TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vyriausybė įvertino uosto svarbą

2009 10 28 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ministrų kabinetas nusprendė Klaipėdos uostą bei aplink jį esančią transporto infrastruktūrą paskelbti nacionalinės svarbos ekonominiu projektu.

Šis sprendimas, už kurį ministrai balsavo vienbalsiai, priimtas vakar Klaipėdoje, kur vyko išvažiuojamasis Vyriausybės pasitarimas. Naujasis uostui suteiktas statusas padės daug efektyviau išnaudoti jo galimybes, pritraukti užsienio investuotojų. Mat turėtų būti supaprastintos planavimo procedūros bei paprastesnė taps žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka.

Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, uostas turėtų tapti jungiamąja transporto koridoriaus tarp Azijos šalių ir Vakarų Europos grandimi. Šiuo metu dažniausiai tik laivais į Vakarų Europą plukdomi Rytų valstybių kroviniai netrukus iki Klaipėdos per Rusiją bei Kazachstaną turėtų atkeliauti sausuma.

"Lietuva turi visas galimybes Rytų ir Vakarų transporto koridoriuje būti svarbiu ruožu, - sakė A.Kubilius. - Klaipėdoje yra sausumos kelio pabaiga ir jūros kelio į Vakarų šalis pradžia. Per uostą būtų perkraunami Rytų šalių kroviniai, o tai yra papildomos lėšos. Iš Azijos į Europą laivais plukdomų krovinių gabenimas užtrunka apie 40 parų, o važiuojant sausuma tikslą galima pasiekti per 12-15 dienų."

Kaip teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, artimiausiu metu jis žada derėtis su Rusijos, Kazachstano bei Kinijos transporto ministrais dėl krovinių gabenimo tarifų nustatymo bei muitinės procedūrų supaprastinimo. "Svarbu, kad vežėjams apsimokėtų krovinius iki uosto gabenti sausuma. Rusijai taip pat labai naudinga su mumis pasirašyti sutartį. Įgyvendinus sausumos koridoriaus projektą per šią šalį pervažiuotų kur kas daugiau krovininių traukinių", - sakė ministras.

Pirsas prie šiaurinio molo

Uostui suteikus nacionalinės svarbos ekonominio projekto statusą, valstybės turtą valdančiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijai būtų taikomas mažesnis, 0,1 proc., valstybės turto mokestis.

Šiuo metu KVJU direkcijos valdomo valstybės turto, uosto akvatorijos, laivybos kanalo ir kt., vertė apie 814 mln. litų. Šiemet nuo sausio 1 dienos turto mokestį padidinus iki 2 proc., KVJU direkcija į biudžetą turi sumokėti apie 16 mln. litų. Šios lėšos buvo numatytos skirti uosto infrastruktūrai gerinti, akvatorijai gilinti ir valymo darbams. Kadangi iš biudžeto tokiems darbams neskiriama pinigų, gautos pajamos ir buvo naudojamos infrastruktūros projektams plėtoti. Vien tik uosto akvatorijai valyti kasmet išleidžiama 4-13 mln. litų.

Gerinant uosto infrastruktūrą taip pat ketinama pastatyti naujus pirsus ties šiauriniu molu naftą ir suskystintas dujas gabenantiems laivams. Prie šių pirsų prisišvartavę laivai suskystintas dujas ir naftos produktus galėtų perpilti į tam pritaikytus tiekimo tinklus neužsukdami į Klaipėdos uostą. Tai būtų savotiška alternatyva jau gerą dešimtmetį planuojamam išoriniam uostui, kurio įgyvendinimo procesas nejuda iš mirties taško.

Bus statomas logistikos centras

Vyriausybė vakar informavo neatsisakanti planų Klaipėdos rajone, į pietus nuo KVJU, statyti logistikos centrą. E.Masiulio nuomone, statant centrą svarbiausia neišpirkinėti žemių iš privačių bendrovių, o ieškoti alternatyvos valstybės žemėje.

"Yra nemažai teritorijų, kuriose gali atsirasti naujas logistikos centras užsienio vežėjams, - sakė susisiekimo ministras. - Mes nesuinteresuoti, kad šiam projektui skirtos lėšos nusėstų aštuoniolikos privačių žemės sklypų savininkų, kurie netikėtai atsirado numatytoje teritorijoje, kišenėse. Nors jau dabar steigiama nemažai privačių logistikos centrų, valstybė privalo užimti svarbiausią vietą tarptautinio transporto koridoriaus infrastruktūroje."

Žadėjo pinigų

Vyriausybės nariai savo pasitarimą Klaipėdoje pradėjo apsilankymu laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Nors ministras pirmininkas A.Kubilius šį projektą pavadino pavyzdiniu, tačiau šio pramonės parko prieigose, Lypkių kaime, iki šiol gyvena apie 30 šeimų, kurioms iškeldinti Vyriausybė niekaip neranda lėšų. Todėl ministrų kabineto autobusą ir pasitiko saujelė gyventojų su plakatais. Žmonės reikalavo konkrečių atsakymų, kada pagaliau bus skirtos lėšos jiems iškeldinti.

"Kada gyventojai bus iškeldinti? Geras klausimas, - pats stebėjosi ir nerado atsakymo su gyventojais pabendrauti iš automobilio išlipęs ūkio ministras Dainius Kreivys. - Jau tiek metų šis pramonės parkas veikia, o gyventojai dar neiškeldinti." Jis pažadėjo, kad dar iki Naujųjų metų Ūkio ministerija perves beveik 2 mln. litų iš reikalingų 18 mln. gyventojams iškeldinti.

Po Vyriausybės pasitarimo A.Kubilius pažadėjo, kad dar dalį lėšų, apie 9 mln. litų, galėtų skirti termofikacinę elektrinę LEZ teritorijoje ketinanti statyti bendrovė "Fortum Heat Lietuva".

A.Kubilius reziumavo: "Remiame Klaipėdos miesto savivaldybės ir bendrovės "Fortum Heat Lietuva" planus statyti termofikacinę elektrinę, džiaugiamės planuojamu privataus kapitalo indėliu dėl gyventojų iškeldinimo. Taip ir užfiksuokime."

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas informavo, kad papildomus 7 mln. litų galima būtų gauti ir per jo vadovaujamą ministeriją, skirstant Europos Sąjungos paramą. Jei pavyktų paspartinti gyventojų iškeldinimą iš LEZ, termofikacinė elektrinė pradėtų veikti 2013 metų pradžioje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"