TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

VMI purto mažus atlyginimus mokančias įmones

2015 08 29 6:00
"Sodros" duomenimis, Lietuvoje yra beveik 39 tūkst. įmonių, kuriose bent 10 proc. darbuotojų gauna mažesnį atlyginimą nei MMA.  Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šiemet Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), „Sodra“ ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI) suvienijo jėgas: tikrina įmones, kuriose reikšmingai daliai darbuotojų mokamas mažesnis nei minimalus mėnesio darbo užmokestis. VMI skaičiavimais, vien pirmą šių metų pusmetį, taikant poveikio priemones, įtarimų sukėlusiose įmonėse vidutinis darbo užmokestis išaugo beveik 12 procentų.

Balandžio pabaigoje, kai buvo paskelbta apie papildomą dėmesį įmonėms, mokančioms įtartinai mažus atlyginimus, „Sodra“ skaičiavo, kad Lietuvoje yra apie 38,9 tūkst. įmonių, kuriose bent dešimtadaliui darbuotojų mokamas mažesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). Minėtose įmonėse tokių darbuotojų iš viso buvo 119,5 tūkst., tarp jų – 22,7 tūkst. asmenų iki 29 metų, o 10,7 tūkst. – pensinio amžiaus. Iki 30 eurų dydžio atlyginimą gauna 6,7 tūkst. asmenų, nuo 30 iki 75 eurų – 17,3 tūkst., o nuo 75 iki 150 eurų – 51,7 tūkst. asmenų.

„Įtarimų kelia ne pats faktas, kad dalis įmonėje dirbančių žmonių gauna mažiau už minimumą, – daugelyje įmonių yra darbuotojų, kurie dirba ne visą darbo dieną ir atlieka pagalbines funkcijas. Tačiau kai tokie darbuotojai sudaro, pavyzdžiui, ketvirtį ar trečdalį dirbančiųjų, jau kyla įtarimų, jog gali būti neapskaitomas visas jų dirbamas darbo laikas ir dalis atlyginimo išmokama nelegaliai – „vokeliais“. Tokiu būdu gali būti siekiama neteisėtai susimažinti mokamą gyventojų pajamų mokestį, nesumokėti visų priklausančių įmokų „Sodrai“, – iniciatyvos priežastis tikrinti įmones, kuriose mokami maži atlyginimai, aiškino VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Jis LŽ nurodė, kad rizikingiausios įmonės sulaukia VMI inspektorių vizito, o kitai daliai taikomas modelis „Įspėjau – pasirink“: įmonių vadovams siunčiami įspėjamieji laiškai arba jie kviečiami į VMI pasiaiškinti. Jei verslininkai nesugeba pagrįsti mokamo dažnai net ir mažesnio nei minimumas atlyginimo bei nekoreguoja apskaitomo užmokesčio, sulaukia VMI kontrolės procedūrų.

Sumokėjo daugiau mokesčių

Vien per pirmą šių metų pusmetį, taikant modelį „Ispėjau – pasirink“, vidutinis darbo užmokestis VMI kontroliuojamose įmonėse, kurių yra daugiau nei 4,5 tūkst., išaugo beveik 12 proc., palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu. O į biudžetą sumokėta gyventojų pajamų mokesčio (GPM) suma buvo 16 proc. didesnė nei pernai ir siekė apie 21 mln. eurų.

Palyginus 2014 metų pabaigą ir pradžią matyti, kad visose šalies verslo įmonėse darbuotojų, gaunančių mažesnį nei minimalų darbo užmokestį, dalis sumažėjo apie 1 proc., o įmonėse, kurioms buvo taikytos poveikio priemonės, – net 15 procentų. Turimais duomenimis, minėtos įmonės 2014 metais į biudžetą sumokėjo apie 50 mln. litų GPM daugiau nei ankstesniais metais.

Iš viso nuo 2013 metų vasario mėnesio, kai pradėtas vykdyti „Įspėjau – pasirink“ modelis, VMI kontroliuotose įmonėse darbuotojų, gaunančių mažiau nei minimalų darbo užmokestį, sumažėjo 21 procentiniu punktu, o oficialiai deklaruojamas vidutinis darbo užmokestis tose įmonėse padidėjo beveik 20 procentų.

Pusė žadėjo kelti algas

Šiemet VMI analitikai kartu su „Sodra“ atrinko įtartinas įmones. „Sodra“ draudėjams išsiuntė beveik 39 tūkst. pranešimų apie tai, kad pas juos dirba bent 10 proc. darbuotojų, kuriems mokamas mažesnis atlyginimas nei MMA. Iš šių draudėjų 3 704 dar gavo papildomus klausimynus, kuriais mėginta išsiaiškinti, kokios yra mažo atlyginimo mokėjimo priežastys ir ar ketinama atlyginimus didinti ateityje.

„Pagal gautus atsakymus apie 45 proc. draudėjų artimiausiu metu ketina padidinti mažiausius darbuotojų atlyginimus. Maždaug pusė atsakė neturintys tokių galimybių. Apie 5 proc. atsakymų nepateikė. Papildomai 322 draudėjus pakvietėme į pokalbį, kad jie išsamiau paaiškintų situaciją dėl darbuotojų darbo užmokesčio“, – LŽ teigė Martynas Žilionis, „Sodros“ atstovas ryšiams su visuomene.

Skyrė baudų

Tuo tarpu VDI šių metų balandžio pabaigoje skelbė planuojanti patikrinti apie 1 tūkst. įmonių, kuriose dėl mažų atlyginimų įtariami darbo laiko pažeidimai. VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė nurodė, kad inspekcija jau patikrino beveik visus iš maždaug 1 tūkst. numatytų ūkio subjektų.

Rugpjūčio 14 dienos duomenimis, patikrintose įmonėse surašyti 93 reikalavimai pašalinti nustatytus teisės aktų nuostatų neatitikimus bei 56 administracinių teisės pažeidimų protokolai, už juos skirta beveik 11,3 tūkst. eurų baudų. Nustatyta 18 nelegaliai dirbančių asmenų, taip pat 31 atvejis, kai įmonėse buvo rasta asmenų, dirbančių pažeidžiant darbo ir poilsio režimą ar kuriems nemokamas nustatytas atlygis už darbą poilsio dienomis, už viršvalandinį ir naktinį darbą. Tokių asmenų iš viso 97.

„Pabrėžtina, jog šie inspektavimai pirmiausia buvo skirti ne bausti už nustatytus pažeidimus, bet paskatinti įmones laikytis teisės aktų reikalavimų ir labiau rūpintis savo darbuotojais“, – sakė VDI atstovė. Ji nurodė, kad patikrinimai vykdomi nuolat, o „Sodros“ teikiama informacija apie galbūt neteisėtai mokamą mažesnį nei MMA darbo užmokestį yra papildomas kriterijus parenkant inspektuotinas įmones.

Skaičiai

Vidutinis apskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, antrąjį šių metų ketvirtį buvo 713,9 euro – 4,6 proc. daugiau nei 2014-ųjų tą patį ketvirtį.

Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 4,4 proc., iki 553,8 euro.

Per antrąjį metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vidutinis apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis padidėjo atitinkamai 2 proc. ir 1,9 procento.

Realusis darbo užmokestis per antrąjį ketvirtį padidėjo 0,5 proc., per metus – 5,1 procento.

Antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis apskaičiuotas darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 738,1 euro, privačiame sektoriuje – 701,3 euro, arba atitinkamai 2,5 proc. ir 1,8 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį.

Vidutinis mėnesinis išmokėtas atlyginimas valstybės sektoriuje per ketvirtį padidėjo 2,3 proc., iki 571,2 euro, privačiame sektoriuje – 1,6 proc., iki 544,7 euro.

Per metus apskaičiuotas darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje padidėjo atitinkamai 3,5 proc. ir 5,4 proc., išmokėtas – 3,3 proc. ir 5,1 procento.

Realusis darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje per ketvirtį išaugo atitinkamai 0,9 proc. ir 0,2 proc., per metus – 4 proc. ir 5,8 procento.

Vidutinis apskaičiuotas darbo užmokestis per ketvirtį labiausiai padidėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (10,1 proc.), žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (4,4 proc.) bei kasybos ir karjerų eksploatavimo (4,3 proc.) veiklos įmonėse, o sumažėjo – finansinės ir draudimo (4 proc.) bei informacijos ir ryšių (1,1 proc.) veiklos įmonėse.

Per metus vidutinis apskaičiuotas darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Šaltinis – Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"