TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vyriausybė nusprendė: termofikacinių elektrinių nebereikia

2015 10 07 16:52
LŽ archyvo nuotrauka

Vyriausybė šiandien nusprendė, kad didiesiems miestams centralizuotai šilumą tiekiančių termofikacinių elektrinių nebereikia. Tad jau nuo 2016 metų nebus remiama elektros gamyba šiose elektrinėse bei Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose. Patyrusios milžiniškus nuotolius įmonės greičiausiai nutrauks elektros ir šilumos energijos gamybą šiose elektrinėse.

Šiuo metu termofikacinių elektrinių elektros gamyba pagal joms nustatytas kvotas buvo dotuojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, kurį pildė visi elektros vartotojai, lėšomis. Remiamos įmonės dėl to pigiau gamino centralizuotai tiekiamą šilumos energiją miestų vartotojams.

Šilumos gamintojų asociacijos užsakymu atlikta studija parodė, kad panaikinus VIAP rėmimo kvotas, Vilniaus TE-3 ir Kauno termofikacinė elektrinės 2016 metais turėtų būti uždarytos. Tik Panevėžio termofikacinė elektrinė veiktų toliau, tačiau didėtų jos gaminamos šilumos kaina. Asociacija teigė, kad panaikinus jėgainių rėmimo kvotas, vien Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje papildoma našta šilumos vartotojams sieks apie 36 mln. eurų.

Skaičiuoja, kiek sutaupys

„Buvo priimtas sprendimas, kad nuo ateinančių metų VIAP yra naikinamas Lietuvoje“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Energetikos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad sprendimas Vyriausybės posėdyje priimtas įvertinus visas pasekmes. Atlikti skaičiavimai esą patvirtino, kad „teigiamas poveikis gerokai nusvers galimas neigiamas pasekmes“. Pasak pranešimo, iki šiol brangiai pagaminta elektra buvo reikalinga tiekimo saugumui užtikrinti. Tačiau nuo kitų metų pradeda veikti elektros jungtys į Lenkiją ir Švediją, kurios garantuos elektros vartotojams tiekimo saugumą. Be to, dėl šių jungčių, kaip tikimasi, mažės elektros kaina rinkoje. Galutiniams vartotojams kaina gali sumažėti iki 7 procentų.

„Jeigu sumažėjus elektros kainai rinkoje ir toliau gamintume brangesnę elektrą termofikacinėse jėgainėse, tai būtų vartotojų lėšų švaistymas. Nėra nė vienos priežasties, kodėl ūkininkas iš Radviliškio ar mokytoja iš Ignalinos turėtų remti neefektyviai veikiančią elektrinę Vilniuje ar Kaune“, – sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.

Jis pabrėžė, kad panaikinus elektros gamybos kvotas, bus taupomas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų –VIAP biudžetas, kurį sumoka visi vartotojai. Po suplanuotų permainų vartotojai esą sutaupys apie 18 mln. eurų.

„Termofikacinių elektrinių nebereikia“

Bendrovė „Litgrid“ pagal Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) metodiką įvertino elektros galios poreikį. Pagal šį vertinimą nei Vilniaus 3-ioji termofikacinė elektrinė (TE-3), nei Kauno termofikacijos elektrinė (KTE), nei Panevėžio kombinuoto ciklo termofikacinė elektrinė esą nėra būtinos Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumui ir gamybos adekvatumui bei saugumui užtikrinti. Vietinę gamybą gali patikimai užtikrinti Lietuvos elektrinė Elektrėnuose.

Ministerijos nuomone, Vilniaus TE-3 nėra būtina ir sostinei apsirūpinti šiluma, kuri esą gali būti pagaminta kituose įrenginiuose, kurie yra kur kas efektyvesni. Nustojus eksploatuoti Vilniaus TE-3, jos išlaikymo pastovieji kaštai – apie 11 mln. eurų per metus – nebūtų įtraukiami į šilumos kainą.

KTE reikalinga Kauno miestą aprūpinti šiluma, tačiau ji už mažesnę kainą gali būti pagaminta ne KTE energetiniame bloke (kogeneraciniame įrenginyje, kuriame gaminama elektros ir šilumos energija), o dujiniuose vandens šildymo katiluose, gaminant tik šilumos energiją.

„Surinkta informacija bei atlikti skaičiavimai patvirtina, kad nėra pagrindo bauginti gyventojus šilumos kainų šuoliais. Be to, reikėtų kalbėti ir apie teisingą išlaidų paskirstymą. Kadangi termofikacinių elektrinių nebereikia elektros energetikos sistemos saugumui, negalime versti visų elektros vartotojų remti šilumos vartotojus Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Juk tuomet elektros pirkėjai mokėtų už paslaugą, kurios negauna“, – komentavo R. Masiulis.

Termofikacinės elektrinės, pasak jo, toliau galės veikti rinkos sąlygomis. Kita išeitis – jas konservuoti. Išlaidos tam esą nedarytų jokios jaučiamos įtakos šilumos kainai. Pavyzdžiui, Lietuvos elektrinės 5 ir 6 blokų konservavimas kainavo apie 70 tūkst. eurų. Tuo tarpu vien Vilniuje dėl kvotų panaikinimo bus sutaupyti 4–5 milijonai eurų.

Atleis darbuotojus

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Ričardas Sargūnas pirmadienį ragino Vyriausybę dar kartą viską paskaičiuoti, kokios laukia pasekmės staiga išjungus termofikacines elektrines. „Kad nebūtų atkerpama gerai neatmatavus. Kad paskui nereikėtų didžiulių valstybės investicijų. Ir kad negultų vartotojams ant pečių, nes visi techniniai eksperimentai, kurie yra brangūs, gali įtakoti tarifą. Taip pat mus domina socialinis faktorius – šioje srityje dirba labai aukštos kompetencijos ir specifinio parengimo žmonės“, – kalbėjo R. Sargūnas.

Milijoniniai nuostoliai

UAB „Vilniaus energija“ skaičiuoja – jeigu VIAP lėšomis remiamos elektros gamybos kvotos nuo 2016 metų būtų visiškai panaikintos, bendrovė nepadengtų apie 10 mln. eurų būtinųjų sąnaudų, kurios įprastai buvo dengiamos pajamomis iš elektros energijos pardavimo. (VIAP lėšomis dotuojamos kvotos skiriamos ne tik „Vilniaus energijos“ TE-3, bet ir antrajai termofikacinei elektrinei bei Salininkų katilinei).

Bendrovė anksčiau teigė, kad svarsto galimybę TE-3 anksčiau laiko perduoti Vilniaus savivaldybei, nesibaigus nuomos sutarčiai, kuri galioja iki 2017 metų vasario. Tokiu atveju įmonės nuostolius turėtų dengti visi vilniečiai. Įmonė jau kelerius metus patiria nuostolių dėl visuomeninio tiekėjo „Lesto“ nesuperkamo viso Vyriausybės skirto elektros energijos kiekio.

Antai 2014 metais iš „Vilniaus energijai“ Vyriausybės nutarimu nustatyto 402,57 mln. kilovatvalandžių kWh VIAP lėšomis remtino elektros energijos kiekio, „Lesto“ nesupirko 43 proc. – 174,1 mln. kWh – elektros energijos.

„Bendrovė dėl patirtų nuostolių kreipėsi į teismą su beveik 9,3 mln. eurų (tiesioginiai nuostoliai, negautas pelnas ir palūkanos) ieškiniu“, – teigė N. Mikalajūnas.

Šiemet, Vyriausybės nutarimu, „Vilniaus energijos“ VIAP lėšomis gaminamos elektros energijos kvota sumažėjo nuo 402,57 mln. kWh 2014 metais iki 327,61 mln. kWh. Jeigu „Lesto“ ir toliau laikysis pozicijos pirkti tik vadinamąjį technologinį minimumą, per 2015 metus, įmonės vertinimu, nebus supirkta apie 235,6 mln. kWh. kvotinės elektros.

Išankstiniais vertinimais, nepadengtų sąnaudų suma dėl to būtų panaši, kaip ir 2014 metais, tai yra, daugiau kaip 9 mln. eurų.

2015 metams „Vilniaus energijos“ TE-3 skirta 299,83 mln. kWh elektros energijos supirkimo kvota. „Elektrinė turi visas technines galimybes pagaminti ir parduoti visą nustatytą elektros energijos apimtį“, – tikino N. Mikalajūnas.

Panevėžiečiams brangs šiluma

AB „Panevėžio energija“ LŽ informavo, kad nuo 2016 metų panaikinus elektros energijos gamybos kvotas termofikacinėms jėgainėms bendrovė patirtų 2,4 mln. eurų metinį nuostolį. Išankstiniais skaičiavimais, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Panevėžio gyventojams dėl to išaugtų 0,4 euro cento už kilovatvalandę (ct/kWh).

„Tokiomis sąlygomis „Panevėžio energija“ negamintų elektros energijos, nes negaudanančiai VIAP lėšų bendrovei tai daryti nenaudinga“, – sakė įmonės generalinio direktoriaus pareigas einantis technikos direktorius Robertas Kerežis.

„Panevėžio energija“ 2008 metais baigė daugiau kaip 130 mln. litų vertės pirmąją Lietuvoje modernią termofikacinę elektrinę. Elektrinės statybai panaudota ES ir Danijos vyriausybės parama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"