TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vyresni bedarbiai vejasi darbo rinką

2015 12 28 6:03
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, gruodžio pradžioje visoje šalyje buvo 151,6 tūkst. bedarbių, daugiau kaip 20 proc. jų –vyresni nei 55 metų darbo neturintys žmonės. Beveik kas antras iš jų – ilgalaikis. Nors per metus vyresnio amžiaus bedarbių šiek tiek padaugėjo, tačiau jie ėmė aktyviau dalyvauti profesiniuose mokymuose, siekdami sugrįžti į darbo rinką.

„Darbo jėgos stokojančioje ir senėjančioje Lietuvoje dažnas vyresnis darbo nerandantis žmogus kaltina savo amžių ir darbdavius, kurie neva į darbą priima tik jaunus. Tiesa slypi kitur – daugelis vyresniųjų neturi reikiamų kompetencijų ir įgūdžių, nors išsilaikyti rinkoje jiems dar reikės ne vienerius metus“, – teigiama LDB išplatintame pranešime spaudai.

Mažiau vengia mokymų

Lietuvos darbo biržos duomenimis, beveik tūkstantis vyresnio amžiaus bedarbių jau pakeitė savo nuostatas – pasirinko profesinį mokymą, o daugiau nei trečdalis iš 600 jau įgijusiųjų paklausias vairuotojo, slaugytojo padėjėjo, apdailininko, apskaitininko, virėjo ir pardavėjo profesijas gavo darbą.

Nuo 2015 metų pradžios darbo neturintys 55 metų ir vyresni bedarbiai gali dalyvauti projekte „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“. Norintieji įgyti profesiją ar naujų kompetencijų gali rinktis mokymo įstaigas ir mokymo programas iš daugiau kaip 3,9 tūkst. formaliojo ir 3,5 tūkst. neformaliojo mokymo programų. Mokymosi metu mokama stipendija, kompensuojamos sveikatos patikrinimo, kelionės ir apgyvendinimo išlaidos.

Pastebima, kad vyresnio amžiaus asmenys profesinio mokymo priemonėmis pradeda naudotis aktyviau. Antai pernai, kaip rodo LDB statistika, profesinio mokymo priemonėmis kompetencijų įgijo arba jas patobulino 397 vyresni nei 50 metų asmenys ir vienas perkopęs 55-erius metus.

Renkasi subsidijuojamus darbuotojus

Darbo birža taip pat skaičiuoja, kad dar 2,9 tūkst. asmenų dalyvauja kitame projekte – dirba subsidijuojamose darbo vietose. „Nemažai darbdavių laikosi teigiamų nuostatų vyresnio amžiaus žmonių atžvilgiu – šiais metais daugiausia tokių darbuotojų įmonės priėmė dirbti vairuotojais, virėjais, statybininkais, pardavėjais, pagalbiniais darbininkais ir valytojais“, – teigiama LDB pranešime.

Daugiausiai įdarbino įmonės „INTERSURGICAL“, „Švaros artelė“, „Švaros deivė“, „Švarsta“ ir „Ridvija“. Darbdaviai už kiekvieną įdarbintą asmenį numatytą laikotarpį gauna subsidiją darbo užmokesčiui ir iš dalies kompensuojamos valstybinio privalomojo socialinio draudimo įmokos.

Pernai įdarbinimo subsidijuojant priemonėje dalyvavo daugiau nei 6,6 tūkst. vyresnių nei 50 metų bedarbių, iš kurių 3 tūkst. – vyresni nei 55 metai. Vadinasi, aktyvumas pasinaudoti šia priemonės veikla išliko panašus.

Keičiasi darbdavių požiūris

„Lietuvos žinios“ anksčiau rašė, kad vos prieš dešimt metų darbdaviai geidė jaunų, energingų, išvaizdžių darbuotojų, o vyresnio amžiaus žmonės buvo kone nustumti į darbo rinkos paraštes. Dabar situacija yra apsivertusi aukštyn kojomis – dėl kompetencijų ir per laiką išsiugdytų asmeninių savybių darbo rinkoje labiau vertinami vyresnio amžiaus darbuotojai. Tokius pastebėjimus išsakė karjeros portalų grupės Cvzona.lt direktorius Žilvinas Padegimas.

Esą matyti ryški tendencija, kad lankstus charakteris ir žinios vaidina kone svarbiausią vaidmenį įsidarbinant ar keičiant darbą. O darbdaviai keturiasdešimties metų darbuotoją apibūdina kaip atsakingą, patikimą, punktualų, darbštų, atidų, norintį dirbti ir užsidirbti. Be to, dažnas šio amžiaus žmogus moka dvi užsienio kalbas. Tuo tarpu ką tik mokslus baigusiam jaunuoliui trūksta tiek kompetencijų, tiek tam tikrų charakterio savybių. Ž. Padegimo teigimu, jaunuoliai nėra pasiruošę konkurencijai, dažnai keičia darbą, prioritetą teikdami karjeros galimybėms, o gyvenimo komfortą vertina kaip savaime suprantamą dalyką.

Net 80 proc. darbo paieškos anketų karjeros portaluose Cvzona.lt šiuo metu užpildę iki 40 metų žmonės, o 20 proc. – per 40 metų. Šie skaičiai, anot portalų vadovo, atspindi situaciją darbo rinkoje: jauni žmonės darbo paieškose yra aktyvesni. „Per kelerius metus, kol gyvuoja mūsų portalai, matėme teigiamą virsmą, kad vyresnio amžiaus žmonės ir net senjorai, ieškodami darbo pradėjo naudotis internetu. Ir nors jų gyvenimo aprašymai nėra idealūs, kaip universitetuose išmokytų jaunuolių, norint rasti darbo tai netrukdo“, – sakė Ž. Padegimas.

Svarbiausia – neatitrūkti nuo realijų

Internetinės personalo atrankos bendrovės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad neseniai darbdaviai nė nesvarstydami atmesdavo vyresnių nei 40 metų kandidatų atsiųstus gyvenimo aprašymus, o dabar jau nėra tokie kategoriški. Darbdaviai, anot jos, praplėtė potencialių darbuotojų amžiaus ribas.

Tomas Toleikis, portalo CVbankas.lt vadovas taip pat teigė, kad rinkoje pastebimi pokyčiai, nors esą negalima teigti, kad vyresnių darbuotojų paieškos tampa visuotine tendencija.

„Tiesiog galima kartais išgirsti kai kurių darbdavių nuomonę, jog konkrečiai jų įmonėse personalo strategija šiuo atžvilgiu keičiasi. Jei anksčiau tipinis darbuotojas kai kurioms pareigoms, pavyzdžiui, pardavėjas-konsultantas, būdavo įsivaizduojamas jaunas žmogus, tai dabar darbdaviai ima matyti daugiau vyresnio darbuotojo privalumų – pastovumą, lojalumą ir kt.“, – pasakojo jis.

Pašnekovas vis dėlto pažymėjo, kad to tikrai negalima pasakyti apie absoliučiai visus darbdavius ar visas darbo pozicijas. Darbdaviui patrauklaus darbuotojo amžius yra labai susijęs su tai pozicijai reikalinga darbo patirtimi. Jei reikalinga didelė darbo patirtis, savaime suprantama, darbuotojas bus kiek vyresnis. Ir atvirkščiai: jei patirties nereikia arba jos pakanka nedidelės, tuomet darbuotojai pasirenkami jaunesni, nes jie, kaip įprasta, darbdaviui atsieina pigiau.

Apskritai darbuotojo patrauklumą, T. Toleikio manymu, nulemia ne amžius, o jo gebėjimas neatitrūkti nuo naujausių tendencijų. „Jei žmogus, nors ir vyresnis, sugeba žengti koja kojon su naujausiomis tendencijomis, išlaikyti lankstumą ir sėkmingai adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, tai jis, juolab atsižvelgiant į jo sukauptą didelę patirtį, bus tikrai patrauklus darbuotojas daugeliui darbdavių“, – sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"