūko kiaušinių

Nuo metų pradžios uždraudus tiekti į ES rinką kiaušinius iš ūkių, kurie neįgyvendino vištoms dedeklėms nustatytų gerovės reikalavimų, Europoje dramatiškai pritrūko kiaušinių, o jų kaina šoktelėjo net 75 procentais. Prieš Velykas Senojo žemyno konditerijos fabrikai stabdė gamybos linijas, didieji prekybos tinklai suko galvą, ko prikrauti į sparčiai tuštėjančias lentynas.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje ir Slovakijoje, kiaušinių kaina šoktelėjo iki neregėtų aukštumų. Rumunijoje pirmaisiais šių metų mėnesiais pritrūko apie 30 milijonų vištų kiaušinių. Kai kuriose ES valstybės kiaušinių kainos buvo pašokusios net 98 procentais, o konditerijos gaminių - 85 procentais. Didžiojoje Britanijoje sausio pradžioje vidutinio dydžio kiaušiniai staiga pabrango 10 proc., iki 1,45 svaro sterlingų (5,9 lito), o dideli - iki 1,6 svaro (6,5 lito). Per Velykas dešimties kiaušinių kaina jau siekė 2,2 svaro (apie 9 litus). Manoma, jog  Europos kiaušinių gamyba metų pradžioje sumažėjo 25 proc., apie 40 mln. per dieną pagaminamų kiaušinių staiga tapo nelegalūs.

Rudenį vėl brangs 

Lietuvoje kiaušiniai per metus pabrango 50-52 proc. Labiausiai jų kaina pakilo prieš Velykas - viršijo 7 litus už dešimtį. Dabar jie vėl kiek atpigo, bet vištų augintojai prognozuoja, kad rudenį kiaušinių kaina vėl pasieks velykines aukštumas. 

"Dabar kaina yra normali", - sakė V.Tėvelis. Kiaušiniai turėjo brangti, nes kilo grūdų, baltyminių žaliavų, energijos išteklių kainos. Per pirmą šių metų pusmetį ne vienas paukštininkas išlipo ar tebelipa iš nuostolių.

Tačiau šių metų derliaus grūdų kainų jie negalėjo susapnuoti net baisiausiame sapne. Grūdai jau parduodami po 900 litų už toną. Tuo metu paukštininkai galą su galu sunkiai sudurdavo esant 700-800 litų už toną kainai, o prieš trejus metus grūdai buvo parduodami tik už 500 litų.

"Jeigu grūdai nepigs, o tai labiausiai tikėtina, nes jau sudarytos sutartys, rudeniop kiaušiniai vėl brangs. Priešingu atveju paukštininkai vėl pateks į padėtį, kuri buvo iki šių metų pradžios, kai jie dirbo arba be pelno, arba lįsdami į skolas", - prognozavo V.Tėvelis.

Jam pritaria ir Kaušėnų paukštyno vadovas. "Pagal žaliavų kainas kiaušiniai jau per pigūs. Manau, kad rugsėjo mėnesį kainos vėl pasieks Velykų lygį", - svarstė J.Paulauskas.

Šiuo metu supirkimo kaina Europoje siekia 22-24 lietuviškus centus už vieną kiaušinį. Metų pradžioje jis kainavo 18-29 centus. Lietuvoje didmeninė kaina siekia 28-29 centus už vienetą. Velykų laikotarpiu kaina pakilo iki 40 centų be PVM. Manoma, kad po tiek jie bus superkami ir rudenį, tai yra pabrangs 15-20 procentų.

Perka pigesnius latviškus

Mažmeninėje prekyboje šiemet kiaušiniai pabrango 50-52 procentais. Dabar pigiausių galima įsigyti po 4-4,2 lito už pakuotę, o vidutinė kiaušinių kaina siekia 5-8 litus.

"Sudėtingiausias metas kiaušinių mėgėjams buvo pirmas šių metų ketvirtis. Kiaušinių kainos kilo net keletą kartų. Jaudinomės, kad apskritai jų užtektų, ypač prieš Velykas. Buvo laikotarpis, kai mums pirkimo kaina augo kas antrą dieną, bet pirkėjai to nepajuto - įmonė pati kompensavo augimą. Didžiausia kaina buvo prieš pat Velykas, kai tradiciškai padidėja jų paklausa - kiaušiniai kainavo 4,69-7,69 lito už 10 vienetų. Antrą ketvirtį kainos truputį krito ir stabilizavosi, tačiau kainos į lygį prieš pakilimą nesugrįžo", - LŽ komentavo "Rimi Lietuvos" viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Prekybos tinklas daugiausia parduoda lietuviškus kiaušinius, šiek tiek jų atveža iš Latvijos, kurios ūkius Europos Komisija mini tarp šalių, laiku neatlikusių investicijų ir nepasirūpinusių vištų gerove.

Prieš dvi savaites savo klientams pigesnių kiaušinių iš Latvijos pasiūlė ir "Maximos" tinklas. "M dydžio latviškų kiaušinių kaina - 4,19 lito, tuo metu Zujų paukštyno kiaušinių - 5,59 lito. Nors Lietuvos gyventojai labiau vertina Lietuvos produkciją, šiuo atveju pirkėjams svarbesnė kaina", - teigė "Maxima.Lt" atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė.

Vištidėse - "euroremontas"

Dar 1999 metais įsigaliojusi ES Tarybos 74-oji direktyva uždraudė vištoms dedeklėms auginti naudoti baterinius narvus ir nustatė daugiau kaip 12 metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį gamintojai turėjo pakeisti savo auginimo sistemas.

Pagal naujus gerovės reikalavimus paukštidėse vienai vištai dedeklei tenkantis narvo plotas turėjo padidėti nuo 550 iki 750 kv. cm. Vien dėl šio reikalavimo automatiškai sumažėja vištų tame pačiame plote. Be to, pagerintuose narvuose turi būti įrengtas užuolaidėle uždengtas lizdas kiaušiniams dėti, vieta pakratams - vištai kapstytis ir lakta - tupėti bei nagų dildymo priemonės.

Paukščių augintojai pažymi, kad vištos visais patogumais mielai naudojasi: ne tik užsuka dėti kiaušinių į "miegamuosius", bet ir atlieka "manikiūrą" specialiai įrengtomis nagų dildymo priemonėmis. Nepagerintuose narvuose vištos užsiaugindavo 5 cm  ilgio nagus, o dabar jie trumpai nudildyti.

"Negalėčiau neigti, kad tie reikalavimai beprasmiški. Pats netikėjau, bet vištos naudojasi patogumais: ir laktomis, ir kilimėliais, ir "miegamaisiais". O jeigu vištai geriau, ji nepatiria traumų, turbūt ir jos kiaušinis kokybiškesnis", - LŽ sakė bendrovės "Mažeikių rugelis" direktorius Gintautas Šmaižys.

Skaičiai (Šaltinis: LPA)

Lietuvoje auginama apie 2,5 mln. vištų dedeklių, per metus pagaminama apie 850 mln. kiaušinių, iš jų 650 mln. - prekiniuose ūkiuose, kuriuose paukščiai laikomi narvuose. Kasmet maždaug 170 mln. kiaušinių eksportuojama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"