TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vyriausybė pritarė šilumos ūkio pertvarkai

2014 05 28 14:50
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė po daugiau nei metus trukusių ginčų trečiadienį galiausiai pritarė šilumos ūkio pertvarkos planui, kuris leis smarkiai atpiginti šilumą Vilniuje ir Kaune. Sprendimas numato, jog iki 2016 metų bus modernizuotos šių miestų šilumos gamybos jėgainės, pripažįstant jas valstybei svarbiais projektais, o beveik 2 mlrd. litų vertės projektų įgyvendinimą pavedant valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“.

„Manau, kad po šito priimto nutarimo prasidės tolimesni darbai ir kai kurių teisės aktų pateikimas su konkrečiomis datomis“, - žurnalistams po posėdžio sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Finasų ministras Rimantas Šadžius posėdyje sakė, kad sprendimo esmė - pripažinti valstybei svarbiais projektais du elektrinių projektus Vilniuje ir Kaune, modernizuojant kogeneracines jėgaines, siekiant, kad šilumos kaina sumažėtų maksimaliai. Anot jo, šiam darbui reikia pritraukti finansiškai pajėgų ūkio subjektą, kuriuo patvirtintas holdingas „Lietuvos energija“.

„Buvo įvairių diskusijų, kaip turėtų būti elgiamasi, kadangi dar nėra formaliai patvirtinta nacionalinė šilumos ūkio programa, kur dabar atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Tačiau parengiamųjų darbų dėl to stabdyti nebūtina. Siūlomas nutarimo projektas atvertų kelią parengiamiesiems darbams“, - Vyriausybės posėdyje kalbėjo R.Šadžius.

Anot jo, Energetikos ministerija abejojo, kad galbūt bus pažeidžiamos konkurencijos taisyklės, nėra valstybės pagalbos elementų, nėra aišku, ar nepažeidžiamas vietos savivaldos ir šilumos ūkio įstatymai.

R.Šadžius pasiūlė iki birželio 16 dienos pateikti ministrų kabinetui sutarties tarp Vyriausybės ir „Lietuvos energijos“ esminius punktus: „Tas bus padaryta ir tada bus aiškūs atsakymai į visus klausimus“.

Pasak premjero, be kitų būtinų teisės aktų, jau ruošiami poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, vėliau bus teikiamos paraiškos gauti europinę paramą.

„Aišku, viskas bus daroma skelbiant viešąjį konkursą, ir tą konkursą organizuos „Lietuvos energija“. Jai yra iškeltas pagrindinis uždavinys, kad atliktų įvairiausius ekonominius paskaičiavimus, siekiant sumažinti šilumos gamybos kainą iki 30 procentų. Šita termofikacinė elektrinė tiek Vilniaus, tiek Kauno mieste, pats geriausias variantas, kad tai būtų jau 2016 metų rudenį, pradedant šilumos gamybos laikotarpiu, o tikimės, kad gal tą planą pavyks ir įgyvendinti, jeigu nebus kažkokių pašalinių trukdžių“, - kalbėjo A.Butkevičius.

Vyriausybė pritarė, kad programa būtų įgyvendinta ne vėliau kaip iki 2020 metų.

Projektų įgyvendinimas leistų apie 30 proc. sumažinti šilumos kainas vartotojams, palyginti su pastarųjų metų vidutine šilumos gamybos kaina, pranešė Vyriausybė.

Pasak jos, projektai, įrengiant komunalinių atliekų ir biokuro kogeneracines elektrines, kurių gaminama šiluma sudarys apie 60 proc. miestų poreikio, didins tiesioginį valstybės ir jos valdomų bendrovių dalyvavimą šilumos gamyboje.

Vyriausybės sprendimas leis „Lietuvos energijai“ pradėti partnerių atrankos procedūras, steigiant projektų įgyvendinimo bendroves. Bus siekiama pritraukti tiek privačių, tiek savivaldybių ar jų valdomų įmonių investicijų.

Preliminariai skaičiuojama, jog Vilniuje investicijos į šilumos ūkį gali siekti 1,187 mlrd. litų, Kaune - 687 mln. litų. Vyriausybės nutarime nurodoma, jog privatiems investuotojus atitektų ne mažiau kaip 25 proc. projekto dalies.

Pasak A.Butkevičiaus, tikimasi, kad iš ES struktūrinių fondų bus gauta daugiau nei 1 mlrd .litų paramos: apie 600 mln. litų - Vilniuje ir apie 400 mln. litų - Kaune. Likusią investicijų dalį investuos „Lietuvos energija“.

„Mes visi turim suprasti, kad tos lėšos, kurios naudojamos iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos, jos nėra įskaičiuojamos per kapitalo grąžą į šilumos energijos gamybos kaštus. Jeigu tai yra skolintos lėšos, jeigu įmonių lėšos, privačios, jos visos turi būti įskaičiuotos į būsimą šilumos kainą, kuri tiekiama vartotojams kaip kapitalo grąža. Turiu pasakyti, kad jeigu bus apie 50 proc. skiriama europinė parama, tai jau ta dalis finansinė leis mažinti šilumos kainas“, - aiškino A.Butkevičius.

„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas anksčiau teigė, kad norint sumažinti 30 proc. šilumos gamybos, preliminariais skaičiavimais, tam reikės iki 1,5 mlrd. litų investicijų - 1 mlrd. litų Vilniaus šilumos ūkiui ir 0,5 mlrd. litų - Kauno.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"