TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vyriausybė pritarė ūkininkų skundui dėl sumažintų išmokų

2014 06 23 6:00
Dėl ES pritaikytos moduliacijos labiausiai nukentėjo stambūs  ūkiai, kurie laikė, pavyzdžiui, daugiau nei 9 karves - jiems kasmet išmokos mažinamos. LŽ archyvo nuotrauka

Vyriausybė pritarė Lietuvos ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pozicijai, kad Europos Sąjunga (ES) neteisėtai pritaikė moduliaciją tiesioginėms žemės ūkio išmokoms šalies žemdirbiams. Tokia bendra šalies pozicija turėtų būti pateikta Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT).

Į ESTT šiemet kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), prašydamas priimti prejudicinį sprendimą dėl moduliacijos pritaikymo. Pasak Vyriausybės nutarimo projekto, Lietuva mano, jog moduliacija taikyta neteisėtai, nes tiesioginių žemės ūkio išmokų lygis senosiose valstybėse ir Lietuvoje nebuvo suvienodintas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo 135 pareiškėjų - žemės ūkio bendrovių bei ūkininkų - skundus dėl esą abejotinų Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) sprendimų, kuriais buvo pritaikyta tiesioginių išmokų moduliacija ir už 2012 metus sumažintos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos. Tačiau Lietuvos teismas kol kas sustabdė bylos nagrinėjimą, kol bus gautas ES Teisingumo Teismo sprendimas.

Į teismą kreipėsi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) atstovaujanti 135 pareiškėjų - žemės ūkio bendrovių bei ūkininkų, kurie skundžia NMA priimtus sprendimus - mat buvo pritaikyta tiesioginių išmokų moduliacija už 2012 metus.

Aklai įvykdė Briuselio reikalavimus

Europos Komisijos sprendimu naujose Europos Sąjungos šalyse nuo 2012 metų buvo pakeista tiesioginių išmokų skaičiavimo ir išmokėjimo tvarka. Buvo mažinamos tiesioginės išmokos, finansuojamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF). Mažintos ir papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (PNTI). EŽŪGF sutaupytos lėšos vėliau turėjo būti naudojamos kaimo plėtros priemonėms finansuoti, bet šalies ūkiai jas matė kaip savo ausis.

Nuo 2012 metų bendra pagal ūkių pateiktas pateiktas paraiškas paramai gauti mokėtina tiesioginių išmokų, finansuojamų iš EŽŪGF ir PNTI suma, viršijanti 5 000 eurų (17 263 litų), sumažinta 10 proc., o viršijanti 300 000 eurų (1 035 804 litų) – dar 4 procentus.

Nacionalinio teismo prašymu, ES Teisingumo Teismas privalo atsakyti, ar 2012 metais tiesioginių išmokų lygis naujosiose ir senosiose ES valstybėse narėse susilygino, ar Europos Sąjungos teisės aktai, kurių pagrindu žemdirbiams buvo pritaikyta tiesioginių išmokų moduliacija ir PNTI mažinimas, neprieštarauja Lietuvos Stojimo į ES aktui, ar Lietuvos žemdirbiams taikomas išmokų mažinimas neprieštarauja sąžiningos konkurencijos, nediskriminavimo bei kitiems Sąjungos teisės principams bei atsakys į kitus aktualius byloje iškeltus klausimus.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis „Lietuvos žinioms“ yra sakęs, kad skundo esmė ta, jog sprendimą mažinti išmokas priėmė Europos Komisija, o Lietuva jį pritaikė besąlygiškai, nors turėjo visas galimybes pasielgti kitaip. Paskutinis vykdytojas buvo Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri įgyvendino Žemės ūkio ministerijos priimtus teisės aktus. Todėl vykdytojas, šiuo atveju, NMA ir buvo apskųstas teismui.

Iš pradžių buvo viena byla, susidedanti iš 135 pareiškėjų skundų, tačiau teismas ūkių pareiškimus išskirstė į tiek pat bylų, kiek ir pareiškėjų. Tos bylos identiškos kaip du vandens lašai, tik skiriasi adresai ir sumos. Dabar tas bylos sujungtos į dvi grupes. Viena – ūkininkų, kita – juridinių asmenų.

Nuostolių patyrė stambieji

Neabejojama, kad šiai bylai išnagrinėti Europos teisme prireiks metų. Kalbėdamas apie Lietuvos ūkių patirtus nuostolius dėl diskriminacinio EK sprendimo, LŽŪBA direktorius akcentavo, kad nacionalinė išmokų dalis, numatyta biudžete, iš Lietuvos biudžeto niekur nedingo. Tačiau jų negavo tie ūkio subjektai, kurie laikė, pavyzdžiui, daugiau nei 9 karves. Jiems kasmet išmokos mažinamos, o tie smulkieji ūkiai, kurie 2006-2007 metais laikė karves, bet vėliau pasitraukė iš aktyvaus ūkininkavimo ir šiandien tebegauna išmokas. Stambieji gamintojai juos vadina sofos ūkininkais. Pavyzdžiui, šiemet tiesiogines išmokas už pieną gaus 54 tūkst. žemdirbių, tačiau šalyje, pagal deklaracijų duomenis tėra likę tik 30 tūkst. pieno gamintojų.

Dėl sumažintų išmokų nepanaudoti europinės dalies pinigai - maždaug 4 proc. grįžo atgal į ES biudžetą. Manoma, kad dėl 2012 metais įvykdytos išmokų moduliacijos didieji pramoniniai Lietuvos ūkiai ir bendrovės neteko apie 10 proc. planuotų išmokų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"