TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vyriausybė dėl AE spręs po Velykų

2013 03 20 9:58
J.Neverovičius: "Imsimės priemonių, kad mažėtų dujų kaina". /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Vyriausybė po Velykų svarstys darbo grupės siūlymus dėl Visagino atominės elektrinės projekto, kurį šiuo metu dar vertina mokslininkai, trečiadienį pranešė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

"Yra sutarimas su premjeru, kad po švenčių turėsime jau posėdžius Vyriausybėje", - interviu Žinių radijui sakė ministras.

Energetikos ministro teigimu, "mokslininkams prireikė šiek tiek daugiau laiko įvertinti papildomus niuansus". Anksčiau premjeras Algirdas Butkevičius buvo žadėjęs, kad darbo grupė savo siūlymus pateiks kovo viduryje.

A.Butkevičiaus vadovaujami socialdemokratai kritikavo buvusios centro dešiniųjų Vyriausybės parengtą projektą, pagal kurį Baltijos šalių energetikos įmonės ir Japonijos kompanija "Hitachi" naują 1350 megavatų atominę elektrinę pastatytų iki 2020-2022 metų.

Lietuvos gyventojai neišsakė paramos Visagino atominės elektrins projektui per konsultacinį balsavimą referendume pernai spalį. Tuomet už naujos atominės elektrinės statybą balsavo 34,09 proc., prieš - 62,68 proc. rinkėjų. Aktyvumas buvo 52,58 proc.

Po šio referendumo Seimas įpareigojo Vyriausybę pateikti "ekonomiškai optimalią ir vartotojams palankią apsirūpinimo elektros energija strategiją". Seimo rezoliucijoje nurodoma, kad teisės aktų projektai turi būti pateikti parlamentui iki gegužės 15 dienos.

Ministras pirmininkas A.Butkevičius antradienį skelbtame interviu Rusijos žiniasklaidai sakė, kad Vyriausybė "nesirengia galutinai atsisakyti atominės elektrinės statybos, bet ir neskubės".

Pigesnės dujos - 2014 metų pabaigoje

Energetikos ministro teigimu, mažesnių gamtinių dujų kainų Lietuvoje galima tikėtis tik 2014 metų pabaigoje, kai Klaipėdoje bus baigtas statyti suskystintų gamtinių dujų terminalas. Tačiau J.Neverovičius neatmeta, kad nedidelio kainų mažėjimo galima tikėtis ir šiemet.

„Mes siekiame dujų kainą sumažinti, ir tas mūsų siekis, jis kompleksinis yra. Tai yra ir biokuro panaudojimas, ir siekis sumažinti pačių dujų kainą, ir manau, kad tam tikrus rezultatus turėsime jau šiais metais. Tačiau manau, kad galutinį rezultatą matysime, kai pradės veikti suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje kitų metų pabaigoje“, - sakė J.Neverovičius.

Pasak jo, suprantama, kad Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ nori išlaikyti savo padėtį Lietuvos rinkoje, tačiau ministras žada imtis priemonių, kad dujų kaina mažėtų.

„Yra normalu, kad monopolistas, kuris mūsų valstybėje turi vieną didžiausių Europoje mokamų kainų už dujas, siekia išlaikyti status quo (teisinę padėtį - BNS). Be abejo, mes su tuo sutikti negalime, ir mūsų pozicija yra visiškai aiški, turime įgyvendinti visas reformas, kad būtų atskirtas tiekimas nuo dujų prekybos, užtikrinant galimybę atsivežti pigesnių dujų pasaulio rinkos kainomis“, - tvirtino energetikos ministras.

Premjeras Algirdas Butkevičius ne kartą teigė, kad SGD terminalas yra vienintelis būdas sumažinti dujų kainas Lietuvoje, kurios yra vienos didžiausių Europoje.

Vidutinė į Lietuvą importuotų gamtinių dujų kaina sausį siekė 1250 litų už tūkstantį kubinių metrų - 2,5 proc. mažiau nei pernai gruodį ir 2,7 proc. mažiau nei pernai sausį.

Lietuva iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ketina pastatyti terminalą, kuris bus alternatyva rusiškoms "Gazprom" dujoms. Taip tikimasi sukurti pigesnę alternatyvą vietoj brangstančių Rusijos dujų koncerno tiekiamų dujų, kurių Lietuva daug naudoja šilumos ūkyje.

Prašymas stabdyti finansavimą IAE uždarymui - visiška kapituliacija

J.Neverovičius pareiškė, kad buvusios Vyriausybės ir jos energetikos ministro prašymas tarptautinių donorų sustabdyti nebeveikiančios Ignalinos atominės jėgainės uždarymo projektų finansavimą buvo "visiška kapituliacija". Anot jo, dabartinė valdžia bando išsiaiškinti, ko buvusi Vyriausybė siekė energetikos sektoriuje.

„Yra sudėtinga suprasti, ko buvo siekiama. Na, kad ir Ignalinos uždarymo atveju, kai išleidžiama virš 20 milijonų litų teisininkams, kurie turėtų padėti išspręsti problemą. Problema ne tik kad neišspręsta - pats ministras donorų paprašė sustabdyti finansavimą. Čia yra visiška kapituliacija. Norėtųsi suprasti, kodėl buvo taip daroma, ar tikrai buvo tikslas spręsti, ar buvo kažkokie kiti tikslai“, - energetikos ministras, paklaustas kodėl premjeras planuoja informaciją apie padėtį energetikos sektoriuje perduoti prokurorams.

"Žiūrint į dabartinę situaciją, tikrai negalima pasidžiaugti rezultatu. (...) Ir mes bandome suprasti, kodėl vienaip, o ne kitaip buvo elgiamasi. Ir be abejo, įsigilinti į sprendimų formaliąją pusę“, - pridūrė energetikos ministras.

Premjeras Algirdas Butkevičius vasarį pareiškė, kad prokurorų gali būti prašoma ištirti Ignalinos atominės elektrinės veiklą, jei po audito paaiškėtų, kad milijardinės vertės uždarymo darbus įgyvendinanti jėgainė vykdė nusikalstamą veiklą. Jis kaltino buvusius IAE vadovus ir buvusį energetikos ministrą Arvydą Sekmoką dvejus metus vilkinus IAE uždarymą.

Europos donorai pernai gruodį įšaldė finansavimą didžiausiam IAE uždarymo projektui - laikinajai panaudoto branduolinio kuro saugyklai (B1) ir nurodė iki šių metų kovo pabaigos susitarti su Rusijos kapitalo Vokietijos bendrove "Nukem" dėl kuro konteinerių kokybės. Jei susitarimas nebus pasiektas, ES parama gali būti visiškai nutraukta.

Šis sprendimas buvo priimtas Lietuvos prašymu ir atsižvelgus į tai, kad IAE ir projektą įgyvendinantis "Nukem", ir GNS konsorciumas nesugebėjo išspręsti ilgiau kaip dvejus metus trunkantį ginčą.

Rusijos energetikos milžinės "Rosatom" valdomos "Nukem Technologies" ir GNS konsorciumas, smarkiai vėluodamas, įgyvendina milijardinės vertės IAE uždarymo projektus. Bendrovės įrengia 123 mln. eurų (425 mln. litų) pradinės vertės kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo kompleksą (B1/2/3) ir stato 193 mln. eurų (666 mln. litų) pradinės vertės laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą (B1).

Nereikia papildomų jungčių su Karaliaučiumi

Energetikos ministro teigimu, Lietuva nemato reikalo tiesti papildomų elektros jungčių į Karaliaučiaus kraštą, kuriame Rusija žada pastatyti atominę elektrinę. 

"Jungtį su Karaliaučiaus regionu mes jau turime, tai iš tiesų nereikia nieko naujo statyti, esame patenkinti tuo, ką turime ir dėl mūsų poreikio nereikia jokios būtinybės nieko daryti", - sakė ministras. "Lietuvos energetinės sistemos stabilumui, patikimumui jokių papildomų jungčių su Karaliaučiaus sritimi nereikia", - teigė J.Neverovičius.

Klausimas dėl elektros jungčių iš Karaliaučiaus srities stiprinimo su Lietuva ir Lenkija keliamas atsižvelgiant į Rusijos planus iki 2017 metų greta Lietuvos sienos pastatyti naują atominę elektrinę.

Lietuvos valdžia atmetė Rusijos siūlymus prisidėti prie Karaliaučiaus atominės elektrinės projekto, ir viešai abejoja jo ekonomine nauda, argumentuodami ir jungčių trūkumu. Kai kurie ekspertai Rusijos projektą vadina konkurentu Visagino atominei elektrinei.

Dienraštis "Verlso žinios" antradienį pranešė, kad Rusija bent vienos aukštos įtampos linijos tiesimą iš Karaliaučiaus į Lietuvą arba Lenkiją primygtinai siūlo Europos Komisijai įtraukti į Baltijos šalių energetikos rinkų integravimo planą, kas leistų suteikti šiam projektui ir Europos Sąjungos finansinę paramą.

BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"