TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vyrai ir moterys nevienodai tausoja aplinką

2014 10 24 6:00
Mokslininkai teigia, kad tausodami aplinką vyrai ir moterys elgiasi skirtingai. LŽ archyvo nuotraukos

Vyrai rečiau už moteris rūšiuoja atliekas ir yra didesni aplinkos teršėjai. Jie valgo daugiau mėsos ir dažniau nei moterys važinėja automobiliais. Be to, turėdami aukštesnį socialinį statusą visuomenėje renkasi galingesnes mašinas. Bėda ta, kad kildamos socialiniais laiptais moterys dažniausiai perima blogus vyrų įpročius.

Tokias išvadas daro Vakarų mokslininkai, jau daugiau kaip dešimtmetį tiriantys skirtingus vyrų ir moterių socialinius vaidmenis bei jų įtaką klimato kaitai ir aplinkos tausojimui.

Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimai kol kas neatliekami, tad mokslininkai ragina pradėti tirti skirtingą moterų ir vyrų elgseną bei ją lemiančius socialinius vaidmenis, o valstybės programas aplinkosaugos, atliekų tvarkymo klausimais bei švietimo ir socialinę reklamos projektus rengti atsižvelgiant į lyčių skirtumus.

Spalio 16-ąją Aplinkos ministerija ir Lygių galimybių plėtros centras surengė seminarą apie atliekų rūšiavimą bei lyčių lygybę. Jame darnaus vystymosi ekspertė Audronė Alijošiūtė ir Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė atskleidė įdomių detalių.

Moterys aktyvesnės rūšiuotojos

Darnaus vystymosi ekspertė A. Alijošiūtė LŽ teigė, kad Lietuvoje specialių tyrimų, kaip vyrai ir moterys tausoja aplinką, kokie jų elgsenos skirtumai, neatliekama. Tačiau ekspertė lyčių skirtumo aspektu nagrinėjo 2011 metais Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro užsakymu rinkos tyrimų įmonės RAIT atliktą Vilniaus ir Alytaus regionų gyventojų reprezentatyvią apklausą. „Pasirodo, kad vyrai ir moterys yra vienodai pasirengę rūšiuoti atliekas, bet tai daro 5 proc. daugiau moterų negu vyrų. Moterims apsisprendžiant rūšiuoti atliekas svarbesnė rašytinė informacija ir TV laidos, o vyrams – žinomų visuomenės veikėjų pavyzdžiai, mokslininkų rekomendacijos. Moterims daug labiau negu vyrams rūpi, kad sąvartynai kelia grėsmę sveikatai“, - sakė A. Alijošiūtė.

Pasak ekspertės, vyrai ir moterys nurodo ir skirtingas priežastis, kodėl atliekų nerūšiuoja. Moterys įvardija, kad tam nėra sąlygų, o vyrai nemano, kad tai iš viso reikalinga.

A. Alijošiūtė priminė Jungtinės Karalystės Esekso universiteto atliktą tyrimą, atskleidusį tikslesnius duomenis apie vyrų ir moterų skirtingą elgseną tausojant aplinką. Britų mokslininkai apklausė 2 tūkst. vienišų vyrų ir vienišų moterų bei 3 tūkst. porų.

„Šis tyrimas parodė, kad Didžiojoje Britanijoje atliekas rūšiuoja 58 proc. vienišų vyrų ir 69 proc. vienišų moterų, linkę rūšiuoti 65 proc. vienišų vyrų ir 75 proc. poroje gyvenančių vyrų. Tai reiškia, kad poroje gyvenančių vyrų motyvacija rūšiuoti atliekas didesnė“, - pažymėjo ekspertė.

2013 metais Eurobarometro atliktas tyrimas atskleidė, kad moterys mažiau negu vyrai žino, kaip sumažinti atliekų kiekį, ir tai esą rodo, jog vyrai žino, bet nedaro. Skirtingas vyrų ir moterų požiūris į atliekų rūšiavimą, A. Alijošiūtės nuomone, rodo, kaip svarbu formuojant valstybės politiką ar šviečiant visuomenę atsižvelgti į skirtingas gyventojų grupes. „Kai reklamuojamas dezodorantas, kuriamos atskiros reklamos vyrams ir moterims. O kai skatiname visuomenę rūšiuoti atliekas, įsivaizduojame, kad visuomenė yra „visi“. Bet vyrų ir moterų įpročiai, vartojimas skiriasi, o juk šie įpročiai bei vartojimas ir sukelia aplinkosaugos problemų. Jeigu geriau pažinsime vyrų ir moterų pasirinkimą, pagal tai orientuosime švietimą, galime tikėtis ir geresnių rezultatų“, - aiškino ekspertė.

Ji priminė, kad Lietuva yra įsipareigojusi jau 2020 metais rūšiuoti 50 proc. komunalinių atliekų, o dabar rūšiuojama vos 21 proc. jų, 80 proc. atliekų keliauja ne perdirbti, bet į sąvartyną.

Kodėl moterys aktyvesnės atliekų rūšiuotojos negu vyrai? A. Alijošiūtės manymu, moterys labiau suvokia rūšiavimo prasmę, sieja tai su sveikata. Moterims akivaizdesnė grėsmė, kurią sukelia aplinkos teršimas. „Moterys dažniau nei vyrai pakartotinai naudoja įvairius daiktus (vaikų rūbus ar maistą), todėl geriau supranta rūšiavimo prasmę“, - spėjo ekspertė.

Vis dėlto ji nenurašo ir vyrų. Primena, jog vyrai į klausimą, „kodėl svarbu rūšiuoti atliekas“, atsako, kad reikia tausoti gamtos išteklius ir kad tai apsimoka. „Jų racionalesnis mąstymas. Jie tikrai gerai suvokia, kad atliekos yra tai, kas vienam atlieka, o kitam gali būti išteklius, žaliava. Todėl vyrų vaidmuo rūšiuojant atliekas yra tikrai labai svarbus. Apskritai lytis, be jokios abejonės, lemia daugelį mūsų veiksmų “, - įsitikinusi ekspertė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje formuojant atliekų tvarkymo politiką dalyvauja daugiau moterų, o ją įgyvendinant – daugiau vyrų. „Gal čia irgi reikėtų siekti didesnės pusiausvyros“, - svarstė pašnekovė.

Mėsėdžiai vyrai ir vegetarės moterys

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė sakė, kad pasaulyje didžiausi teršėjai yra šiaurėje gyvenantys vyrai, o labiausiai dėl to kenčia pietuose gyvenančios moterys.

Margarita Jankauskaitė: "Pasaulyje didžiausi teršėjai yra šiaurėje gyvenantys vyrai, o labiausiai dėl to kenčia pietuose gyvenančios moterys."

„Aišku, tai supaprastintas vaizdas. Tačiau esmės ta, kad rengdami įvairias strategijas turime atsižvelgti į lyčių aspektus. Norvegų, danų tyrimai rodo labai aiškius skirtumus tarp vyrų ir moterų tiek mitybos, tiek transporto srityse. Ne paslaptis, kad gyvulių fermos išskiria tiek pat šiltnamio efektą skatinančių dujų, kiek ir transportas. O šie abu sektoriai sukuria apie 40 proc. visų šiltnamio efektui įtaką darančių dujų“, - priminė ekspertė.

M. Jankauskaitės nuomone, jeigu valgytume mažiau mėsos ar keistume naudojimosi transportu įpročius, galėtume padaryti teigiamą poveikį klimato kaitai. Vyrams esą reikėtų labiau keistis. „Vyrai suvalgo gerokai daugiau mėsos negu moterys, jiems kur kas sudėtingiau keisti savo mitybos įpročius. Vyrai mėsą valgo ne tik skrandžiui pripildyti, mėsos valgymas yra ir tam tikra vyriškumo, kaip jis suprantamas, dalis. Taip jau istoriškai susiklostė, kad kas visuomenėje turi aukštesnį statusą, tam mėsa visada buvo labiau prieinama“, - dėstė pašnekovė.

Nors mėsos produktai išsivysčiusioje visuomenėje nebėra problema, vyriškumo ir moteriškumo kodai, pasak M. Jankauskaitės, tebeveikia. „Moterys patiria didelį socialinį spaudimą mažiau valgyti, skaičiuoti kalorijas ir t. t. Moterys, nepriklausomai nuo socialinės padėties, valgo daugiau vegetarinio maisto. Tuo metu vyrai, kuo jų aukštesnis išsilavinimas ir socialinė padėtis, tuo mėsos vartoja mažiau, nes pats valgymas jiems tampa tam tikras hobis. Kita vertus, egzistuoja ir stereotipinis vertinimas, neva daugiau daržovių valgantis vyras perima moterišką elgesį“, - teigė mokslininkė.

Svarbių asmenų - galingi automobiliai

Danų ir norvegų mokslininkai nustatė ir didelius vyrų ir moterų naudojimosi transportu skirtumus. „Jeigu šeima turi automobilį, didelė tikimybė, kad juo dažniau naudosis aukštesnį statusą turintis šeimos narys, įprastai vyras. Pastebėta, kad moterys dažniau važinėja viešuoju transportu, o vyrai – individualiu automobiliu. Kita vertus, jaunesnės moterys gerokai dažniau važinėja automobiliais negu vyresnės, nes turi geras pareigas darbe ir jų pajamos didesnės. Specialistai netgi stebi reiškinį, kad kuo daugiau lyčių lygybės visuomenėje, tuo žala aplinkai didesnė, nes moterys perima vyriško elgesio normas“, - dėstė M. Jankauskaitė.

Tačiau ji mano, kad ne lyčių lygybė sukuria daugiau problemų, o elgesio normų, įprasminančių statusą visuomenėje, sustabarėjimas. „Kai moterys gali sau tai leisti arba kai tampa vadovėmis, jos orientuojasi į vyrišką elgseną, pavyzdžiui, nustoja važinėtis viešuoju transportu, perka galingesnius automobilius. Todėl turime galvoti, kaip padaryti, jog kylant pragyvenimo lygiui mūsų elgsena keistųsi taip, kad žalos aplinkai darytume kuo mažiau. Gal galima atsisakyti statusą pabrėžiančio visureigio mieste, kur keliai neužpustyti, ir, pavyzdžiui, sėsti ant dviračio?“ – svarstė ekspertė.

Moterų našta sunkesnė?

M. Jankauskaitė atkreipė dėmesį, kad 90 proc. gamtinių katastrofų dėl klimato kaitos kyla pietuose ir kad moterų per jas nukenčia neproporcingai daugiau negu vyrų. Tai esą taip pat susiję su žemu moterų socialiniu statusu trečiosiose šalyse, kur joms dažnai draudžiama išeiti iš namų be vyro palydovo, sudaromos kliūtys lavintis.

Tuo metu šiaurėje, kur mes gyvename, aplinka kur kas labiau užteršta, nei buvo mūsų senelių laikais, dėl to čia paplito daug naujų ligų, pavyzdžiui, įvairių alergijų. Pastebėta, kad didžiausia našta rūpintis sergančiais šeimos nariais, vaikais ir neįgaliaisiais čia taip pat tenka moterims.

"Norėdami pagerinti aplinkosaugos situaciją, užsiimti veiksminga prevencija, turime įvertinti ir lyčių aspektus. Juk verslininkas negamina produkcijos “visuomenei“, o labai konkrečiai jos daliai: vyrams, moterims, jaunuoliams, vaikams. Tik tada jis pataiko į dešimtuką. Bet kažkodėl, kai formuojame valstybines programas ir strategijas, kai rengiame priemones joms įgyvendinti, įsivaizduojame abstrakčią visuomenę, piliečių visumą, tarsi joje nebūtų vyrų ir moterų, įvairaus amžiaus žmonių. Daug laiko gelbėti pasaulį neturime, tad tikrai verta pagalvoti, kaip turimus išteklius panaudoti efektyviau kreipiantis į konkrečias socialines grupes. Turėtume nepamiršti, kad esame visuomenė, kurią sudaro vyrai ir moterys, o jų gyvenimas, nors ir vienu istoriniu laikotarpiu, yra skirtingas“, - sakė ekspertė.

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"