TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vyno upė Lietuvoje jau liejasi plačiau

2013 10 12 6:00
Nespirituoto, tikro vyno daugiausia nuperkama ispaniško, prancūziško, itališko bei iš „naujojo pasaulio“ – Čilės, Pietų Afrikos, Argentinos vyno. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuviai – šiaurietiška tauta, tradiciškai teikianti pirmenybę stipriesiems gėrimams ir alui, pradeda vartoti daugiau kokybiško importinio vyno. Tačiau tarp spirituoto vyno produktų karaliauja lietuviškos kilmės gėrimai, iš prekybos išstūmę stipraus alaus „bambalius“.

„Gyvendami šiaurėje lietuviai geria ne tik degtinę“, - įsitikinęs Artūras Urbonavičius, „Nielsen“ prekybos analitikos skyriaus vadovas Rytų Europai. Vyno vartojimo kultūra Lietuvoje pradėjo formuotis prieš 20 metų ir vyno vartojimas stabiliai didėja. „Naujos kartos vartotojams tapo prieinamos įvairesnės vyno rūšys iš skirtingų pasaulio šalių. Per tuos 20 metų lietuviai pradėjo pažinti vyną, o dabar jam išleidžia vis daugiau pinigų. Nuolat augo silpno alkoholio vartojimas“, - teigė pašnekovas.

Praėjusį dešimtmetį lietuviai suvartodavo labai daug alaus, sidro, alkoholinių kokteilių, pažino įvairių rūšių vermutą, likerį ir kitus lengvesnius alkoholinius gėrimus. O pastarąjį dešimtmetį nuolat didėja vyno pardavimas. „Nielsen“ duomenimis, per pastaruosius dvejus metus viso vyno apyvarta Lietuvos mažmeninėje prekyboje išaugo 20 proc., putojančio vyno ir šampano apyvarta - apie 28 procentus.

Kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, buvo liberalizuota vyno importo tvarka ir dėl to vynas atpigo. Tačiau didėjantį vyno pardavimą A.Urbonavičius aiškina ne tik sumažėjusiomis kainomis, nors kaina svarbi vartotojui. Nemažą įtaką gėrimo įpročiams, anot jo, darė ir vyno vartojimo populiarinimas someljė mokyklose, vyno klube, per įvairias vyno parodas bei mažų nepriklausomų vyndarių produkcijos patekimas į Lietuvos rinką.

„Lietuviai pradėjo daugiau keliauti, žmonės atrado vyno vartojimo kultūrą Pietų ir Vakarų Europoje, vyno derinimo su maistu meną. Vidutines pajamas uždirbantys jaunesni vartotojai susižavėjo vynu, perka jo daugiau ir vartoja daugiau nei anksčiau. Lietuviai iš viso labai smalsūs ir imlūs vartotojai. Pavyzdžiui, pastaruosius dvejus metus didėja ne tik vyno pardavimas, bet ir brangaus importinio alaus ir viskio suvartojimas. Vartotojai nuolat keičia savo įpročius, ieško naujovių, nors, be abejo vartojimui įtaką daro ir rinkodaros priemonės, mada bei kiti veiksniai“, - svarstė pašnekovas.

Šias išvadas puikiai iliustruoja skaičiai. „Nielsen“ duomenimis, importinio viskio apyvarta per dvejus metus didėjo net 68 proc., o praeitą dešimtmetį populiaraus vermuto pardavimas per pastaruosius dvejus metus krito 16 procentų.

Importuoja iš Pietų Amerikos

Pasak A.Urbonavičiaus, Lietuvoje daugiausia vartojamo vyno pasirinkimo tendencijos panašios kaip ir visoje Europoje. Nespirituoto, tikro vyno daugiausia nuperkama ispaniško, prancūziško, itališko bei iš „naujojo pasaulio“ – Čilės, Pietų Afrikos, Argentinos. „Geresnio vyno Lietuvoje pastaruoju metu galima įsigyti už prieinamą kainą. Be to, prekybos tinklai, konkuruodami tarpusavyje, nuolat siūlo įvairias nuolaidas. Atpigindami vyną prekybininkai siekia pritraukti pirkėjų į parduotuves, vynas tampa „pirkėjus pritraukiančia produktų kategorija“ (angl. "Destination category"), - aiškino A.Urbonavičius.

Nors apskritai vynas pigo, vartotojai pradėjo pirkti jį brangesnį. „Nielsen“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių vidutinė parduoto vyno kaina didėjo 6 procentais.

„Bambalius“ pakeitė „rašalas“

„Jeigu vynu laikysime visą vyną, net ir spirituotą, liaudyje populiariai vadinamą „rašalu“, rinkoje pagal suvartojimo kiekį pirmauja... lietuviškos kilmės vynas. Šiuo atveju, būdamas lietuviškų produktų patriotas, nesididžiuoju“, - sakė A.Urbonavičius.

Uždraudus Lietuvoje parduoti stiprų alų didelėse pakuotėse, vadinamuosius bambalius, pigaus spirituoto vyno pardavimas Lietuvoje gerokai padidėjo.

„Nielsen“ duomenimis, per metus (nuo 2012 metų rugsėjo iki 2013-ųjų rugpjūčio) spirituoto vyno pardavimas išaugo apie 19 procentų.

„Tai dar kartą patvirtina paprastą tiesą, kad vien draudimais su alkoholizmu kovoti neįmanoma. Laisvojoje rinkoje veikia paprasta taisyklė – jeigu yra paklausa, bus ir pasiūla. Šiuo atveju "bambalius" pakeitė "rašalas", - teigė A.Urbonavičius.

Daugiausia pajamų iš sauso vyno

Į statistiką įtraukiant viso vyno, įskaitant ir vadinamojo rašalo pardavimą, Lietuvoje dominuoja sausas ir pusiau sausas vynas. „Nielsen“ duomenimis, toks vynas sudaro šiek tiek daugiau nei trečdalį viso parduodamo kiekio. „Šis vynas brangiausias, todėl generuoja apie pusę visos vyno apyvartos“, - aiškino A.Urbonavičius.

„Nielsen“ duomenimis, saldus ir pusiau saldus vynas, sudaro apie ketvirtadalį, spirituotas vynas („rašalas“) - apie 40 proc. viso parduodamo vyno kiekio. Tačiau jo vertė nepalyginti mažesnė. „Natūralaus lietuviško vaisių vyno visoje vyno rinkoje parduodama labai nedaug“, - teigė „Nielsen“ prekybos analitikos skyriaus vadovas Rytų Europai.

Pasak A.Urbonavičiaus, spirituoto importinio vyno mūsų šalyje parduodama minimaliai. „Lietuvoje pigiausio vietinės gamybos "rašalo" pardavimo augimas per metus yra pats didžiausias iš visų alkoholio kategorijų - šiuo požiūriu esame tikri patriotai", – tvirtino A.Urbonavičius.

Lietuviai vartoja daugiau vyno dėl ekonominių priežasčių, mat visame pasaulyje pastebima tendencija, kad augant pragyvenimo lygiui išgeriama ir daugiau vyno. Tačiau gėrimo įpročius lemia ir kultūriniai dalykai: šiaurės tautos (vokiečiai, skandinavai) daugiau vartoja alaus nei vyno - ir tai nepriklauso nuo gaunamų pajamų.

A.Urbonavičius prognozuoja, kad vyno vartojimas Lietuvoje didės. „Vyno vartojimo mada plinta ne tik Lietuvoje, ne tik Vidurio bei Rytų Europoje, bet ir visame pasaulyje. Vynas laikomas “sveikiausiu” alkoholiu, vartotojai, besirūpindami sveikata, natūralumu ir ekologija, vyną tapatina su jiems tinkamiausiu alkoholiu. Tiesa, Lietuvos dar nepasiekė Amerikoje populiarėjantis “liekninantis” vynas“, - teigė pašnekovas.

Tačiau niekur nedings ir alus bei degtinė - patys populiariausi alkoholiniai gėrimai mūsų šalyje. „Be abejo, alus ir degtinė Lietuvoje populiariausi išliks ir ateityje. Pagal piniginę vertę dabar Lietuvoje tiek degtinės, tiek alaus parduodama dvigubai daugiau nei vyno. Tai kultūriniai dalykai, kurie keičiasi labai lėtai. Bet vynas šalia degtinės ir alaus mūsų šalyje jau tikrai surado savo vartotojų“, - įsitikinę A.Urbonavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"