TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Visus mokesčius mokės vieną dieną

2015 10 06 6:00
Vienos mokesčių mokėjimo datos nustatymas pirmiausia yra verslo sąlygas lengvinantis veiksnys, nes vienu mokėjimo nurodymu bus galima sumokėti keletą mokesčių. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Siūloma nustatyti bendrą visų mokesčių mokėjimo datą. Skaičiuojama, kad tai valstybei kainuotų apie 150 tūkst. eurų, tačiau sutaupytų verslui tiek pinigų, tiek ir laiko.

Finansų ministerija parengė teisės aktų pakeitimus, kuriais siūloma nustatyti mokesčių mokėjimui ir deklaravimui vienos datos taisyklę – iki atitinkamo mėnesio 15 dienos, išskyrus pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris sumokamas iki atitinkamo mėnesio 25 dienos. Taip pat siūloma atsisakyti avansinių PVM mokėjimų, o vietoj akcizų mokėjimo dešimtadieniais nustatyti vieną mėnesinį avansinį akcizų mokėjimą iki einamojo mokestinio laikotarpio 15 dienos.

Dar laukia svarstymo

„Vienos mokesčių mokėjimo datos nustatymas pirmiausia yra verslo sąlygas lengvinantis veiksnys, nes vienu mokėjimo nurodymu bus galima sumokėti keletą mokesčių. Poveikis teigiamas piniginių išlaidų požiūriu, nes mokėti reikia tik už vieną pavedimą, o ne už kiekvieną pervedamą mokestį, taip pat palanku ir laiko sąnaudų požiūriu“, – LŽ teigė Finansų ministerijos atstovė Teresė Staniulytė ir pridūrė, kad būtent į šiuos du verslo sąlygų gerinimo aspektus dėmesį atkreipė Pasaulio banko tyrimas „Doing Business“.

Finansų ministerija tikisi, kad priėmus šiuos teisės aktų pakeitimus pagerėtų verslo sąlygos, o siūlomi teigiami pokyčiai kilstelėtų pastaraisiais metais kritusias Lietuvos pozicijas minėtame tyrime kitąmet. Tyrimas vertina, kaip sunku ar lengva kiekvienoje šalyje įkurti ir plėtoti verslą. Visas įstatymų pakeitimų paketas jau pateiktas Vyriausybei, tačiau ministrų kabineto posėdyje jis kol kas nesvarstytas.

Priėmus pakeitimus, prie jų turės būti pritaikytos Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos. Finansų ministerijos skaičiavimais, jų modifikavimas dėl lošimų įrenginių apskaitymo, avansinio nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimo pareikalautų apie 150 tūkst. eurų išlaidų.

Mažins administracinę naštą

Finansų ministerija skelbia, kad nuo 435 iki 500 eurų siūlo didinti juridinių asmenų valdomo nekilnojamojo turto apmokestinamosios vertės ribą, kurios nepasiekus neprivalu mokėti šio mokesčio avansu.

Visas funkcijas, susijusias su vietinių rinkliavų surinkimu ir sumokėjimu, siūloma perduoti savivaldybėms.

Mažinant administracinę naštą, tenkančią lošimus organizuojantiems subjektams, siūloma atsisakyti lošimo įrenginių ženklinimo specialiu lipduku, kuriuo patvirtinama, kad loterijų ir lošimo mokestis – sumokėtas.

Kovojant su agresyviu mokesčių planavimu tarptautiniu mastu, parengti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kurie užtikrins, kad bus išvengta visiško dividendų neapmokestinimo, kai iš užsienio gaunami dividendai Lietuvoje yra neapmokestinami, o juos išmokėjusi užsienio įmonė susimažina mokesčio bazę.

Šias nuostatas siūloma taikyti ne tik Europos Sąjungos (ES) įmonių, bet ir kitų valstybių įmonių mokamiems dividendams.

„Avansinių PVM mokėjimų atsisakymas neturės įtakos mėnesio ir metinėms valstybės biudžeto pajamoms iš šio mokesčio. Dėl akcizų mokėjimo dešimtadieniais atsisakymo 2016 metais valstybės biudžeto pajamos bus mažesnės vieno dešimtadienio mokėjimo sumos dydžiu“, – LŽ nurodė Finansų ministerija.

Kuo paprasčiau – tuo geriau

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus mokesčių tvarkos supaprastinimą vertino palankiai. „Verslui visada geriau pastovumas, prognozuojamumas, paprastumas, kai kalbama apie verslo reguliavimą, apskaitą, taigi ir mokesčių mokėjimą“, – pabrėžė jis. Anot pašnekovo, Finansų ministerija, ruošdama teisės aktų pakeitimus dėl bendro mokesčių mokėjimo laiko, su konfederacija nesikonsultavo.

V. Sutkaus manymu, paprastesnė tvarka gali turėti teigiamos įtakos ir mokesčių surinkimui, nors esminės reikšmės neturės. „Jeigu sukuriame labai sudėtingą mechanizmą, tuomet atsiranda daugiau galimybių tuo sudėtingu mechanizmu manipuliuoti. Mechanizmo supaprastinimas yra geras dalykas“, – sakė jis.

Finansų ministerija šiais pakeitimais sakė nesiekusi padidinti mokesčių surinkimo, esą pagrindinis tikslas – mokesčių mokėtojams padaryti patogesnį mokėjimo procesą.

LŽ primena, kad Pasaulio banko tyrimas „Doing Business“, atkreipęs dėmesį į bendros mokesčių mokėjimo tvarkos poreikį, pastaraisiais metais Lietuvos pozicijas įvertino prasčiau nei ankstesniaisiais. 2014 metų spalio mėnesį paskelbtoje ataskaitoje „Doing Business 2015“ Lietuva sąraše iš 17 vietos nukrito į 24 vietą. Ankstesnių metų ataskaitoje Lietuva galėjo didžiuotis, kad yra palankiausia verslui valstybė iš Baltijos šalių. Šiuo metu tiek Estija, tiek Latvija ne tik pasivijo, bet ir aplenkė Lietuvą. Estija šiuo metu vertinama geriausiai iš visų trijų Baltijos šalių ir užima 17 vietą. Latvija šiek tiek lenkia Lietuvą ir užima 23 vietą. Iš 28 ES valstybių narių Lietuva užima 10 vietą. Pasaulio bankas, sudarydamas „Doing Business“ sąrašus, siekia ne tik objektyviai įvertinti, kaip sunku ar lengva toje šalyje įkurti ir plėtoti verslą, bet ir kaip šalies valdžia sugeba mažinti biurokratinį aparatą bei sudaryti skatinamąsias priemones piliečiams imtis verslo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"